Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, raštinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. (duomenys neskelbtini) V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. M. su žmona M. M. viešoje vietoje, tai yra bendro naudojimo koridoriuje, po 22 val. triukšmauja, neleidžia kaimynams ilsėtis. Grafoje „administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ nurodyta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 08 val. 30 min. Protokolą surašęs pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydamas V. M. iki (duomenys neskelbtini) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 10 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta (duomenys neskelbtini) 09.00 val.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-968/2007, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalies dispozicijos). Kaip matyti iš V. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jame nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo trikdė viešąją rimtį. Protokole nurodyta aplinkybė, kad asmuo tiesiog triukšmauja, neleidžia kaimynams ilsėtis, negali būti laikytina tinkamu kaltinimu ANK 488 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai akivaizdžiai asmeniui trukdo gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui – nustatyti, ar institucijos priimtas sprendimas atitinka įstatymų nuostatas. Nagrinėtinu atveju institucija būtent protokole aiškiai turėjo įvardinti, kokius konkrečius viešąją rimtį trikdančius veiksmus atliko V. M. – šaukė, švilpavo, garsiai dainavo, grojo ar kitokiu būdu kėlė triukšmą, taip trikdydamas viešąją rimtį. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylose teismams suteiktina galimybė tam tikras kaltinimo aplinkybes patikslinti, jų savo iniciatyva nekeičiant iš esmės, tačiau teismas negali suformuoti naujo kaltinimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – būtent, nurodyti, kokius konkrečius ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus V. M. galėjo atlikti, priešingu atveju asmens teisės būtų pažeidžiamos antrą kartą – ne tik policijos įstaigos įgaliotam pareigūnui surašant protokolą su itin abstrakčiu kaltinimu, tačiau ir teisme, teismui savotiškai perimant kaltintojo funkciją, nors tokia funkcija teisės aktais jam yra nepriskirta.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje padaryta ir kitų procesinių pažeidimų. Protokole pažymėta, kad V. M. su žmona M. M. viešoje vietoje, tai yra bendro naudojimo koridoriuje, po 22 val. triukšmauja, neleidžia kaimynams ilsėtis. Tačiau grafoje „administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ nurodyta: (duomenys neskelbtini) 08 val. 30 min. Taigi, protokole minimos dvi vietos (butas ir bendro naudojimo koridorius), kuriose galimai padarytas administracinis nusižengimas, ir du laikai, kada asmuo galimai atliko neteisėtus veiksmus (duomenys neskelbtini). 08.30 val. ir po 22 val., nenurodant konkrečios dienos). Šios aplinkybės taip pat varžo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui - įvertinti kaltinimo pagrįstumą. Juolab, kad pagal ANK 488 straipsnio nuostatas asmenims gyvenamojoje vietoje 08.30 val. laiku nekeltini reikalavimai laikytis viešosios rimties. Dar daugiau, kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys skunde, kaltinimo formuluotė, kad V. M. po 22 val. triukšmauja, neleidžia kaimynams ilsėtis, gali būti suprasta ir taip, kad asmuo kaltinamas tęstinio nusižengimo padarymu. Įvertinus ankstesnius išsakytus teiginius dėl galimo nusižengimo padarymo laiko, kyla dar daugiau abejonių, koks visgi tikslus yra galimo nusižengimo padarymo laikas. Pažymėtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, tiek teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą, tokių aplinkybių neturėtų spėlioti. Tokios aplinkybės turi būti nustatytos tiksliai ir aiškiai užfiksuotos tiek nusižengimo protokole, tiek nutarime. Iš kitos pusės, asmuo, kuris pranešė policijos įstaigai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, - L. K. protokole – pareiškime, taip pat ir apklausos metu aiškaus nusižengimo padarymo laiko taip pat nenurodė (minimi žodžiai „nuolatos konfliktuoja, pykstasi, kelia triukšmą“, „nuolatiniai barniai grįžus iš darbo“, „pastovus triukšmavimas“). Todėl akivaizdu, kad tyrimo metu nebuvo atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai išsiaiškinant visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas pastebi, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems subjektams, taip sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Ta aplinkybė, kad asmuo administracinio nusižengimo protokole dėl inkriminuojamo nusižengimo savo kaltę pripažino, gailėjosi, ateityje žadėjo taip nebesielgti, negali būti laikoma užkertančia kelią ginčyti tolimesnius procesinius sprendimus, būtent – nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Asmuo skunde aiškiai išdėstė ir tai, kas nulėmė jo pozicijos pasikeitimą, būtent – pasitarimas su teisininkais. Todėl nepriklausomai nuo aplinkybės, kad asmuo iš pradžių sutiko su inkriminuojamu nusižengimu, paaiškėjus kaltinimo ydingumui dėl jo abstraktumo, dviprasmiškumo ir neatitikimo ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijai, skundžiamas nutarimas negali būti laikytinas teisėtu. Be to, nutarimas neatitinka ir jam keliamų reikalavimų, numatytų ANK 618 straipsnio 2 dalyje, būtent: nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o šiuo atveju tokia motyvacija nutarime nėra pateikta, taigi, nutarimas nėra pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) 09.00 val. Tačiau nutarimas priimtas (duomenys neskelbtini)16.15 val., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. M. buvo informuotas apie kitą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką, kas taip pat leidžia daryti išvadas apie jo atitinkamų procesinių teisių suvaržymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo V. M. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui. Pastebėtina, jog klaidos buvo padarytos jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, todėl turi būti taisytinos toje institucijoje, kuri pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą. Nutarus bylą grąžinti tirti iš naujo, dėl kitų skundo argumentų nepasisakoma, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai turi būti ir bus teisiškai įvertinti iš naujo tiriant bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus (surašant naują nusižengimo protokolą, prieš tai pašalinus nurodytus trūkumus; nutraukiant nusižengimo bylą ar kt.).

Pažymėtina, kad pagal M. M. pateiktą skundą užregistruota kita administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas priėmė analogišką procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teisėjas

nutarė:

pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda, bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.