Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-423-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2A-423-280/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
Ž. S.
Ieškovas
S. S.
Išvadą teikia
Vilniaus
Civ. byla Nr.2A-423-280-2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3;75.6.1;75.8;81;121.15;121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atsakovės Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei Ž. S., Ž. S. priešieškinį ieškovui S. S. institucija, teikianti išvadą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. S. 2011-12-07 patikslintu ieškiniu atsakovei Ž. S., trečiajam asmeniui A. O. S. prašė santuoką, sudarytą 1992-05-23 Vilniaus m. CM su atsakove Ž. S., nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio sūnaus Ž. S. gyvenamąją vietą su motina Ž. S., priteisiant iš ieškovo S. S. išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 161 764,70 Lt vertės asmenine S. S. nuosavybe, 21,89/100 dalis namo, 37 000 Lt vertės ieškovo S. S. asmenine nuosavybe, padalinti santuokos metu su atsakove įgytą turtą tokiu būdu: ieškovui S. S. priteisti 0,0030 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3 235,30 Lt vertės, 78,11/100 dalių nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) 132 000 Lt vertės, automobilio Volvo 740, priduoto į sąvartyną 360 Lt lėšų, iš viso turto už 135 595,30 Lt, o atsakovei Ž. S. priteiti butą (duomenys neskelbtini) 187 000 Lt vertės, vikšrinį traktorių DT-75,10 000Lt vertės, ratinį traktorių T-40, 10 000 Lt vertės ir hidraulinius plūgus 3 000Lt vertės. Ieškovas pasiūlė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas kaltino atsakovę netinkamu elgesiu šeimoje, nepagarba ieškovui. Prašydamas žemės sklypo dalį ir nebaigto statyti gyvenamojo namo dalį pripažinti jo asmenine nuosavybe, rėmėsi aplinkybe, kad sklypas įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo, kad prie namo statybos daug prisidėjo jo motina A. O. S..

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. S. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintu priešieškiniu sutiko nutraukti santuoką su ieškovu S. S. tik dėl ieškovo S. S. kaltės, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, prašė vaiko išlaikymui priteisti po 900 Lt kas mėnesį, prašė jai priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, pripažįstant jai teisę į didesnę sutuoktinių bendro turto dalį, kuri sudaro 334 000 Lt, o kitą santuokoje įgytą turtą palikti ieškovui. Sutiko sumokėti ieškovui 60 629 Lt kompensaciją, prašė priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl santuokos pasibaigimo ji kaltino ieškovą, nurodydama, kad šis piktnaudžiauja alkoholiu. Nuo 2006 m. vasaros santykiai šeimoje pašlijo, ieškovas prisipažino, kad turi kitą moterį, pas kurią išėjo gyventi. Tvirtino, kad visas turtas įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų, visą turtą vertino 544 360 Lt. Sutiko su ieškovo atliktu turto vertinimu. Pripažino, kad santuokos metu sukaupti dalintiną turtą padėjo ieškovo motina kartu su jos tėvais.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-03-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove motina Ž. S., jo išlaikymui iš ieškovo S. S. priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; padalijo šalių turtą ir priteisė ieškovui S. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei individualų gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir automobilį Volvo 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei Ž. S. teismas asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vikšrinį traktorių DT-75, ratinį traktorių T-40 ir hidraulinius plūgus bei priteisė bylinėjimosi išlaidas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.

Teismas, nurodydamas, kad santuokos iširimo priežastis patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai: šeimoje nebuvo santarvės, dėl ko kaltina vienas kitą.

Priteisdamas išlaikymą šalių sūnui Ž. S., teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodomi vaiko poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti, nepagrįsti įrodymais, neatitinka tėvų gaunamų pajamų ir realių galimybių, rėmėsi orientaciniu kriterijumi, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra 800 Lt.

Byloje šalys nesutarė dėl dalintino turto apimties ir būdo. Teismas nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė 187 000 Lt, 01530 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė 165 000 Lt, o jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė 169 000 Lt. Dėl kito dalintino turto vertės ginčo nėra:_automobilio Volvo 740 vertė 360 Lt, traktoriaus DT-75- 10000 Lt, traktoriaus T-40-10000 Lt ir hidraulinio plūgo vertė 3000 Lt . Viso dalintino turto vertė yra 544 360 Lt. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas šalių įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Teismas turtą dalijo natūra, nurodydamas, kad kitas turto padalijimo būdas negalimas dėl būsimų bendraturčių santykių, nes tarp sutuoktinių susiklostė gili konfliktinė situacija.

Teismas ieškovui priteisė didesnę turto dalį dėl to, kad ieškovo S. S. motina A. O. S. prisidėjo įgyjant šalių santuokinį turtą, prisidėjo prie namo statybos. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė savo tėvų esminio prisidėjimo įsigyjant butą bei statant namą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo sprendimą, prašo priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis 248 820 litų vertės, o kitas šio sklypo ir namo dalis, 85 180 litų vertės, priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis jai; traktorių DT-75 ir hidraulinius plūgus prašo priteisti ieškovui S. S.; kitoje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, kad teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių turtą jos naudai tuo pagrindu, kad su ja liko gyventi nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui priteistos tik 400 Lt dydžio periodinės išmokos. Teismas turėjo pirmiausia apginti šalių nepilnamečio vaiko interesus ( CK 3.3 str.).

Tvirtina, kad teismas be pagrindo įvertino ieškovo motinos prisidėjimą prie turto įgijimo, neįvertindamas jos tėvų teiktos finansinės paramos. Tvirtina, kad jos tėvai finansavo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą. Šalys turtą įgijo neimdama kreditų, o jų pajamos neleido sukaupti pakankamų lėšų turto įgijimui.

Teismas be pakankamo pagrindo ieškovui priteisė 62 180 Lt didesnę turto dalį, nurodydamas, kad turtas gali būti padalijamas tik natūra, šalys nepajėgios viena kitai sumokėti kompensacijos. Atsakovės manymu, tokia galimybė yra, nes ieškovas ketina žemės sklypą su nebaigti jame statyti namu planuoja parduoti, be to, ji sutiktų perimti visą šį nekilnojamąjį turtą, o kitą turtą prašo palikti ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. S. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Tvirtina, kad atsakovė neįrodė, jog jos tėvai finansavo buto įgijimą, jos nurodyti pinigai iš sąskaitos „Snoro“ banke pervesti namų bendrijai, kurios name gyvena atsakovės motina ir brolis. Atsakovė klaidina teismą. Atsakovė klaidina teismą ir kitais savo paaiškinimais bei įrodymais, pvz. apie blokelių pirkimą namo statybai. Jos pateikti įrodymai prie apeliacinio skundo nepatvirtina fakto, kad S. S. vardu padaryti mokėjimai atlikti atsakovės motinos D. P. lėšomis. Neigia, kad planuoja jam paskirtą nekilnojamąjį turtą parduoti, nurodo, kad šis namas priklauso jo motinai trečiajam asmeniui A. O. S..

Šalies argumentai

Ieškovas nesutinka dėl žemės ūkio technikos-traktoriaus ir plūgo priteisimo jam, jis neturi kur jų panaudoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. O. S. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Tvirtina, kad jos parama statant ginčo namą iš esmės skiriasi nuo atsakovės tėvų paramos. Nurodo, kad S. S. ir Ž. S. neplanavo pasistatyti namo ir jame gyventi. Buto Gabijos g. pirkimo , įrengimo ir gyvenimo faktas tai patvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas , sprendimas skundžiamojoje dalyje keistinas ( CPK 326 str.1 d.3 p, CK 3.117 str.) .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės: šalys, nuo 1992-05-23 iki 2006 m. gyvendamos santuokoje ir bendrai tvarkydamos reikalus įgijo turtą butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 187 000 Lt, 01530 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Lt, su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kurio vertė 169 000 Lt. Dėl nurodyto ir kito dalintino turto ir vertės ginčo nėra:_automobilio Volvo 740 vertė 360 Lt, traktoriaus DT-75- 10000 Lt, traktoriaus T-40-10000 Lt ir hidraulinio plūgo vertė 3000 Lt . Viso santuokos metu įgyto ir dalintino turto vertė yra 544 360 Lt.

Byloje nustatyta, kad šis santuokos metu įgytas turtas ne vien šalių, kurioms jis priklauso, lėšomis, bet šį turtą įgyti savo lėšomis ir darbu padėjo ženkliai šalių tėvai. Nors ieškovas nepripažįsta, kad Ž. S. tėvai pinigais rėmė ir ginčo namo statybą, bet šis faktas laikytinas nustatytu. Pirmiausia tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjęs 2011-04-15 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. S. ieškinį atsakovams S. S. ir Ž. S. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo. Sprendime nurodoma, kad namas buvo statomas santuokos metu privatizuotame žemės sklype, statybą finansavo ne tik ieškovė ( A. O. S.), bet ir atsakovės Ž. S. tėvai. Ši aplinkybė patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-30 nutartyje. CPK 182 str. 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Be to, tais pačiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad šalių namo statyba prasidėjo 1991 m., 1993 m darbai nutrūko, atnaujinti tik 2003 m. ir vyko iki 2006 m., t. y., kol šalys gyveno kartu ir bendrai tvarkė reikalus. Pradžioje buvo įsigytas butas, jis įrengtas, todėl namo statyba buvo sustabdyta ir atnaujinta po to. Statant namą nebuvo imami kreditai. Viena A. O. S. namo iki 70 procentų baigtumo statybų finansuoti pagal pajamas negalėjo, o sutuoktinių pajamos nebuvo didelės. Iš to, įvertinus kitas šalių pajamas, galima neginčijamai spręsti, kad tiek atsakovės Ž. S. tėvų, tiek trečiojo asmens A. O. S., ieškovo motinos, žymi parama statant butą, o po to gyvenamąjį namą, buvo skirta ne asmeniškai jų vaikams, bet abiems sutuoktiniams, jų šeimai. Po šeimos santykių nutrūkimo sustojo ir statybos. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti abejones nekeliančią išvadą, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ( CK 3. 117 str., CK 3. 123 str.).

CK 3.127 str. 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir konkrečiai dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas sutinka su teismo sprendimu ieškovui priteisti žemės sklypą su namu, o atsakovei, kuri liek gyventi su šalių sūnumi,- butą. Parinkdamas tokį padalijimo būdą teismas tinkamai įvertino visas svarbias tokiam ginčo sprendimui aplinkybes, todėl kolegija teismo argumentų nebekartoja. Apeliaciniame skunde nurodomi kitokio turto padalijimo natūra būdai nėra pakankamai pagrįsti ir negali būti taikomi vien dėl susiklosčiusios tarp šalių gilios konfliktinės situacijos.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismas be pakankamo pagrindo ieškovui S. S. priteisė didesnę turto dalį, nukrypo nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas CK 3.123 str. taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, nes reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas., turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Juk nustatyta, kad ieškovo motinos O. A. S. teikiama parama buvo ne asmeniškai ieškovui S. S., bet jo šeimai, kas jau aptarta anksčiau. Dėl šios priežasties, teismas, dalindamas tarp šalių santuokos metu įgytą turtą natūra, nustatęs, kad vienam iš sutuoktinių tenkanti turto dalis yra mažesnė, nei priklauso, turėjo spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Kadangi ieškovui atitenka vertingas nekilnojamas turtas, tai nėra pagrindo ieškovo S. S. gaunamomis pajamomis vadovaujantis nepriteisti atsakovei Ž. S. priklausančios kompensacijos. Kiekvienam sutuoktiniui priklauso turto už 272 180 Lt ( 544360:2), o priteista turto už 210 000 Lt, todėl ieškovas S. S. Ž. S. turėtų kompensuoti 62 180 Lt. Žyminis mokestis nuo šios sumos 1 856 Lt. Jis, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovo S. S. į valstybės biudžetą ( CPK 93 str.2-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą skundžiamojoje dalyje dėl turto padalijimo ir jį išdėstyti taip:

priteisti ieškovui S. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nebaigtą statyti individualų gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 334 000 Lt vertės ir automobilį Volvo 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., 360 Lt vertės, iš viso turto už 334 360 litų.

Priteisti atsakovei Ž. S. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 187 000 Lt vertės, vikšrinį traktorių DT-75, ratinį traktorių T-40 ir hidraulinius plūgus bendros 23000 litų vertės, iš viso turto natūra už 210 000 litų.

Priteisti iš ieškovo S. S. ieškovei Ž. S. 62 180 Lt kompensaciją už jai priklausančią turto dalį.

Priteisti iš ieškovo S. S. 1 856 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą, jį sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimutė SankauskaitėMargarita Dzelzienė