- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- I-2073-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. S., V. L.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir V. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. L. ir S. S. skunde (b. l. 1–3) prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016-12-09 raštą Nr. A33(1)-7977-(4.2D); 2) įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, suderinti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje UAB „Julimatas“ paruoštą projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdo 6,0378 ha žemės sklypą (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam taikomos kelių apsaugos zonos ir elektros linijų apsaugos zonos. Taip pat registruotas 0,0103 ha ploto kelio servitutas. Žemės sklypui 2009 metais atlikti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastriniai matavimai. Pareiškėja S. S. nuosavybės teise valdo 16000/59400, V. L. – 43400/59400 žemės sklypo dalis. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, savininkės bendru sutarimu bendrame žemės sklypo plane pažymėjo liniją, kuri nurodo faktinę sklypo naudojimo tvarką – S. S. naudojasi 1,6263 ha sklypo dalimi, sklypo plane pažymėta „A“ (taškais 1-12-13-10-11-1), o V. L. naudojasi 4,4115 ha sklypo dalimi, sklypo plane pažymėta „B“ (taškais 12-2-3-4-5-6-7-8-9-13-12). Tarp bendrasavininkių jokių nesutarimų dėl sklypo dalių ir naudojimosi tvarkos nėra. S. S. naudojamoje sklypo dalyje nustatytas kelio servitutas – 103 kv. m, kuris kerta šiaurinės sklypo dalies kampą. Kelio servitutas buvo nustatytas formuojant sklypą nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl dėl pastarojo pretenzijos nebuvo keliamos. Daugiau jokių įsipareigojimų ir apsunkinimų žemės sklypas neturi.
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, trečiasis suinteresuotasis asmuo) 2015-09-02 pareiškėjos padavė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų S. S. sklypo dalis atidalinta nuo V. L. sklypo dalies ir abu sklypai nuosavybės teise būtų valdomi savarankiškai. Pertvarkomo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, pertvarkant pastarąjį į du sklypus, atidalintų žemės sklypų paskirtis nekeičiama, savininkės siekia savo dalis atidalinti, kad galėtų juos naudoti savarankiškai atskirai.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015-09-09 pranešė, kad pareiškėjų bendrą prašymą užregistravo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, kurioje faktiškai ir atliekami visi žemės sklypo padalijimo veiksmai. Šioje sistemoje eiliniam asmeniui sekti institucijų veiksmus, peržiūrėti projektus, yra sudėtinga, pareiškėjos tikėjosi, kad atidalijimo procesas vyks sklandžiai, be to, atidalijimo projektą pagal pareiškėjų pageidavimą ruošė UAB „Julimatas“, kuri ir prižiūrėjo projektavimo eigą. Atidalijimo projektas paruoštas pagal pareiškėjų pageidavimą bei jau anksčiau nustatytą faktinį sklypo dalių naudojimą. Iš UAB „Julimatas“ pareiškėjos 2016-12-14 gavo žinią, kad Administracija 2016-12-09 raštu Nr. 433(l)-7977-(4.2D) nederino projekto, nes jame neįvykdytas Administracijos 2015-10-05 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-784-15 5.3 p., 5.4 p., 5.5 p. ir 5.6 punktai.
Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius NŽT 2015-09-11 sprendimu Nr. 48FPį-1272-(14.48.123) pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą atidalinant bendraturtėms priklausančias dalis, suformuojant atskirais žemės sklypais, nekeičiant pagrindinės paskirties ir būdo. NŽT Vilniaus skyrius 2015-09-30 raštu Nr. 42RE-771(14.42.36) nurodė, kokie sprendimai turi būti taikomi projektuojant 2 atskirus sklypus, kurių faktiškai ir buvo laikomasi. Taigi, darbai pradėti tokiu būdu, kokiu ir pageidavo sklypo bendraturtės ir kurios turi tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str.
Kartu su sprendimu, kuriuo Administracija nederino projekto, pareiškėjos gavo ir Administracijos 2015-10-05 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-784-15, kurie, pareiškėjų manymu, niekaip nesusiję su nuosavybės teisių atidalijimu, t. y. žemės sklypo padalijimu tarp savininkų neplanuojant nei statybų, nei sklypo paskirties keitimo, nei naujų veiklų. Pareiškėjų nuomone, šiais reikalavimais jos įpareigojamos faktiškai atlikti teritorijos detalųjį planavimą keičiant dalies sklypų paskirti taip, kad būtų suplanuota kaimo teritorija, keliai, infrastruktūra ir pan., kas pareiškėjoms visiškai nėra būtina. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimui tai taip pat nėra būtina. Per V. L. tenkančią sklypo dalį praeina kaimo kelias, kuriuo ji ir patenka į savo žemės sklypo dalį. Per S. S. tenkančią žemės sklypo dalį eina kelio servitutas, per kurį ji taip pat patenka į visą savo žemės sklypo dalį, todėl papildomi reikalavimai projektuoti kelius yra visai pertekliniai ir galimai sąlygose nurodyti pagal bendrą šabloną. Skunde pareiškėjos nurodo, jog į jas nesikreipė nė vienas asmuo, kuris pretenduotų nutiesti inžinierinius tinklus per žemės sklypą, taip pat joms nežinoma, kad toje teritorijoje, kurioje vyrauja žemės ūkio paskirties žemė, būtų projektuojamas naujas kaimas. Be to, sąlygose net reikalaujama suprojektuoti naują (trečią) atskirą žemės sklypo dalį komunikacijų pravedimui. Pareiškėjos mano, jog savivaldybė siekia nusavinti dalį nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio paskirtis jau būtų kitokia – inžinierinių struktūrų teritorija. Tokie reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 str., nes tokiu nurodymu savivaldybės administracija faktiškai be jokio pagrindo siekia žemę iš savininkių paimti savo tikslams, taip pat nenurodė, kaip savininkėms bus atlyginama už dalį nuosavybės paėmimo savivaldybės tikslams. Todėl savivaldybės administracija paprastam žemės sklypo padalijimui, nekeičiant jo žemės ūkio paskirties į kitą, neplanuojant jokių statybų, kelia nepagrįstus reikalavimus ir be pagrindo nederina projekto, kuris neturi jokios įtakos aplinkinėms teritorijoms ir žemės sklypams.
Pareiškėjos tvirtina, jog trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Julimatas“ paruoštas sklypų atidalijimo projektas visiškai atitinka tos teritorijos bendrajam planui bei kitiems planams ir tai išdėstyta aiškinamajame rašte. Projektą suderino NŽT 2016-11-18 sprendimu Nr. SFP-5845-(14.42.36), tačiau atsakovė šio projekto nepagrįstai nesuderino.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime (b. l. 62–65) su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, mano, jog skundas nepagrįstas.
Nurodo, jog pareiškėjos 2015-09-02 pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, numatant pastarojo padalijimą į atskirus žemės sklypus.
Administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus darbuotojai parengė ir pateikė per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) Trečiajam suinteresuotajam asmeniui NŽT Vilniaus rajono skyriui Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (2015-10-05 Nr. FP-784-15). Administracijos reikalavimai ŽPDRIS paskelbti ir buvo žinomi pareiškėjoms kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatorėms ir projekto rengėjui UAB „Julimatas“. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai įsigaliojo ir projekto rengėjui ir pareiškėjoms privalomi. Nors projekto rengėjas ir pareiškėjos reikalavimų neapskundė Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijoms, tačiau jų nevykdo. Atsakovė aiškina, kad parengtas projektas buvo pateiktas derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui ir Administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016-11-18 sprendimu Nr. SFP-5845-(14.42.36) suderino projektą. Rašte teisingai nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 69 p. nustatyta tvarka.
Atsakovė mano, kad pareiškėjų ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių. Minėtas raštas negali būti laikomas nei individualiu, nei norminiu administraciniu teisės aktu, šį dokumentą vertina tik kaip informacinio pobūdžio raštą, kuriame išdėstyta atsakovės nuomonė pateiktais klausimais. Mano, kad atsakymas NŽT Vilniaus rajono skyriui pakankamai trumpas, aiškus ir motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais, yra nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo. Raštas adresuotas žemėtvarkos specialistams, jie informuojami, kad neįvykdyti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.
Atsakovė mano, kad pareiškėjos, teikdamos skundą tiesiogiai teismui, nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius ir UAB „Julimatas“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2016-12-09 rašto Nr. A33(1)-7977-(4.2D) teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, jog NŽT Vilniaus skyrius 2015-09-11 įsakymu Nr. 48FPĮ-1272-(14.48.123) (b. l. 8) nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – Žemės sklypo atidalijimas pagal bendraturčiams priklausančias dalis.
Administracija 2015-10-05 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-784-15 (b. l. 14–15) (toliau – ir reikalavimai).
Administracija 2016-12-09 raštu Nr. A33(1)-7977-(4.2D) (b. l. 24) nurodė, jog neįvykdytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-10-05 išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-784-15 5.3 p., 5.4 p., 5.5 p., 5.6 p.
Atsakovė atsiliepime į skundą tvirtina, jog pareiškėjos neturėjo teisės skųsti Administracijos 2016-12-09 rašto, kadangi tai nėra individualus administracinis aktas, o informacinio pobūdžio raštas.
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (69 p.). Atsakovės pozicija yra ypač prieštaringa. Skundžiamame rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui, atsiliepime į skundą nurodyta, jog jis nėra individualus administracinis aktas (kas iš esmės reikštų, jog jis negali būti skundžiamas), tačiau tvirtinama, jog nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (nors tokia tvarka nėra numatyta). Kaip byloje nustatyta, Administracija išdavė reikalavimus, t. y. patenka į Taisyklių 62 punkte numatytus subjektus, todėl atsisakymas derinti projektą gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Pažymėtina, jog skundžiamame rašte apsiribota vienu bendro pobūdžio teiginiu, jog projektas neatitinka reikalavimų 5.3.–5.6 p., tačiau visiškai nėra detalizuota, nei kokie reikalavimai buvo kelti formavimo ir pertvarkymo projektui, nei kaip pasireiškė reikalavimų neįgyvendinimas, t. y. skundžiame rašte iš esmės nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas. Motyvai nėra aiškiai, adekvačiai išdėstyti, kadangi iš skundžiamo rašo neįmanoma suprasti teisinių santykių esmės.
Nors Administracija ir teismo posėdžių metu nurodė aplinkybes, kurios nulėmė skundžiamo rašto priėmimą, tačiau teismas vertina ne teismo posėdžio metu pateiktus motyvus, o individualaus administracinio akto pagrįstumą. Šiuo atveju, teismas neturi galimybės įvertinti Administracijos rašto pagrįstumo, kadangi jame nėra išdėstyti visi motyvai, kuriais remiantis jis buvo priimtas.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Administracijos 2016-12-09 raštas Nr. A33(1)-7977-(4.2D) aukščiau nurodytu aspektu yra nemotyvuotas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Nors pareiškėjos prašė įpareigoti Administraciją suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi teismas neturėjo galimybės iš esmės įvertinti administracinio akto teisėtumo.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrindimo, todėl šis prašymas paliktinas nenagrinėtu. Pareiškėjoms išaiškintina, jog šis sprendimas neužkerta kelio pateikti naują prašymą per ABTĮ 41 str. 1 d. nurodytą terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 91 str., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. L. ir S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-12-09 raštą Nr. A33(1)-7977-(4.2D).
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, kadastro Nr. 4142/0500:01118, esančio Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Juodalaukio k. formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.