Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-182-280/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-19
Bylos Nr.: 2A-182-280/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: V. A.

Kategorijos

42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-182-280/2015

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02132-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 52.3; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ir atsakovo V. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3024-452/2014 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui V. A. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. M. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt sumokėtą avansą, 842,52 Lt patirtus nuostolius; priteisti 1 350 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2005-03-02 iki 2014-03-26; priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2005 m. kovo 2 d. UAB „Kajaras“, atstovaujamas jo tėvo J. M., su ŽŪB „Teresdvaris“, atstovaujama direktoriaus V. A., sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ŽŪB „Teresdvaris“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Kajaras“ nupirkti už 15 000 Lt fermą. Sutarties pasirašymo dieną pardavėjas gavo 5 000 Lt avansą. Konkretus pirkimo-pardavimo terminas sutartyje nebuvo nurodytas, tačiau pagal įstatymą pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo minėtos sutarties pasirašymo, t.y. iki 2006-03-02. Pardavėjas vengė įforminti sandorį, nes paaiškėjo, kad ŽŪB „Teresdvaris“ dar 2003-01-21 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas neturėjo teisės pasirašyti sutarties ir paimti avansą neegzistuojančios bendrovės vardu. 2009-12-31 UAB „Kajaras“ reikalavimo perleidimo sutartimi, perleido ieškovui reikalavimo teisę į sumokėtą avansą bei patirtus nuostolius. Išregistravus ŽŪB „Teresdvaris“, jos nekilnojamasis turtas atiteko vieninteliam akcininkui atsakovui V. A., kuris turėjo galimybę vykdyti preliminarios sutarties sąlygas, perregistravęs fermą savo vardu. Sandoriui neįvykus, atsakovas pinigais disponuoja be jokio teisinio pagrindo ir ieškovas reikalauja sumokėtą avansą grąžinti. Kadangi atsakovas vengia sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo atlyginti 842,52 Lt nuostolius, kurie buvo sumokėti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už elektros energijos įvedimą į perkamą fermą. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio pagrindu už atsakovo nepagrįstą naudojimąsi avansu laikotarpiu nuo 2005-03-02 (avanso gavimo dienos) iki 2014-03-26 (kreipimosi į teismą dienos) prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas – viso 1350 Lt.

Atsakovas V. A. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 65 166,09 Lt nuostolių atlyginimą ir nurodė, kad nuo 2005 m. ieškovas kartu su savo tėvu J. M., neatlygintinai iki 2013 metų lapkričio mėnesio naudojosi jam priklausančia ferma, esančia (duomenys neskelbtini). Naudojimosi laikotarpiu ieškovas privalėjo išlaikyti ir saugoti jam perduotą fermą, daryti jos einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti išlaikymo išlaidas. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prieš pradedant ieškovui naudotis ferma, ji buvo tvarkinga, būklė gera. Ieškovui nutraukus naudojimąsi ferma, ši buvo apgailėtinos būklės, tai patvirtina pridedamos fotonuotraukos. Pagal UAB „Gedsta“ sudarytą lokalinę sąmatą fermos remontas kainuos 65 166,09 Lt. Nurodyto dydžio nuostolius prašo priteisti iš ieškovo ir visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno iš J. M. ir V. A. po 17,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, o vien tik ieškovo atstovo, kuris nedalyvavo sutarties sudaryme, žodiniai paaiškinimai, jog 2005-03-02 šalių pasirašyta rankpinigių sutartis savo esme yra preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, nesudaro pagrindo tokiam faktui konstatuoti, nes šie paaiškinimai neparemti jokiais kitais įrodymais. Teismas laikė įrodytą aplinkybę, kad UAB „Kajaras“ išreikšdamas ketinimus pirkti fermą kaip ir nurodyta su ŽŪB „Teresdvaris“ sudarė rankpinigių sutartį. Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino, kad šioje byloje prašomų pripažinti sandorių negaliojimas nėra akivaizdus, ir nurodė, kad nesant reikalavimo, sandorių pripažinimas niekiniais negalimas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje pateikta rankpinigių sutartis yra nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina tikruosius šalių ketinimus. Pažymėjęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 5 000 Lt priteisimo pagrįstumo ieškinyje pareikštu pagrindu, teismas šį reikalavimą atmetė. Sprendime taip pat pažymėta, kad pagal esančius įrodymus nėra pagrindo laikyti, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas iš UAB „Kajaras“ įgijo reikalavimo teisę į 842,52 Lt nuostolių atlyginimą. Nagrinėdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalis siejo sutartiniai panaudos teisiniai santykiai. Nenustačius, kad ieškovas J. M. buvo panaudos gavėjas, jis nėra atsakingas už žalą panaudos davėjui V. A.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai neparemti jokiais kitais įrodymais, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovas yra kaltas dėl priešieškinyje nurodytų nuostolių atsiradimo, todėl ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo dalį pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, sprendimo dalė dėl priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktos UAB „Kajaras“ ir ŽŪB „Teresdvaris“ pasirašyto Rankpinigių sutartimi pavadinto dokumento turinio matyti, kad šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį ir pirkėjas pardavėjui sumokėjo 5 000 Lt avansą, sutartyje vadinamą rankpinigiais. Tokia sutartis laikytina preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, pardavėjas 5 000 Lt avansu disponuoja neteisėtai, todėl turi šias lėšas grąžinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinys turėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad atsakovas V. A. avansą gavo veikdamas jau išregistruotos bendrovės vardu. ŽUB „Teresdvaris“ rankpinigių sutarties sudarymo momentu neegzistavo, todėl tarp šalių sudaryta rankpinigių sutartis nuo pat jos sudarymo momento negaliojo. Teismas, spręsdamas dėl šalių teisinių santykių, privalėjo ex officio tokią sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi niekinio sandorio faktas yra akivaizdus. Sutarčiai negaliojant, 5 000 Lt avansas yra gautas nepagrįstai, todėl atsakovas privalo minėtus pinigus grąžinti. Apeliantas nesutiko su sprendime teismo padaryta išvada, jog UAB „Kajaras“ neperleido J. M. teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, ir nurodė, kad UAB „Kajaras“ pirkėjui J. M. perleido reikalavimą į 2 000 Lt nuostolių, tačiau kadangi ieškovas gali pagrįsti tik 842,52 Lt nuostolių sumą, būtent tokios sumos ir reikalauja iš atsakovo. Tenkinus apeliacinį skundą ir priteisus 5 000 Lt avansą, turėtų būti priteistos ir 5 proc. palūkanos nuo pinigų gavimo dienos iki bylos iškėlimo teisme.

Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo dalį dėl priešieškinio panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo V. A. priešieškinį tenkinti pilnai, o sprendimo dalį dėl ieškovo J. M. ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas J. M., tiek iš pradžių veikdamas su savo tėvu J. M., tiek vėliau vienas pats, neatlygintinai iki 2013 m. lapkričio mėn. naudojosi atsakovo ferma, esančia (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ruošėsi ūkininkauti, buvo gavęs tam reikalingus leidimus. Ieškovas su savo tėvu, iš atsakovo perėmę naudoti fermą, privalėjo daryti fermos einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti fermos išlaikymo išlaidas, pasibaigus panaudos sutarčiai, grąžinti tokios būklės, kokios ji buvo. Tačiau ferma atsakovui buvo grąžinta apgailėtinos būklės, o pagal UAB „Gedsta“ sudarytą lokalinę sąmatą visas fermos remontas kainuos 65 166,09 Lt, kuriuos atsakovas prašė priteisti iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas atskiras faktines aplinkybes, jų visumą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ferma naudojosi ieškovas ir jo tėvas, kad 2005 m. pradžioje fermos stovis buvo geras, o vėliau ferma buvo niokojama. Tinkamai įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas turėjo laikyti nustatyta aplinkybę dėl panaudos sutarties sudarymo ir žalos padarymo. Apeliantas nurodė pageidaujantis žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi taip byla būtų teisingiau ir efektyviau išnagrinėta.

Atsiliepimas

Atsakovas V. A. atsiliepimu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo dalį dėl priešieškinio panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo V. A. priešieškinį tenkinti pilnai, o apelianto J. M. apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas net neįgijo teisės reikšti ieškinio nei dėl 5 000 Lt, nei dėl nuostolių ar palūkanų, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, sudaryta tik dėl akių. Be to, ieškinys turėjo būti reiškiamas ne V. A., o ŽŪB „Teresdvaris“. Atsakovas paaiškino, jog apie ŽŪB „Teresdvaris“ išregistravimą jis nieko nežinojo, o sutartis buvo sudaryta dėl to, kad J. M. galėtų naudotis ferma, nes pirkimui neturėjo lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo V. A. apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad 2005 m. kovo 2 d. UAB „Kajaras“, atstovaujamas J. M., ieškovo tėvo, bei ŽŪB „Teresdvaris“, atstovaujamas V. A., sudarė susitarimą, įvardintą kaip „Rankpinigių sutartis“, kuria susitarė organizuoti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimą už 15 000 Lt. Pagal šią sutartį UAB „Kajaras“ vadovas ŽŪB „Teresdvaris“ vadovui V. A. perdavė 5 000 Lt, juos pavadindamas rankpinigiais (b. l. 5). 2009-12-31 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kajaras“ perleido J. M., ieškovui, „visus sutartinius įsipareigojimus į dėl pastatų pirkimo iš ŽŪB „Teresdvaris“ atstovaujamo V. A.“. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną UAB „Kajaras“ išlaidos pastatui yra 10 000 Lt (5 000 Lt avanso, 1 500 Lt išlaidos VĮ Registrų centrui, 1 500 Lt advokato paslaugų išlaidos, 2 000 Lt išlaidos Rytų skirstomiesiems tinklams) (b. l. 10-11). Šiuo metu UAB „Kajaras“ bankrutavęs, išregistruotas 2012-05-31. J. M. 2014-01-12 pareiškė pretenziją V. A., reikalaudamas grąžinti 5 000 Lt avansą bei 842,52 Lt nuostolius už energijos įvedimą į fermą (b. l. 12).

Byloje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 5 000 Lt avansą bei 842,52 Lt nuostolius iš V. A., motyvuodamas tuo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo, atsakovas reiškė reikalavimą iš ieškovo priteisti 65 166,09 Lt nuostolių, padarytų panaudos pagrindu ieškovui valdant atsakovui priklausančią fermą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad 2005-03-02 Rankpinigių sutartis yra galiojanti, o panaudos sutarties egzistavimo atsakovas neįrodė. Apeliaciniais skundais ieškovas ir atsakovas nesutinka su teismo sprendimu.

Pagal Civilinio kodekso 6.98 straipsnio 1 dalį rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

Kaip matyti iš pateikto 2005-03-02 susitarimo turinio UAB „Kajaras“ ir ŽŪB „Teresdvaris“ susitarė dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir perdavė pastatų savininkui ŽŪB „Teresdvaris“ 5 000 Lt, nors ŽŪB „Teresdvaris“ Juridinių asmenų registre išregistruotas 2003-01-21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sutartį laikė esant rankpinigių sutartimi. Nepaisant šio dokumento pavadinimo, iš sutarties turinio akivaizdu, jog buvo siekiama sudaryti preliminariąją sutartį, kuria susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, tuo tarpu susitarimai dėl rankpinigių gali patvirtinti pagrindinės sutarties sudarymo faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės sutarties atsiradimo ateityje. Nagrinėjamu atveju pasirašant rankpinigių sutartį, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl jos prievolių rankpinigiais užtikrinti ar įrodyti tokios sutarties egzistavimą nebuvo galima.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo vertinimu, kad 2005-03-02 susitarimas turėtų būti laikomas preliminariąja sutartimi, pagal kurią ŽŪB „Teresdvaris“, atstovaujamam V. A., buvo perduotas 5 000 Lt avansas ir susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ŽŪB „Teresdvaris“ iš Juridinių asmenų registro išregistruotas 2003-01-21, kaip nevykdantis jokios veiklos (b. l. 16). Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jo teisnumas ir veiksnumas baigiasi. Taigi 2005-03-02 sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Kajaras“ ir teisinio subjektiškumo neturinčio juridinio asmens. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Reikalavimas, kad abi pirkimo-pardavimo sutarties šalys turėtų civilinį teisnumą ir veiksnumą yra imperatyvus, todėl 2005-03-02 Rankpinigių sutartis tarp UAB „Kajaras“ ir ŽŪB „Teresdvaris“ yra pripažįstama niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Aptariamą 2005-03-02 sutartį kaip ŽŪB „Teresdvaris“ atstovas pasirašė ir 5 000 Lt avansą priėmė atsakovas V. A..

Antra vertus, jeigu ir pripažinti, kad V. A. galėjo ŽŪB „Teresdvaris“ pastatus parduoti pagal 2002-01-14 priėmimo-perdavimo aktą ( VĮ „Registrų centras“ įregistruotą tik 2014-07-02), nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties per 1 metus, preliminari sutartis nebegalioja( CK 6.165 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas V. A. ginčo pastatus 2005-04-19, po „rankpinigių“ sutarties sudarymo, VĮ Registrų centre įteisino ŽŪB „Teresdvaris“ vardu, taigi šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad jis savęs nelaikė pastatų savininku ir negalėjo jų pardavinėti ir už juos gauti avansą nei savo, nei išregistruotos bendrovės vardu. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad gavo 5 000 Lt iš UAB „Kajaras“. CK 1.80 str. 2 d. įtvirtina, kad sandoriui negaliojant, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Kadangi V. A. UAB „Kajaras“ 5 000 Lt perdavė kaip ŽŪB „Teresdvaris“ atstovui, nors atsakovas juo jau nebebuvo, t. y. V. A. praturtėjo be teisinio pagrindo, pastatų nepardavė, todėl gautą sumą kaip avansą atsakovas privalo grąžinti jos davėjui. 2009-12-31 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kajaras“ reikalavimą grąžinti 5 000 Lt avansą perleido ieškovui J. M., todėl šiuo atveju 5 000 Lt suma priteistina iš V. A. ieškovui J. M.. Pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, jog 2009-12-31 Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir ieškovui reikalavimo teisė nebuvo perleista, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėta sutartis buvo nuginčyta, nereiškia reikalavimo šią sutartį pripažinti negaliojančia.

Ieškovas J. M. taip pat prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo sutarties sudarymo dienos 2005-03-02 iki 2014-03-26. Byloje pateikta Panevėžio apskrities VPK ir Panevėžio apygardos prokuratūros medžiaga bei paties ieškovo J. M. paaiškinimais nustatyta, kad ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 2005-03-02 buvo perduoti naudotis UAB „Kajaras“, kuris jais neatlygintinai naudojosi iki pat likvidavimo 2011 m. UAB „Kajaras“, žinodamas, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes ŽŪB „Teresdvaris“ išregistruota, o V. A. neturėjo teisės priimti pinigus ir sudaryti preliminarią sutartį, sumokėto avanso grąžinti nereikalavo, o toliau naudojosi pastatais, 2009 m. reikalavimą perleido J. M., kuris taip pat nereikalavo V. A. grąžinti avansą dar ketverius metus. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą grąžinti 5 000 Lt avansą ieškovas įgijo iš UAB „Kajaras“, kuris pastatais nemokamai naudojosi ilgą laiką, bei į tai, kad nei UAB „Kajaras“, nei J. M. nesikreipė į atsakovą su prašymu grąžinti perduotus pinigus iki pat 2014 m., nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per vienerius metus, ji negalėjo būti sudaryta, nes nors ir ginčo turtas buvo registruotas ŽŪB „Teresdvaris“ vardu, bet šios bendrovės jau nebebuvo, remdamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas reikalavimo priteisti 5 proc. palūkanas iki bylos iškėlimo netenkina. Ieškinyje taip pat formuluojamas reikalavimas priteisti 842,52 Lt nuostolių, kuriuos UAB „Kajaras“ patyrė dėl to, kad ginčo pastatus, (duomenys neskelbtini), AB Rytų skirstomieji tinklai prijungė prie elektros skirstomųjų tinklų. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė 2005-12-07 Išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kurioje pirkėju nurodyta Teresdvario žemės ūkio bendrovė (b. l. 9). Pažymėtina, kad šią išankstinio mokėjimo sąskaitą prie žymos „Sąskaitą gavau“ pasirašė J. M., tačiau, kas sąskaitą apmokėjo, nėra duomenų. Byloje nesant kitų duomenų, jog UAB „Kajaras“ sumokėjo 842,52 Lt už ŽŪB „Teresdvaris“ priklausančių pastatų prijungimą prie elektros tinklų, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Kajaras“ turėjo teisę reikalauti šios sumos iš pastatų savininko ar galėjo šią reikalavimo teisę perleisti J. M., todėl ieškinio prašymas priteisti 842,52 Lt atmetamas. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas, atliekančias procesinę paskirtį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė, kad viena iš 2005-03-02 Rankpinigių sutartį sudariusių šalių neturėjo subjektiškumo, o atsakovas V. A. 5 000 Lt įgijo be pagrindo, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. A. priteisti 5 000 Lt (1448,10 €) J. M. naudai bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas V. A. priešieškinyje reiškė reikalavimą priteisti nuostolius, padarytus fermai (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad šie nuostoliai padaryti ieškovo veiksmais. CPK 178 str. įtvirtina pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovas turi įrodyti, jog žala šiuo metu jam priklausančiai fermai buvo padaryta būtent ieškovo veiksmais. V. A. teigia, kad su J. M. ir jo tėvu taip pat J. M., buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, preliminari sutartis dėl pastatų (ir fermos) pirkimo buvo sudaryta su UAB „Kajaras“, šis juridinis asmuo siekė pastatus įgyti, kad juose galėtų vykdyti veiklą, aplinkybę, kad fermoje veiklą vykdė UAB „Kajaras“ nurodo ir ieškovas J. M.. Taigi ieškovas J. M. neigia pastatų panaudą su juo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys ir liudytojų parodymai nepagrindžia V. A. teiginių, kad panaudos sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovu J. M.. J. M. įgyta ūkininko kvalifikacija ir siekis ūkininkauti taip pat nėra pakankami įrodymai, jog fermos pastatų panaudos sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu J. M., o ne su UAB „Kajaras“, kurią atstovavo ieškovo tėvas J. M., ar su ieškovo tėvu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaudos sutarties su ieškovu sudarymą ir ieškovo veiksmais atliktą atsakovo fermos nuniokojimą pripažinti įrodytais nėra pagrindo, todėl sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, teismas palieka nepakeistą.

Sprendimo dalį panaikinus ir priėmus naują sprendimą toje dalyje, turėtų būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas J. M. pirmosios instancijos teisme nurodė patyręs 1 500 Lt procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo išlaidų bei 216 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 28-29). Atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinį tenkinus 70 proc., priešieškinį atmetus visiškai) iš atsakovo V. A. ieškovo J. M. naudai priteistina 43,44 € (150 Lt) žyminio mokesčio išlaidų bei 369,27 € (1 275 Lt) advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 str., 98 str.). V. A. įrodymų, jog turėjo atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme nepriteisė. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija, valstybė taip pat turėjo 35,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo V. A. į valstybės biudžetą priteisiama 8,74 € (30,2 Lt), procesinių dokumentų išlaidos iš J. M. nepriteisiamos, nes neviršija 10 Lt.

Ieškovas taip pat pateikė įrodymus patyręs 690,56 Lt atstovavimo ir 216 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 134, 137), todėl ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 70 proc., iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 140 € (483,4 Lt) atstovavimo ir 43,44 € (150 Lt) žyminio mokesčio išlaidų (CPK 88 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas J. M. ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

2005 m. kovo 2 d. UAB „Kajaras“, atstovaujamo J. M., ir ŽŪB „Teresdvaris“, atstovaujamo direktoriaus V. A., Rankpinigių sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1448,10 € bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1448,10 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,44 € žyminio mokesčio išlaidų bei 369,27 € advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 8,74 € procesinių dokumentų išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 140 € atstovavimo ir 43,44 € žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė