Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. spalio 17 d. laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio gyvenamosiose patalpose, kurių plotas buvo 30 m², o jose gyveno 14 nuteistųjų. Nuo 2017 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pirmojo sektoriaus 8-ąjį būrį ir buvo paskirtas į gyvenamąją patalpą, kurioje buvo 10 nuteistųjų. I. Š. vertino, kad visą šį laikotarpį trūko gyvenamojo ploto ir taip buvo pažeista minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad Antrojo ir Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose neveikė patalpų vėdinimo sistema, todėl naktimis negalėjo išsimiegoti, trūko gryno oro, jautė dusulį; gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir drėgna, langų ir sienų kampuose veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas; nebuvo tinkamo apšvietimo, įrengtos lempos mirgėjo, todėl negalėjo vakarais skaityti, skaudėjo akys, suprastėjo regėjimas, naktinis apšvietimas apskritai nebuvo įrengtas. Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK buvo neužtikrinta priešgaisrinė sistema, nes nebuvo gesinimo priemonių, įrengto avarinio išėjimo, todėl teko gyventi baimėje; gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Teigė, kad būriai neturėjo laisvalaikio kambario, kur būtų galima pailsėti. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus susidarydavo nuteistųjų eilės prie praustuvių ir tualetų; sanitarinis mazgas veikė blogai ir buvo visiškai susidėvėjęs; dušuose ir prausyklose buvo šalta, drėgna, jose veisėsi pelėsis, grindys buvo slidžios; prausykloje nebuvo šilto vandens, drabužius reikėjo skalbti šaltu vandeniu. Pareiškėjas nurodė, kad būriuose nebuvo įrengti valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas, o pasivaikščiojimui skiriamas laikas per trumpas. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose veisdavosi blakės ir tarakonai, jie buvo naikinami neveiksmingai. Tvirtino, kad pastatai, kuriuose atliko bausmę, buvo avarinės būklės, sienos sutrūkinėjusios, vietomis krisdavo plytos. I. Š. teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė moralinę žalą, t. y. jautė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, sumenko socialiniai įgūdžiai, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus (b. l. 1-7).

I. Š. skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti atlyginimą už neturtinę žalą, patirtą 2017 m. gegužės 4 d. - 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos, kurią jis galimai patyrė, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, atlyginimas. Atsižvelgus į tai, kad I. Š. dėl jo nurodytų aplinkybių, jog kalinimo metu jautė jo nurodytus nepatogumus (netinkamas gyvenimo sąlygas), akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo suvokti apie jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą nuo to momento, kai pasireiškė jo teisių pažeidimai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d. Bylos duomenimis, pareiškėjas skundą teismui parengė ir išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 11). Teismas vertina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, įvertinęs bylos duomenis. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, daroma išvada, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo už 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpį, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpį atmetama kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pritaikius skundo reikalavimo daliai trejų metų senaties terminą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Bausmių vykdymo kodekso nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustatė ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).

Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie tai, į kokius būrius ir gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas buvo jose buvo kalinamas, šių gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (b. l. 18-19). Prie atsiliepimo atsakovės atstovo pridėtose Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 61-6338 bei 2020 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 62-5680 pateikti duomenys apie tai, kokiais laikotarpiais ir kokiuose būriuose pareiškėjas buvo kalinamas, atitinka atsiliepime nurodytus duomenis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimo į gyvenamąsias patalpas laikotarpius, jų plotus, joje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl, darydamas išvadas, jais remiasi.

Nustatyti byloje duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2017 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 19); Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 4-osios gyvenamosios patalpos plotas yra 52,02 kv. m, joje įrengta 11 gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 4,73 kv. m ploto. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 19); Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 3-os gyvenamosios patalpos plotas yra 33,16 kv. m, joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,32 kv. m ploto. I. Š. nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 1 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 18); Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotas yra 24,79 kv. m, joje įrengtos 7 gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,54 kv. m ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būdavo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo daugiau. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų gyveno minėtose patalpose, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas bendrą gyvenamosios patalpos plotą padalijus iš joje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus.

Vertinant pareiškėjo teiginį, kad sprendžiant dėl tenkančio gyvenamojo ploto dydžio, turi būti atsižvelgiama į baldų ir inventoriaus užimamą plotą, atsižvelgiama į tai, jog Vidaus tvarkos taisyklės nenumatė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui turinčią tekti ploto normą, turi būti neįskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų kalinimo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020).

Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad buvo paskirtas gyventi į gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo šalta ir drėgna.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.

Atsakovės atstovas atsiliepime bei pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 nurodė, kad įstaiga, esant būtinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 20, 34).

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl nurodytos teisės normos pažeidimo, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, parengtų ginčo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų nesilaikymo galimai sukeltų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įstaigas, kad jos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Nagrinėjant bylą patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros ir drėgmės gyvenamosiose patalpose iš esmės yra grindžiami abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikomi nepagrįstais ir atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad gyvenamųjų patalpų nebuvo galima išvėdinti, todėl jose trūko oro, jautė dusulį.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 bei papildomai pateiktoje 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 nurodytais duomenimis, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpos buvo vėdinamos per langus (b. l. 20, 34, 75).

Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trūko oro, detaliau apie negalėjimą išvėdinti gyvenamąsias patalpas nepaaiškino.

Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas, užtikrinamas per langus arba orlaides, atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas patalpų vėdinimą reglamentuojančių teisės aktų normų nėra pažeidęs, pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išvėdinti patalpas. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos ventiliacijos patalpose. Vertinant aplinkybę, kad atsakovės atstovas nepateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nuteistajam dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar panašiai) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, dėl to vakarais negalėjo skaityti, pablogėjo regėjimas, o naktinio apšvietimo apskritai nebuvo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (2016 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-25 redakcija) 11.6 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus ir naktinio apšvietimo parametrų Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose įrengtas dieninis apšvietimas; Pravieniškių PN-AK užtikrina nustatytą patalpų bendrą dirbtinę apšvietą; gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 20, 34, 75).

Teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo tinkamą įrengimą, apšvietimo įrenginių priežiūrą, todėl jais remiasi. Nors byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 3-oje, 4-oje ir Pirmojo sektorius 8-ojo būrio 2-oje gyvenamosiose patalpose įrengto dirbtinio apšvietimo parametrus, tačiau atsižvelgiama, kad pareiškėjo paaiškinimai apie netinkamą apšveitimą yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nenurodė, kad skundais dėl jį netenkinančių apšvietimo sąlygų būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar į Pravieniškių PN-AK administraciją. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, kad dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo pablogėjo jo regėjimas, remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusio regėjimo I. Š. į gydytojus nesikreipė (b. l. 46-47).

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo naktinio apšvietimo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas bausmę Pravieniškių PN-AK atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 4-oje ir 3-oje gyvenamosiose patalpose, Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 18).

Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio (originale nurodytas 2-asis būrys vertinamas kaip rašymo apsirikimas) gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose naktinis apšvietimas įrengtas, tačiau nenurodė, kad naktinis apšveitimas įrengtas Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose (b. l. 20). Siekiant objektyviai nustatyti šias aplinkybes, teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės atstovą patikslinti šiuos duomenis (b. l. 55-56). Pravieniškių PN-AK pateikė Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. pažymą Nr. 77-2006, kurioje nurodyta, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengtas dieninis apšvietimas (b. l. 75).

Įvertinus atsakovo atstovės atsiliepime ir 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 nurodytus duomenis apie naktinio apšvietimo įrengimą, sprendžiama Pravieniškių PN-AK paaiškinimais apie naktinį apšveitimą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje taikomomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo naktinio apšvietimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nesilaikė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino priešgaisrinės saugos reikalavimų - nebuvo avarinio išėjimo, gesinimo priemonių, o kadangi nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, tai jautėsi nesaugus .

Pagal Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, reglamentuojančių valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektus ir jų funkcijas, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę bei objektų priešgaisrinės būklės kontrolę, 5.3 punktą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, atlikdamos pagal kompetenciją valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, nagrinėja asmenų prašymus ir skundus gaisrų prevencijos klausimais.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais; pirminės gaisro gesinimo priemonės laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete; įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti; sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje; nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengti dūmų detektoriai (b. l. 21-22).

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žalą sukėlė tai, kad pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruošimo sandėlio.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, o šių taisyklių 5.6. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis.

Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 bei papildomai 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 pateikė duomenis, kad pataisos įstaigos Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ajame būryje ir Antrojo sektoriaus 15-ajame būryje nebuvo įrengti sandėliai valymo inventoriui ir dezinfekavimo priemonėms laikyti, tačiau tvirtino, kad tokių sandėlių neįrengimas neatima iš nuteistųjų galimybės naudotis valymo inventoriumi ir dezinfekavimo priemonėmis, užsitikrinant švarią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką (b. l. 20, 34, 75).

Taigi, atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio, Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose nebuvo įrengti poilsio kambariai ir valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėliai. Taigi, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nesilaikė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6 ir 5.8 punktų reikalavimų.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad sanitarinis mazgas buvo susidėvėjęs ir netinkamai funkcionavo, sanitariniame mazge buvo per mažai tualetų, praustuvių, todėl prie jų susidarydavo nuteistųjų eilės.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems. Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 7.4 ir 7.6 punktai nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve ( 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) ir klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, tinkamą sanitarinių mazgų būklę, sanitariniai įrenginiai funkcionuoja tinkamai, nuteistųjų sugadinti ar specialiai užkimšti įrenginiai nedelsiant tvarkomi ( b. l. 20). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje įrengta praustuvė ir sėdimas klozetas, sanitarinio mazgo patalpa atskirta sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis; Antrojo sektoriaus 15-ajam ir 16-ajam būriams įrengtame sanitariniame mazge buvo 6 unitazai, 4 pisuarai, o prausykloje - 8 praustuvės ir 1 dušo sietelis (b. l. 21).

Pareiškėjas skunde detalių paaiškinimų apie tai, kiek būriuose buvo įrengtų praustuvių, pisuarų ir unitazų ir kiek nuteistųjų jais naudojosi, nepateikė.

Atsakovės atstovas pateikė 2019 m. spalio 23 d. pažymą Nr. 42-18686 (b. l. 63), kurioje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu Antrojo sektoriaus 15-ajame ir 16-ajame būriuose minimalus nuteistųjų skaičius buvo 121, o maksimalus 142 nuteistieji. Bylos duomenimis, pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 15-ajame ir 16-ajame būriuose, 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu kartu su kitais nuteistaisiais naudojosi 6 unitazais ir 4 pisuarais, t. y. vienu klozetu ar vienu pisuaru, esant maksimaliam nuteistųjų skaičiui, naudojosi apytiksliai 14 nuteistųjų (142 : 10 = 14,20), o viena praustuve naudojosi apytiksliai 18 nuteistųjų (142 : 8 = 17,75). Įvertinus tai, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 7 gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad pareiškėjo teisės naudojantis sanitariniais įrenginiais 2017 m. spalio 17 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu pažeistos nebuvo. Įvertinus Antrojo sektoriaus 15-ajam ir 16-ajam būriams įrengtų prausyklos įrenginių skaičių ir šių būrių nuteistųjų skaičių, sprendžiama, kad įrengtas praustuvių skaičius 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu, nevisiškai atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjas, naudodamasis prausyklos patalpomis, galėjo būti verčiamas laukti eilėse ir dėl to patirti perteklinius nepatogumus.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, pasivaikščiojimui buvo skiriama mažai laiko, kadangi nuteistiesiems turėjo būti skiriamos ne mažiau 8 valandos per dieną.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Nuteistiesiems priklausančią teisę kasdien pasivaikščioti nulemia jų priskyrimas nustatytoms grupėms: paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 3 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punktas), lengvajai grupei priskirti nuteistieji – 4 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji 2 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi kenkėjai (tarakonų ir blakių), jie buvo naikinami neefektyviai.

Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamos prausyklos ir dušo patalpos būklės ir teigė, kad jose buvo šalta ir drėgna, veisėsi pelėsis, prausykloje nebuvo šilto vandens.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigoje užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos, bendrojo naudojimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną dieną.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK statinių avarinės būklės nėra, pastatai techniškai tvarkingi, sienos nesutrūkinėjusios, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų neatliko, pareiškėjas su prašymais ar skundais į Pravieniškių PN-AK dėl netinkamų patalpų būklės nesikreipė (b. l. 21, 62). Pravieniškių PN-AK pateikė pastatų, kuriuose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, Statinio techninius pasus ( b. l. 65-74).