- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-958-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. F. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių, padarytų nepagrįstai apskaičiuojant mokesčius už buto šildymą per laikotarpį nuo 2005 12 01 iki 2007 01 01, atlyginimą – 702,91 Lt, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas yra 112-osios DNSB narys. Atsakovas ir 112-oji DNSB 2005 06 06 pasirašė sutartis, kurias vykdant name, kuriame yra ir ieškovui priklausantis butas, buvo įrengta daliklinė šilumos energijos paskirstymo sistema. Suderinus su bendrijos pirmininku, buvo nustatyta tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuojamas butams tenkančios šilumos energijos kiekis. Ieškovas nesutinka su atsakovo apskaičiuotu mokesčiu už šilumą, kadangi jam atsisakius įsirengti daliklinę sistemą, atsakovas nepagrįstai skaičiavo mokestį už šilumos energiją ne pagal jo buto naudingą plotą, o pagal bute instaliuotą šilumos galią bei nepagrįstai ėmė mokestį už daliklinės sistemos priežiūrą. Nurodė, jog pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Mokesčiai už šilumos energiją ieškovui, jo manymu, turėjo būti apskaičiuoti pagal nuostatas, įtvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 12 30 nutarime Nr. O3-86 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ ir 2003 12 22 nutarime Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“. Be to, 2005 m. gruodžio mėn.- 2006 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ieškovui nepagrįstai buvo skaičiuojamas papildomas mokestis už daliklinės sistemos priežiūrą, kurio bendra suma- 94,51 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 112- oji bendrija sprendimą dėl daliklinės šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo priėmė balsų dauguma, todėl sudarytos sutartys ir suderinta mokėjimo už šilumos energiją tvarka yra teisėta. Atsakovui, kaip bendrijos nariui, atsirado pareiga vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimą. Pažymėjo, jog remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodais, derinti skirstymo metodus yra vartotojo, o ne tiekėjo, tai yra atsakovo, pareiga.
Tretysis asmuo – 112-oji DNSB atsiliepime nurodė, kad sutarčių dėl daliklinės sistemos įdiegimo su atsakovu sudarymui pritarė daugiau kaip pusė bendrijos narių. Šilumos energija butams, kuriuose nebuvo įrengta minėta sistema, buvo skirstoma pagal instaliuotą šildymo prietaisų galią.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteistė ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimą – 699,66 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 2007 06 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovas nedavė sutikimo jo buto šiluminės energijos vartojimo prietaisus prijungti prie daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos. Lietuvos Respublikos CK 4.83 str. 4 d. ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2005 05 31 susirinkimo metu galiojo 2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1989 redakcija) 29 str. 2 d. nurodyta, kad bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Įdiegti daugiabučiame name daliklinę šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemą nėra privalu. Atsakovas prijungti ieškovą prie name įdiegtos daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos neturėjo teisės, buvo pažeistas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas ir vienašališkai pradėti skaičiuoti ieškovui mokesčiai už šiluminę energiją pagal šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarką (I t. b.l. 130- 136). Atsakovas negali vienašališkai nustatyti tvarkos, todėl šie ieškovo ir atsakovo santykiai turėjo būti reguliuojami pagal abiejų šalių sudarytą ir ieškinyje nurodytu 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. gruodžio mėn. laikotarpiu galiojusią 1999 08 07 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį neterminuotą sutartį (II t., b.l. 120). Mokesčiai už atsakovo teikiamą energiją ieškovui turėjo būti apskaičiuojami pagal 2005 m. gruodžio mėn.- 2006 m. gruodžio mėn. galiojusią šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką, patvirtiną Vilniaus miesto valdybos 2001 03 29 sprendimu Nr. 535V. Ieškovas pagal šią tvarką (II t., b.l. 34) privalėtų mokėti 1196,91 Lt, o atsakovas ieškovui mokesčius už šilumos energiją skaičiavo pagal atsakovo neteisėtai primestas taisykles. Atsakovo suskaičiuotų mokesčių suma – 1842,82 Lt (b.l. 32). Todėl ieškovui buvo be pagrindo priskaičiuota 645,91 Lt didesnė mokesčių už šiluminę energiją suma. Atsakovo paskaičiuotų ieškovui išlaidų, susijusių su daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimu ir eksploatavimu, dalį sudaro didesnės negu Vilniaus miesto tarybos 2004-11-17 sprendimu Nr. 1-569 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros vidutiniai maksimalūs tarifai. Per 13 mėnesių ieškovas be pagrindo sumokėjo atsakovui 91,26 Lt. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo suma yra 699,66 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog jis vienašališkai pradėjo skaičiuoti ieškovui mokesčius. Nurodo, jog 2005 06 06 pasirašytos sutartys tarp atsakovo ir Bendrijos yra teisėtos ir galiojančios iki šiol. Nors ieškovas ir nedavė asmeninio sutikimo dėl šių sutarčių pasirašymo, tačiau sprendimas įdiegti daliklinę šilumos apskaitos sistemą priimtas Bendrijos narių balsų dauguma (32 balsai iš 60), todėl laikomas teisėtu. Pažymėjo, jog LR CK 4.85 str. l d. nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip; LR CK 4.85 str. 4 d. nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Mano, kad ieškovas, manydamas, jog Bendrijos narių priimtas sprendimas dėl daliklinės sistemos įdiegimo, apriboja jo teises ir teisėtus interesus, turėjo galimybę ir teisę teismo tvarka ginčyti Bendrijos sprendimą. Tačiau nei ieškovas, nei kiti Bendrijos nariai neginčijo susirinkime priimto sprendimo, todėl jis laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Tai reiškia, kad pasikeitus viso namo šilumos energijos tiekimo sistemai, atsakovas negalėjo taikyti dar 1999 m. pasirašytos sutarties su ieškovu, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nuo 1999 m. pasikeitė ir įstatyminis šilumos tiekimo ir atsiskaitymo reglamentavimas. Pažymi, jog ieškovas yra prisijungęs prie name įdiegtos šilumos paskirstymo sistemos, jo bute 2007 m. įrengti dalikliai, ir tai tik įrodo, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo įdiegtai daliklinei sistemai name. Ieškovas yra daugiabučio namo bendrijos narys – buto daugiabučiame name savininkas, tai yra ir šilumos tinklų, esančių name, bendraturtis, todėl mokestis už daliklinės sistemos įdiegimą ir aptarnavimą daugiabučiame name ieškovui yra privalomas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog kitokios (nei buvo nutarta Bendrijos nariu dauguma) Tvarkos ar skaičiavimo metodikos taikymas išskirtinai ieškovui būtų nesąžiningas kitų daugiabučio namo bendrasavininkių/šilumos vartotojų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pagal sudarytą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ar ji būtų sudaryta individualiai, ar su bendrija, tiekiamos energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai. Tokio pobūdžio sutartys yra vartojimo sutartys, todėl tokios sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Nurodo, jog ieškovas ir apeliantas dėl 1999-08-07 sudarytos sutarties nuostatų pakeitimų nesitarė, jos nenutraukė. Atsižvelgiant į tai, minėta sutartis yra teisėta ir galiojanti. Ieškovas nesutinka su apeliantu argumentu, jog apeliantas suderino šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įrangą, rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarką su Bendrija. Nurodo, jog tarp ieškovo ir apelianto susiklostę buto šildymo ir karšto vandens tiekimo santykiai yra prievoliniai, todėl jie negali būti nutraukti arba pakeisti Bendrijos ar vienašaliu apelianto sprendimu. Nesutinka su apelianto motyvais, kad netaikydamas ieškovui su juo nesuderintos metodikos, apeliantas elgsis nesąžiningai kitų namo gyventojų atžvilgiu. Pažymi, kad ieškovas neneigia, kad buto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos jam buvo teikiamos ir neatsisako už jas mokėti, tačiau ginčija skaičiavimo metodikos teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau –bendrija) narys, minėta bendrija administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta bendrija su atsakovu 2005-06-06 pasirašė sutartis Nr. 403, Nr. 404, Nr. 405 (I t., b.l. 137- 163), kurias vykdant name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengta daliklinė šilumos energijos paskirstymo sistema. Suderinus su bendrijos pirmininku, buvo nustatyta šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuojamas butams tenkančios šilumos energijos kiekis (I t., b.l. 130- 136). Šių nustatytų faktų šalys neginčija.
LR CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad daugiabučiame name butai asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tik bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga priklauso bendros nuosavybės teise (LR CK 4.82 str. 1 d., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Todėl LR CK 4.75 str. 1 d. norma gali būti taikoma tik LR CK 4.82 str. 1 d. nurodytų bendrojo naudojimo objektų. Pagal LR CK 4.83 str. 4 d. ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2005 05 31 susirinkimo metu galiojo 2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1989 redakcija) 29 str. 2 d. bendrijos narys (buto ir kitų patalpų savininkas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Apeliantas remiasi LR CK 4.85 str. 1 ir 4 d., nurodydamas, kad trečiojo asmens – bendrijos – 2005-05-31 susirinkimo sprendimai yra priimti susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma, todėl yra privalomi ieškovui. Taigi, ieškovas ir atsakovas vadovaujasi skirtingomis teisės normomis tam pačiam ginčui spręsti. Iš LR CK 4.85 str. 1 ir 4 d. normų analizės darytina išvada, kad bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai yra privalomi visiems bendrijos nariams tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau ši norma negali būti taikoma, kai kalbama apie bendrijos nariui asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, t.y. butą. Todėl LR CK 4.83 str. 4 d. numato išimtį, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, esant minėtoje normoje nurodytoms sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įdiegti daugiabučiame name daliklinę šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemą nėra privalu. Byloje nustatyta, kad Ieškovas iki 2007-01-01 savo bute nebuvo įrengęs daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, nebuvo išreiškęs sutikimo bendrijos narių susirinkime dėl šios sistemos įrengimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo nesutikimas apmokėti išlaidų, susijusių su daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimu ir eksploatavimu, yra teisėtas. Apelianto argumentas, kad ieškovas dalyvavo susirinkime, o kadangi įstatymas nenumato nesutikimo formos, todėl jam susirinkimo sprendimai privalomi, atmetamas, kadangi vien dalyvavimas ir žinojimas apie susirinkimo priimtą sprendimą neįtakoja jo privalomumo. O kadangi įstatymas nenumato nesutikimo formos, todėl jis gali būti išreikštas bet kokia forma – raštu, veiksmais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ne bendrija, o ieškovas yra atsakovo tiekiamos šiluminės energijos vartotojas, o šiluminės energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis yra vartojimo sutartis su standartinėmis sąlygomis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.185, 6.188 str., 6.383 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo butui šilumos energija buvo tiekiama pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 1999-08-07 sutartį (II t., b.l.120). Kadangi ieškovas atsisakė jo bute esančius šiluminės energijos vartojimo įrenginius prijungti prie name įdiegtos daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, todėl atsakovas neturėjo teisės pažeisti LR CK 6.156 str. įtvirtinto sutarties laisvės principo ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir pradėti skaičiuoti ieškovui mokesčius už šiluminę energiją pagal šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarką (I t. b.l. 130- 136). Bendrijos 2005-05-31 vykusiame narių susirinkime buvo balsuota už šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimą (I t., b.l.151), tačiau byloje nėra duomenų, kad bendrijos narių susirinkimas būtų nusprendęs taikyti naują šildymo išlaidų skaičiavimo metodiką. Prie byloje esančių sutarčių, sudarytų tarp bendrijos ir atsakovo, yra pridėti tik bendrijos 2005-05-31 susirinkimo protokolo priedas – dalyvių sąrašas, tačiau nėra paties susirinkimo protokolo. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 1999 08 07 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį neterminuota sutartis negali būti nutraukta ar pakeista bendrijos narių susirinkimo sprendimais, rašytinio šios sutarties pakeitimo į bylą nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1999-08-07 sudaryta sutartis yra galiojanti ir turi būti taikoma šalių tarpusavio santykiams. Esant nepakeistai ir galiojančiai minėtai sutarčiai, atsakovas negalėjo vienašališkai nustatyti tvarkos, pagal kurią turi būti apskaičiuojamas ieškovui patiektos šiluminės energijos kiekis ir už šią energiją apmokama. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių nesant ieškovo prievolės už šilumos energiją, patiektą į ieškovo butą, mokėti pagal daliklinei šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemai pritaikytą tvarką, mokesčiai už šios rūšies energiją ieškovui turėjo būti apskaičiuojami pagal 2005 m. gruodžio mėn.- 2006 m. gruodžio mėn. galiojusią šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką, patvirtiną Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V, kuri buvo ieškovui taikoma iki ginčo laikotarpio, atsiskaitant už patiektą šilumos energiją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, pradėjęs ieškovui taikyti šildymo ir karšto vandens sistemos, su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga, rekonstrukcijos, remonto ir paskaitos tvarką (I t., b.l.130-136), tai atliko vienašališkai ir tokiu būdu neteisėtai vienašališkai pakeitė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovas, norėdamas taikyti minėtą tvarką, turėjo su ieškovu individualiai tai aptarti, pakeičiant tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Įrodymų, kad atsakovas tai būtų padaręs, byloje nėra.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas, manydamas, jog bendrijos narių priimtas sprendimas dėl daliklinės sistemos įdiegimo, kurios pagrindu buvo sudarytos sutartys, apriboja jo teises ir teisėtus interesus, turėjo įstatymo nustatyta tvarka ginčyti bendrijos sprendimą, nes kaip minėta bendrijos narių susirinkimas negali savo sprendimu pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties, be to, susirinkimas nebalsavo dėl aukščiau minėtos tvarkos taikymo.
Pagal šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką, patvirtiną Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V, kuri buvo taikoma ieškovui iki ginčo laikotarpio, ieškovas už suvartotą šilumos energiją turėtų sumokėti 1196,91 Lt, tuo tarpu atsakovas, vadovaudamasis nauja tvarka, ieškovui priskaičiavo 1842,82 Lt, tuo ieškovui padarydamas žalą permokėtoje už šilumos energiją dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė ieškovui iš atsakovo 608,40 Lt žalos, neviršydamas ieškovo prašomos sumos.
Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas teisėtai nesutiko apmokėti išlaidų, susijusių su daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimu ir eksploatavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovas 13 mėnesių be teisėto pagrindo permokėdavo atsakovui po 7,02 Lt per mėnesį tiekimo sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros mokestį, iš viso 91,26 Lt. Atsakovo bute nebuvo įrengti dalikliai, todėl atsakovas negalėjo reikalauti iš jo priežiūros mokesčio už daliklių sistemos priežiūrą. Dėl šios priežasties teismas pagrsįtai priteisė ieškovui iš atsakovo minėtą pinigų sumą.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad kitokios ieškovui šilumos energijos skaičiavimo metodikos taikymas būtų nesąžiningas kitų daugiabučio namo bendraturčių atžvilgiu. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostata, nes minėtos normos turinys nereiškia, kad turi būti taikoma visiems vienoda skaičiavimo metodika, nes kiekvienam vartotojui tenkanti šilumos kiekio dalis gali būti paskaičiuojama pagal skirtingas metodikas.
Tai, kad ieškovas šiuo metu yra prisijungęs prie name įdiegtos šilumos paskirstymo sistemos sus dalikliais, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, nereiškia, kad ieškovas pritarė tokios sistemos įdiegimui ginčo laikotarpiui, t.y. iki tokios sistemos įdiegimo ir daliklių sumontavimo ieškovo bute. Tik nuo to momento, kai ieškovui sutikus jo bute buvo įrengti dalikliai, gali būti pripažįstama, kad jis išreiškė valią ir sutiko su name įdiegtos naujos šilumos paskirstymo sistemos įdiegimu.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimtas 2009-04-23 sprendimas, jam įsigaliojus, turės įtakos kitų šio namo šilumos vartotojų teisėms ir pareigoms, nes pagal LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. atsakovas privalės paskirstyti 699,66 Lt sumą kitiems daugiabučio namo bendraturčiams. Todėl minėti asmenys turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu. Pagal LR CPK 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantieji savarankiškų reikalavimų, yra asmenys, kuriems bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tai, kad atsakovas neteisingai priskaičiavo ieškovui mokėjimus už šilumos energiją, nereiškia, kad jis neteisingai paskaičiavo mokėjimus už šilumos energiją kitiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Tokių duomenų byloje nėra. Už sistemos priežiūrą imamas mokestis, priklausantis nuo gyvenamojo namo savininko buto ploto ir tarifo, tačiau nėra numatyta konkreti visam gyvenamajam namui privaloma sumokėti suma. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas turės įtakos kitiems bendraturčiams bei kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl jų teisių ir pareigų.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, ištyrė visus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas patyrė 605 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos minėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. F. iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 605 (šešis šimtus penkis) litus bylinėjimosi išlaidų.