Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-05 · Byla Nr. A2.2.-752-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
A2.2.-752-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15061-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-752-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15061-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 41.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei J. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei G. V., išnagrinėjusi R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 260 769,45 Lt (75 524,04 Eur) mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės nuomininkai (UAB „(duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)) už Bendrovę vykdė atsiskaitymus kitiems Bendrovės kreditoriams. Lėšos taip pat buvo pervedamos Bendrovės vadovui R. P.. Per tikrinamą laikotarpį Bendrovė per trečiuosius asmenis kitiems kreditoriams sumokėjo 127 132,75 Lt, iš jų AB (duomenys neskelbtini) – 53 557,29 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 8 228,00 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 5 281,01 Lt, AB (duomenys neskelbtini) – 19 279,24 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 40 407,27 Lt. Tuo tarpu į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės vardu buvo pervesta 78 674,40 Lt, iš jų priverstinai išieškota 30 515,07 Lt. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. iš esmės neginčijo Institucijos nustatytų aplinkybių, gailėjosi, neneigė, kad mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant eiliškumą, tačiau tikino, kad taip nutiko dėl bendrovėje susiklosčiusios sunkios finansinės padėties. Tikino, kad mokėjimus vykdė ne pagal įstatymu įtvirtintą eiliškumą, siekdamas vienintelio tikslo – įmonės veiklos tęstinumo. UAB (duomenys neskelbtini) vadovauti pradėjo nuo 2011-06-27. Jau tada įmonė turėjo įsiskolinimų, tame tarpe ir VMI. Atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjęs vadovauti pateikė nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio deklaracijas, dėl ko ženkliai išaugo mokestinė skola valstybei, t. y. VMI. Pagal galimybės stengėsi dengti skolą, ilgą laiką nepriemokos išieškojimą vykdė antstoliai, jam žodžiu buvo paaiškinta, jog tol, kol įmonė sutartas skolas mokės antstoliams, tol jokių nepatogumų nepatirs, kadangi, kai susidarys nauja skola, ją VMI išieškojimui vėl perduos antstoliams. Apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžė, kad įmonė turi didelį kreditą Medicinos bankui, kurio nemokėjimas iš karto reikštų įkeisto nekilnojamo turto pardavimą skolos užtikrinimui, o tai savo ruožtu automatiškai privestų įmonę prie bankroto, kadangi būtent pajamos, gaunamos iš to nekilnojamo turto, ir yra vienintelis bendrovės pajamų šaltinis. Pabrėžė, kad visi nustatyti mokėjimai buvo einamieji, t. y. iš esmės mokėta už komunalinius mokesčius bei už buhalterines paslaugas, taip pat darbo užmokestis, socialinio draudimo mokestis. Jis pats į bendrovės sąskaitą buvo įnešęs asmenines lėšas, iš kurių mokėjo kreditą Medicinos bankui, be to, iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo įsiskolinimą darbuotojai. 2014-09-29 kreipėsi su prašymu dėl mokestinės priemokos atidėjimo ir išdėstymo, tačiau prašymas buvo atmestas. Šiuo metu VMI yra pateikęs papildomą prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pabrėžė, jog VMI priėmus teigiamą atsakymą, UAB „Medicinos bankas“ svarstytų UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Be to, nurodė, jog Bendrovės akcininkai yra įsipareigoję sumokėti 30 000 Lt įsiskolinimo dengimui. Augina tris vaikus, du iš jų yra neįgalūs. Turi paėmęs būsto kreditą, kurio padengimui kas mėnesį privalo skirti 335 Eur. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, kadangi bet kokia piniginė sankcija būtų didelė našta (t. 2, b. l. 2-3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė J. V. prašė už jos atstovaujamo asmens padarytą administracinį pažeidimą skirti minimalią administracinę nuobaudą arba visai jos neskirti. Padarytas pažeidimas yra formalus, jos atstovaujamasis savo kaltės neneigia. Sprendžiant administracinės nuobaudos klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jos atstovaujamojo asmenybę, įvertinti tai, kad mokestinė nepriemoka išaugo R. P. deklaravus iki tol nedeklaruotus mokesčius, nustatyti mokėjimai yra einamieji, būtini įmonės veiklai palaikyti. Bendrovės vadovas visomis išgalėmis stengėsi palaikyti įmonės veiklą, kad ji būtų tinkamai organizuota, iš gautų pajamų mokėti mokesčius ir dengti mokestinę nepriemoką.

Teismo posėdyje VMI atstovė G. V. pareiškimą palaikė, prašė R. P. pripažinti kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įstatymo straipsnio numatytą minimalią administracinę nuobaudą.

2014 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime R. P. nurodė, jog 2011-06-27 pradėjęs dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, susipažino su realia įmonės padėtimi – sąskaitos areštuotos antstolio, daugybė pradelstų skolų tiekėjams, milžiniška skola UAB Medicinos bankui, be to, paaiškėjo, kad nedeklaruoti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai už ankstesnius periodus. Kaip įmonės direktorius, atsakingas už teisingą apskaitą, visus nedeklaruotus mokesčius deklaravo. Tokiu būdu staiga išaugo mokestinė skola valstybei. Skolas VMI ir Vilniaus miesto savivaldybei pradėjo išieškoti antstoliai M. D. ir V. M.. Konsultacijų su antstoliais metu buvo patikintas, kad visus mokėjimus įmonė privalo vykdyti tik antstoliams. Su antstoliais buvo susitarta, kuri dalis nuomininkų ir skolininkų mokės tiesiogiai antstoliams, o kuri dalis galės mokėti įmonės tiekėjams (dujos, elektros energija, elektros perdavimas, elektros ūkio priežiūra, būtinieji remontai ir kt.), taip pat atlyginimams bei Sodrai. Tie nuomininkai, kurie tiesiogiai mokėjo antstoliams, mokėjo galutines sumas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose. Kadangi sumos nurodytos su PVM, nuomininkų mokama PVM dalis patekdavo antstoliams, ir įmonė negaudavo lėšų sumokėti PVM. Užklausus antstolį apie susidariusią padėtį, buvo patikintas, kad kol įmonė mokės sutartas sumas antstoliams, tol jokių nepatogumų nepatirs, nes VMI susidariusios naujos skolos išieškojimą vėl perduos antstoliams. Taip susidarė papildomi įsiskolinimai už PVM. Antstoliai gautas lėšas skirstė savo nuožiūra, todėl dar daugiau išaugo skola VMI. 2013-03-06 buvo pradėtas operatyvus VMI patikrinimas, o 2013-05-20 iškviestas į FNTT NVT skyrių dėl mokesčių nemokėjimo. Po šių įvykių įmonė stengėsi pagal galimybes mokėti mokesčius tiesiogiai VMI, kad skolos suma bent jau neaugtų, tačiau tai ne visada pavykdavo, nes dalis įmonių, gavę nurodymus mokėti antstoliams, tuo piktnaudžiaudavo ir nemokėdavo nei antstoliams, nei UAB (duomenys neskelbtini), arba stipriai pradelsdavo mokėjimus, o antstoliai neinformuodavo UAB (duomenys neskelbtini) apie negautus mokėjimus. Taip susidarė didžiulė nepriemoka VMI, kurios UAB (duomenys neskelbtini) padengti neturi lėšų, nes vienintelė įmonės veikla – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma, o didžiąją pajamų dalį (nuo 2014-08-05 - 24 500 Lt per mėnesį) pasiima UAB „Medicinos bankas“ už paskolą, likusi dalis skiriama atlyginimams, Sodrai bei pastatų priežiūrai, nes tai vienintelis pajamų šaltinis. Beje, palūkanos ir delspinigiai už paskolą bankui priskirti neleidžiamiems atskaitymams, nes paskola nebuvo panaudota įmonės reikmėms, o tai didina pelno mokesčio sumą, nors realiai įmonė tokio didelio pelno negauna. Šiuo metu įmonė yra pateikusi prašymą VMI sudaryti mokestinę paskolą, nes jau pabaigė mokėti skolą Vilniaus miesto savivaldybei, išieškotą antstolio V. M. (su antstolio atlyginimu apie 74 000 Lt) bei sudarė keletą naujų nuomos sutarčių, todėl UAB (duomenys neskelbtini) turės galimybę dengti skolą VMI po 10 000 Lt per mėnesį bei laiku mokėti einamuosius mokesčius (t. 1, b. l. 148).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo; VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 430-241 / Nr. (23.30-08)-461-FR1042-12153, iš kurios matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo pradėtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį Bendrovės nuomininkai (UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)) už Bendrovę vykdė atsiskaitymus kitiems Bendrovės kreditoriams. Lėšos taip pat buvo pervedamos Bendrovės vadovui R. P.. Per tikrinamą laikotarpį Bendrovė per trečiuosius asmenis kitiems kreditoriams sumokėjo 127 132,75 Lt, iš jų AB (duomenys neskelbtini) – 53 557,29 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 8 228,00 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 5 281,01 Lt, AB (duomenys neskelbtini) – 19 279,24 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 40 407,27 Lt. Lėšos (23 631,11 Lt) taip pat buvo pervedamos Bendrovės vadovui R. P., ką patvirtina operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateiktų sąskaitų išrašai ir operatyvaus patikrinimo pažyma (t. 1, b. l. 73-140, 141-144). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės 2014 m. gruodžio 15 d. mokestinė nepriemoka buvo 260 769,45 Lt (75 524,04 Eur), iš jos mokestis už aplinkos teršimą 48,00 Lt, delspinigiai, baudos palūkanos – 2,52 Lt, nekilnojamojo turto mokesti – 66 843 Lt, delspinigiai, baudos palūkanos – 14 791,93 Lt, pelno mokestis – 40 192,00 Lt, delspinigiai, baudos palūkanos – 2 265,60 Lt, pridėtinės vertės mokestis – 125 079,73 Lt, delspinigiai, baudos palūkanos – 11 546,67 Lt. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė nepriemoka susidarė už 2011-2012 metus (t. 1, b. l. 12-13); nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė už 2011-2013 metus (t. 1, b. l. 14-19); pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2011-2012 metus (t. 1, b. l. 10-27); pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2011 metų rugsėjo mėnesį, 2012 metų vasario-gruodžio mėnesius, 2013 metų sausio-gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, 2014 metų kovo-gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesius (t. 1, b. l. 28-51). Bendrovė mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM viršininkas priėmė šiuos sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto: 2012 m. vasario 14 d. Nr. (23.17-08)-320-9220-2012 m. birželio 12 d. Nr. (23.17-08)-320-30565, 201.2 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (23.17-08)-320-41511, 2012 m. spalio 2 d. Nr. (23.17-08)-320-47309, 2012 m. lapkričio 7 d. Nr. (23.17-08)-320-54902, 2013 m. kovo 13 d. Nr. (23.17-08)-320-16828, 2013 m. liepos 23 d. Nr. (23.17-08)-320-52630, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. (23.17-08)-320-79402, 2014 m. liepos 11 d. Nr. (23.31-08)-320A-64904 (t. 1, b. l. 52-71). Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Bendrovės vardu pervesta 78 674,40 Lt, iš jų priverstinai išieškota 30 515,07 Lt (t. 1, b. l. 145-147).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., turėdama 260 769,45 Lt (75 524,04 Eur) nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį Bendrovės nuomininkai (UAB (duomenys neskelbtini) ,UAB (duomenys neskelbtini)) už Bendrovę vykdė atsiskaitymus kitiems Bendrovės kreditoriams. Per tikrinamą laikotarpį Bendrovė per trečiuosius asmenis kitiems kreditoriams sumokėjo 127 132,75 Lt, iš jų AB (duomenys neskelbtini) – 53 557,29 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 8 228,00 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 5 281,01 Lt, AB (duomenys neskelbtini) – 19 279,24 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 40 407,27 Lt, lėšos taip pat buvo pervedamos Bendrovės vadovui R. P.. Bendrovės vadovas, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB (duomenys neskelbtini), nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Teismas, spręsdamas R. P. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama R. P. asmenybė (nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, yra dirbantis, vedęs, augina tris vaikus, iš kurių du neįgalūs, o vienam, t. y. A. P., gim. 2001-04-27, konstatuotas sunkus neįgalumo lygis su specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu) (t. 1, b. l. 187-188, 189, 190-192). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 193-195), sudėtingą šeimos situaciją, iš kurios matyti, kad pastarojo vaikams diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, kurių gydymas neabejotinai sukelia papildomą finansinę naštą, paskirtos baudos mokėjimą tikslinga išdėstyti dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1 448 Eur) dydžio baudą.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvylikos (12) mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti nuo 2015 m. kovo 1 d. ir mokant kas mėnesį po vieną šimtą dvidešimt eurų šešiasdešimt šešis euro centus (120,66 Eur) iki visiško baudos sumokėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6400.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – RaizgienėNuorašas tikras