- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-4599-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. vasario 18 d. surašė D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 2.24 val., (duomenys neskelbtini), Širvintose, vairavo automobilį „Ford Mondeo“ neblaivus (nustatytas 0,54 promilių girtumas) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino D. Š. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.2, tarnybiniai pranešimai, liudytojų (policijos pareigūnų) A. A. ir L. J. parodymai, kita bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. vasario 18 d. jam patruliuojant su L. J., Upelio gatvėje pamatė automobilį „Ford Mondeo“, kurį vairavo D. Š., šalia jo sėdėjo G. M., automobilio gale – dar viena mergina ir jaunuolis. D. Š. kirto Jaunimo – Upelio gatvių sankryžą ir įsuko į Vilniaus gatvę. Liudytojas A. A. taip pat parodė, kad jie įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir pradėjo stabdyti D. Š. vairuojamą automobilį, tačiau šis įsuko į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę ir sustojęs išjungė šviesas. Jiems priėjus prie automobilio, transporto priemonės variklis dar dirbo. Liudytojas L. J. davė iš esmės analogiškus parodymus. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų A. A. ir L. J. duotais parodymais. Skirdamas nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimu, D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos G. M. parodymais, kiti liudytojai nebuvo iškviesti į teismo posėdį. Teigia, kad teismo metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra skirtingi, nesutampa detalės. Tvirtina, kad nebuvo teisėto pagrindo priverstinai nuvežti automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Š. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
D. Š. teiginys, kad jis nevairavo automobilį neblaivus, atmestinas kaip nepagrįstas. Liudytojai (policijos pareigūnai) A. A. ir L. J. teismo posėdyje parodė, kad pamatė Upelio gatve važiuojantį automobilį „Ford Mondeo“, pradėjus jį stabdyti, transporto priemonė įsuko į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę ir sustojo. Priėjus prie automobilio, D. Š. sėdėjo prie vairo, o transporto priemonės variklis dirbo (b. l. 25 – 26). Liudytojas L. J. taip pat nurodė, kad pradėjus sekti automobilį, akivaizdžiai matė, kad apeliantas sėdėjo prie vairo (b. l. 26). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir A. A. bei L. J. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6 – 7). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Skirtingai nei teigia apeliantas, jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. D. Š. neblaivumą patvirtina alkotesterio rodmenys ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2 (b. l. 8 – 9). D. Š. paaiškinimai ir liudytojos G. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, liudytoja G. M. yra pažįstama su D. Š., todėl jos parodymai vertintini kaip bandymas padėti apeliantui išvengti atsakomybės. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad 2010 m. vasario 18 d., apie 2.24 val., D. Š. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo būklės.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvietė į posėdį apeliaciniame skunde minimų liudytojų, nes teisme pats apeliantas nurodė, kad draugas M. V., su kuriuo jis sėdėjo automobilyje, yra išvykęs į užsienį, o paliudyti svarbias bylai aplinkybes gali G. M., kuri buvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Be to, šiuo aspektu pasakytina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog D. Š. nebuvo pateikęs prašymo apklausti kokius nors papildomus liudytojus (b. l. 26).
Dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo pasakytina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.). D. Š. transporto priemonės priverstinį nuvežimą galėjo skųsti ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Dėl šių priežasčių šis apelianto argumentas apeliaciniame teisme nenagrinėjamas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.