Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1579-485/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
1S-1579-485/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00822-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
Š. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1579-485/2014Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00822-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo Š. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. paskirti kaltinamajam Š. R. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nesimoko, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-03-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 1 m. laisvės apribojimo bausme. 2013-11-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. Kaltinamas tuo, kad, būdamas nepilnametis, 2013-07-06 apie 00.30 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. N., B. J., R. B., B. J., K. N., R. B. jėga ištraukus iš taksi automobilio nukentėjusįjį A. G., bei pargriovus jį ant žemės, bendrais veiksmais sudavė nemažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, alkūnėse, dešiniajame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, dešiniame šone, krūtinėje, dešinėje čiurnoje, dešiniajame klube, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniajame petyje, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą, B. J. nutraukė nuo nukentėjusiojo A. G. peties bei užvaldė nukentėjusiojo rankinę 40 Lt vertės su pinigine 60 Lt vertės, 700 Lt, 20 Eurų (70Lt), 100 Rusiškų rublių (8Lt), o nuo nukentėjusiojo kaklo pagrobė grandinėlę balto metalo 80 Lt vertės, R. B. su Š. R. nuo nukentėjusiojo nuvilko sportinį bliuzoną 200 Lt vertės, sportinius marškinėlius 20 Lt vertės, bendrais veiksmais pagrobdamas A. G. turto už 1178 Lt, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Š. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014-04-01 baudžiamoji byla kaltinant K. N., B. J., R. B. perduota teisminiam nagrinėjimui į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi Š. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta jo paieška. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2014 m. rugpjūčio 18 d. Š. R. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi buvo palikta galioti 2014-07-07 nutartimi Š. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir buvo nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2014-08-18. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Š. R. kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, teistas, niekur nedirba, nesimoko, pažeidė jam paskirto įpareigojimo – rašytinio pasižadėjimo niekur neišvykti sąlygas, neatvyko į teismo posėdį, nors žinojo apie vykstantį teisminį procesą, laiku nepranešė teismui apie negalėjimo atvykti priežastis, skambinant telefonu neatsiliepė, į medikus kreipėsi tik grįžus mamai iš darbo ir pranešus, kad jam skirtas suėmimas, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatyto tikslo, t.y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Įvertinęs šias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Kaltinamasis prašo panaikinti 2014-08-19 Kauno apylinkės teismo nutartį ir nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė. Skunde Š. R. nurodo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. padarė būdamas nepilnametis, savo kaltę pripažino, turi pastovią gyvenamąją vietą. Į teismo posėdį, vykusį 2014-07-07 negalėjo atvykti dėl ligos, jam buvo pakilusi aukšta temperatūra. Šias aplinkybes patvirtino ir jo teismui sekančią dieną pristatyta medicininė pažyma, tačiau teismas į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė ir paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. R. skundas tenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termi­no pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, pa­tvirtinančių, kad asmuo padarė įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kal­tės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis Š. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje yra surinkta pakankamai.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingu­mo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susi­jusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas nea­titiktų teisingumo principo.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2014-08-19 nutarties suėmimas Š. R. paskirtas tuo pagrindu, kad kaltinamais būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad kaltinamasis pažeidė jam skirto įpareigojimo – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, žinodamas apie teismo posėdį neatvyko, laiku nepranešė teismui apie neatvykimo priežastis, skambinant telefonu neatsiliepė, medicininę pažymą, kad negalėjo atvykti į teismo posėdį 2014-07-07 pateikė teismui 2014-07-08, tačiau šio aplinkybės pačios savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis ketina slėptis nuo teismo. Pažymėtina, kad pagal BPK 37 str. 1 d. 5 p. svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad medicininė pažyma dėl kaltinamojo Š. R. neatvykimo į teismo posėdį, atitinka Sveikatos apsaugos ministro nustatytą formą ir buvo pateikta Kauno apylinkės teismui sekančią dieną po posėdžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pateiktoje bylos medžiagoje nėra patvirtinančių duomenų, jog ši Š. R. pateikta medicininė pažyma buvo suklastota, ar gauta kitu neteisėtu būdu. Pats kaltinamais 2014-08-19 posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino nustatymo nurodė, kad 2014-07-07 prastai jautėsi buvo užkilusi aukšta temperatūra, todėl negalėjo atvykti į teismo posėdį, pripažįstą, kad netinkamai pasielgė, jog nepranešė apie neatvykimo priežastį, tačiau tą pačią dieną nuvyko pas medikus ir jam buvo išrašyta nustatytos formos pažyma apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, kurią jau kitą dieną pristatė Kauno apylinkės teismui. Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis į aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo teisiamąjį posėdį neatvyko dėl vienos iš BPK 37 str. nurodytų svarbių priežasčių, t.y. ligos. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis Š. R. slepiasi nuo teismo ir vengia atvykti į teisiamuosius posėdžius.

Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo san­tykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Š. R. teistas vieną kartą, nedirba, nesimoko, nevedęs, registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų apie jo ryšius užsienyje nėra pateikta. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismų praktikoje BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas. Š. R. yra kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo iki 6 metų, bet ir arešto bausmę, kurių taikymą teismas pirmiausia turėtų svarstyti spręsdamas Š. R. atsakomybės klausimą (BK 55 str.), todėl ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo jam. Pažymėtina ir tai, kad visiems kitiems kaltinamiesiems, kaltinamiems tos pačios nusikalstamos veikos padarymu, nagrinėjamoje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kaltinamajam gali būti skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas tik išnaudojus visas įmanomas galimybes taikyti švelnesnes priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas nesvarstė galimybės Š. R. taikyti griežtesnes kardomąsias priemones, pvz. namų areštą arba net kelias jų iškart (BPK 121 str. 3 d.). Tik išnaudojus šią galimybę ir nustačius, kad Š. R. piktybiškai pažeidžia griežtesnės kardomosios priemonės (pvz. namų arešto) sąlygas būtų galima spręsti dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. Priešingu atveju, gali būti pažeistas proporcingumo principas, o taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad BPK 119 str. numatyti tikslai ir kardomųjų priemonių paskirtis gali būti pasiekti kaltinamajam Š. R. pritaikius kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 122 str., 130 str.,

nutaria:

Kaltinamojo Š. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-19 nutartį, kuria palikta galioti 2014-07-07 Kauno apylinkės teismo nutartis kaltinamajam Š. R. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo sulaikymo dienos, t.y. 2014-08-18, ir Š. R. iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika