Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą atstovei R. G., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12981-2019 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento vyriausiojo specialisto (-ės) 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį 500 eurų dydžio bauda, už tai, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 11.40 val., pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. 1-1628, 7 straipsnio, 18 straipsnio 12 dalies punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto reikalavimus ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 ir 45.5 punktų reikalavimus, nes vykdė komercinę, ūkinę taksi veiklą su ant stogo uždėtu ir pajungtu geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklu – plafonu, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo.

Skundą pateikęs pareiškėjas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad pažeidimų faktą pripažįsta. Paaiškino, kad jis turėjo turėti licencija, be to pastatė automobilį neleistinoje vietoje. Paaiškino, kad administracinio nurodymo nesumokėjo, o į bylos nagrinėjimą dėl kamščių jis pavėlavo. Prašo esant galimybei sumažinti baudą, nes jis yra šiuo metu bedarbis, o dar reikia mokesčius mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Pirmiausia pažymėtina, kad keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kurio 7 straipsnyje apibrėžta vežimų organizavimo sąvoka, o 18 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintos „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės“, kurių 3 punkte nustatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80, patvirtintos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurios nustato keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi tvarką. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad vežėjai teikti taksi paslaugas gali tik turėdami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, o 45.5 punkte nustatyta, kad vairuotojas darbo metu privalo turėti ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, kai tikrinamas taksi vairuotojas.

ANK 417 straipsnio 2 dalį numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Susipažinus su pareiškėjo skundo turiniu matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent to fakto, kad 2019 m. lapkričio 30 d., apie 00.43 val., pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. 1-1628, 7 straipsnio, 18 straipsnio 12 dalies punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto reikalavimus ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 ir 45.5 punktų reikalavimus, nes vykdė komercinę, ūkinę taksi veiklą su ant stogo uždėtu ir pajungtu geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklu – plafonu, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo. Jo kaltę įvykdžius šiuos administracinius nusižengimus įrodo ir byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, tai administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4-5), fotonuotrauka (b. l. 7), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnybinis pranešimas (b. l. 8) bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys, akcentuodamas ir pasisakydamas iš esmės dėl esminio pareiškėjo skundo dalyko, o būtent prašymo paskirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Iš esmės vertinant paskirtos nuobaudos dydį, iš esmės teismas vertina esant tikslinga pasisakyti ir dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies aplinkybių, o būtent to, ar šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti šį straipsnį. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui..

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teismas mano, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog šiuo metu yra bedarbis, mėnesinės pajamos yra minimalios, reikia dar mokėti mokesčius, nelaikytinos išskirtinėmis, kurioms galėtų būti taikytinas LR ANK 34 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati ar neproporcinga padarytam nusižengimui, arba sukelianti tokias neigiamas pasekmes, kurios nesuderinamos su administracinei nuobaudai keliamais tikslais. Pažymėtina, jog baudos sumažinimas išimtinai dėl to, jog asmuo buvo nubaustas itin daug kartų, neatitiktų nei nuobaudai keliamų tikslų nei proporcingumo kriterijų, iškeltų ne prevencinius nuobaudos tikslus, o asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prisipažįsta įvykdęs administracinius nusižengimus, gailisi, teigia tiesiog pavėlavęs į savo bylos nagrinėjimą, kas iš esmės reiškia suinteresuotumą savo bylos eiga, todėl teismas mano, kad 500 eurų bauda paskirta už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neprieštarauja baudos skyrimo taisyklėms, yra sankcijos ribose, tačiau konkrečiu atveju turėtų būti sumažinta iki sankcijos numatytos minimalios baudos, t. y. 390 eurų, o už ANK 417 straipsnio 2 dalies padaryto administracinio nusižengimo padarymą paliekant paskirtą 15 eurų baudą ir baudas subendrinus ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu paskiriant galutinę 390 eurų subendrintą baudą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12981-2019 pakeisti dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, paskiriant V. Š. galutinę 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.