- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2-20-559/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01392-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- IĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- R. P., G. R., J. R.
- Trečiasis asmuo
- R. P., G. Š., Kauno teritorinės muitinės
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Sigitas Štaraitis
dalyvaujant ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Antanui Jarašiui, atsakovės R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. P. ir advokatui Sigitui Štaraičiui, atsakovei G. R., atsakovui antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, nedalyvaujant atsakovui J. R., tretiesiems asmenims R. P., G. Š., antstoliams Ramunei Mikliušienei ir Nikolajui Aleninui, trečiųjų asmenų Kauno teritorinės muitinės atstovui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, G. R., J. R., tretiesiems asmenims R. P., G. Š., antstoliams Ramunei Mikliušienei ir Nikolajui Aleninui, Kauno teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dėl antstolio aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Antanas Jarašius ieškinį palaiko, prašo panaikinti antstolio Aleksandro Ščiukino Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2012-05-08 aktą Nr. 0110/12/06091/1, kuriuo skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastatas - dirbtuvės Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 0,2400 ha iš valstybės nuomojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas G. R. už 50000 Lt, ir 2012-05-08 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 1AK. Prašo taikyti restituciją ir įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną gamybinio pastato - dirbtuvių Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą ir šio turto realizavimo būdą nustatyti iš naujo, nepažeidžiant CPK 695 str. nuostatų.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-157-737/2012) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto: gamybinio pastato - dirbtuvių Nr. 22 pardavimo procedūra nutraukta. Antstolis Aleksandras Ščiukinas įpareigotas nutraukti skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto: gamybinio pastato - dirbtuvių Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui G. R. procedūrą ir šio turto realizavimo būdą nustatyti iš naujo nepažeidžiant CPK 695 str. nuostatų. Antstolis J. Kolyško, prie išieškojimo prisijungusiam išieškotojui „(duomenys neskelbtini)“, prieš nuspręsdamas areštuotą turtą realizuoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, nepasiūlė pasirinkti turto realizavimo būdo. Su skolininko siūlomu turto realizavimo būdu ieškovas nesutinka, nes išieškotojas taip pat pageidautų ginčo turtą pirkti už antstolio nustatytą kainą. Konkrečiu atveju skolininkui priklausančio gamybinio pastato-dirbtuvių Nr. 22 pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūra negali būti pripažįstama teisėta, nes pažeidžia prie išieškojimo prisijungusio kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ teisę pasirinkti turto realizavimo būdą. Nors G. R. į antstolio sąskaitą pervedė 50000 Lt, tačiau turto pardavimo aktas nesurašytas, pinigai saugomi antstolio depozitinėje sąskaitoje. Ieškovas 2012-05-11 prašymu Nr. 23 kreipėsi į antstolį, prašydamas pateikti pažymą apie vykdymo eigą. Antstolis A. Ščiukinas atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio gamybinio pastato - dirbtuvių Nr. 22 pardavimo procedūra nutraukta. Pinigai grąžinti G. R. 2012-04-11. 2012-04-17 skolininkas pasiūlė savo pirkėją. Visi pinigai už nupirktą turtą įmokėti 2012-04-17. 2012-05-08 surašytas kitas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, priimtas patvarkymas išieškotų lėšų paskirstymui. Sutinkamai su CPK 695 str. 2 d. antstolis privalėjo pranešti išieškotojui apie numatomą turto realizavimo būdą, pasiūlyti pasirinkti turto realizavimo būdą, nustatyti terminą, per kurį išieškotojas turėjo pranešti apie savo apsisprendimą, ir tik po to realizuoti turtą CPK 704 str. nustatyta tvarka. To nepadarius, išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“ teisės buvo pažeistos, todėl antstolio veiksmai parduodant skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastatą - dirbtuves Nr. 22, pripažintini neteisėtais. Antstolis turėjo informuoti apie numatomus vykdymo veiksmus tiek prisijungusią antstolės kontorą, tiek išieškotoją, o tai nebuvo padaryta. Be to, apie prisijungimo galimybę antstolė R. Mikliušienė informuota (2012-04-26) jau po faktinio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (2012-04-17). R. P. ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga kreditoriams žymiai didesnes sumas pinigų, nei turi turto. Iš 50000 Lt, gautų už parduotą objektą, „(duomenys neskelbtini)“ pagal Patvarkymą Nr. 1AK- gautų tik 4472,91 Lt, gi vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui jau sudaro 9640,81 Lt. Už nustatytą kainą ieškovas įsigijęs parduodamą turtą, kreditorinius reikalavimus sumažintų daugiau negu per pusę. Byloje yra visos sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą P. ieškinį, t. y. atsakovas (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) teises - atsakovas R. P. sumažino savo galimybes grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovė G. R. turėjo žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių savo reikalavimus į ginčo objektą - teismo 2012-03-14 nutartis vieša, priimta toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje jį turtą įsigijo. Jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-03-14 nutartimi įpareigojo antstolį A. Ščiukiną nutraukti „(duomenys neskelbtini)“ turto – dirbtuvių Nr. 22 pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui G. R., ir šio turto realizavimo būdą nustatyti iš naujo, nepažeidžiant CPK 695 str. nuostatų. Antstolis įmokėtą sumą po nutarties priėmimo grąžino G. R., ir po kelių dienų vėl tie pinigai sumokami, ir tik po to antstolė R. Mikliušienė ir „(duomenys neskelbtini)“ yra informuojami. Atsakovas R. P. yra pateikęs antstolei R. Mikliušienei pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė (duomenys neskelbtini), kad jis ten dirba direktoriumi po 5 val. per savaitę. Tose pačiose patalpose jis perregistravo savo individualią įmonę, įkūrė uždarą akcinę bendrovę, tame pačiame pastate dirba su tais pačiais įrengimais, toliau remontuoja automobilius. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas. Ta pažyma, antstolių veiksmai, piktybinis įstatymų nevykdymas ir turto pardavinėjimas G. R. rodo, kad yra kažkoks susitarimas. „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 90 000 Lt žalos atlyginimui. Byla nuo 2008 metų tęsiasi, per tą laiką R. P. ne tik kad nesumokėjo nei lito savo kreditoriams, tačiau jis sugebėjo 2010-05-24 pasirašyti vekselį, kad skolingas 196 000 Lt. Tokiu būdu jis mažina proporcingai išieškotinos sumos dalį tiek valstybei, tiek „(duomenys neskelbtini)“. Kai antstolis paskirstė išieškotas lėšas G. Š. - 9300 Lt, o „(duomenys neskelbtini)“ 4000 Lt. Tai akivaizdus suinteresuotumas. Nei antstolė R. Mikliušienė, nei išieškotojas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuoti pagal CPK 695 str. 2 d. Laiko, kad G. R. yra R. P. statytinė, kad R. P. iš savo pinigų kito asmens vardu nusipirko tą pastatą už 50000 Lt. G. R. prisiėmė ir atitinkamą riziką, kad šis turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. Ji žinojo apie teisme vykstančius ginčus. Šiuo atveju ji veikė savo rizika, dėl ko jos atžvilgiu ieškinio dalis yra pagrįsta. Vekselis nepripažintas negaliojančiu, o antstolio J. Kolyško suinteresuotumą grindžia vykdomosios bylos eigos analize, nes neleido išieškotojui susipažinti su vykdomąją byla. R. P. iki šiol vykdo veiklą, nes jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ performuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kainos neginčija, nori patys įsigyti turtą už tokią kainą. Antstolis privalėjo informuoti, kad ieškovas gali pasirinkti turto realizavimo būdą, o išieškotojas turėjo jam pranešti apie savo apsisprendimą ir tik po to turtas galėjo būti realizuotas CPK 704 str. nustatyta tvarka. Antstolis galėjo realizuoti turtą tik paskelbus varžytines.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis Aleksandras Ščiukinas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį antstolis nurodė, kad R. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pastatas- dirbtuvės Nr.22, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvertintos 50000,00 Lt ir turto realizavimas turi būti vykdomas, parduodant jį iš varžytynių. 2012 m. kovo 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartyje Nr. 2-157-737 buvo pasisakyta, kad turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Taip pat konstatuota, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūra nepaskelbus varžytynių neprieštarauja įstatymui. Iš to darytina išvada, kad skolininkas - įmonės savininkas R. P. pasinaudojo teise nurodyta LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.
Antstolis A. Ščiukinas teismo posėdyje paaiškino, kad skolininko turtas – dirbtuvės, buvo įkainuotas 50000 Lt ir turėjo būti parduotas iš varžytinių. Teismo nutartyje Nr. 2-157-737 buvo konstatuota, kad turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, taip pat, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūra, nepaskelbus varžytinių, neprieštarauja įstatymui. Buvo įvykdyta nutartis, bet tai netrukdė skolininkui pasiūlyti savo pirkėją. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, sumokėti pinigai buvo grąžinti balandžio 11 d. Atskiro dokumento, kuris numato turto realizavimo būdą, byloje nėra. Varžytinės nebuvo paskelbtos, nes skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją ir nepaskelbus varžytinių. Apie kainą šalys yra informuotos, ginčo dėl kainos nėra. Jis asmeniškai priimant pareiškimą iš skolininko nedalyvavo, pareiškimai buvo priimami Kėdainių skyriuje. Skolininko valia buvo išreikšta raštu. Įstatymas nenumato įpareigojimo šiuo atveju informuoti kitus asmenis apie turto pardavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas R. P. su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2012-03-14 teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus antstolis atliko tinkamai. CPK 694 str. 1 d. yra nustatyta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytinių, todėl nepagrįstai išieškotojo atstovas skundo motyvus grindžia CPK 695 str. nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu pagal šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. CPK 694 str. 1 d., yra aiškiai nurodyta, kad turtas turi būti realizuojamas iš varžytinių ir išieškotojas netenka turto realizavimo būdo pasirinkimo teisės, todėl antstolis paskelbė turto varžytines, o atsakovas pasinaudojo teise, numatyta CPK 704 str. 1 d., ir pasiūlė iki varžytinių parduodamam turtui pirkėją – G. R.. Pinigai buvo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių pradžios; pasiūlyta kaina buvo kur kas didesnė, negu antstolio vertinamas pats turtas, todėl antstolio visi veiksmai, susiję su išieškotojo atstovo ginčijamu antstolio aktu ir jo patvarkymu, yra teisėti ir pagrįsti.
Atsakovas R. P. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis tik vieną kartą su G. R. lankėsi antstolio kontoroje. Du kartus turtas buvo parduotas jo pasiūlytam pirkėjui. Antrą kartą buvo vienas nuvykęs. Nieko nesprendė, kad G. R. ir antrą kartą pirks. Pirmą kartą nepavyko nupirkti, nes kažkokios klaidos buvo. Jie tik pirmą kartą susitikę buvo, pasikalbėjo, su pirkėjos vyru bendravo. Jo nuomone, už tą pastatą G. R. permokėjo, rinkos kaina yra mažesnė. Jis neprieštaravo ir antrą kartą parašė prašymą. Jo noras buvo – parduoti, o antstolis tarėsi dėl realizavimo kainos.
Atsakovė G. R. su ieškinio reikalavimu nesutinka, nes ji pastatą įsigijo per antstolį, kuris yra atsakingas už savo atliktų veiksmų teisėtumą. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad mintis įsigyti dirbtuves brendo seniai. Turėjo atliekamų pinigų. Vyras kartą parvažiavęs pasakė, kad yra dirbtuvės, tik per antstolius parduodamos. Nuo Naujų metų vyras planavo išeiti į pensiją, todėl ruošėsi kažką daryti. Taip ir įsigijo tą pastatą. Žinojo, kad tos dirbtuvės priklauso R. P.. Dirbtuvės yra 6-7 kilometrai nuo jų namų. Kainą sužinojo iš antstolių. Vieną kartą ji buvo kartu su vyru apžiūrėti to turto prieš perkant. Sumokėjo pinigus, išdavė raštą, užsiregistravo Registrų centre, jokių prieštaravimų nebuvo, po to vėl sužinojo, kad negali tuo turtu naudotis. R. P. yra jiems pažįstamas žmogus, vyras ten važiuodavo, veždavo detales pašlifuoti, padangas keisti, padėdavo prie mašinų. Ji grynais pinigais sumokėjo. Ji turi ir banko sąskaitoje pinigų. Konsultavosi dėl pirkimo su giminėmis ir specialistais. Dėl rizikos ji nešnekėjo. Ji pati nuėjo pasiteirauti dėl kitos procedūros, kai grąžino pinigus. Tada iš savo sąskaitos pervedė pinigus. Antrą kartą jai davė A. Ščiukino sąskaitos numerį ir pasakė, kad bus dokumentai paruošti. Tada ji pervedė pinigus, pasirašė sutartį ir nunešė į Registrų centrą. Ji pati su R. P. nekalbėjo, daugiau tose dirbtuvėse nebuvo. Su R. P. ji antstolio kontoroje nebuvo susitikusi, ten nuvyko viena. Apie procedūrą ji išsiaiškino dar kai lankėsi pas antstolį, kai jis grąžino jai pinigus. Jis pasakė užeiti ir parašyti pareiškimus, pasakė, kad bus galima pirkti antrą kartą.
Šalies argumentai
Atsakovas J. R. į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodė, kad su pareikštu ieškiniu jis nesutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Trečiais asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko. Byloje buvo gautas R. P. 2012-11-21 prašymas (I t., b.l. 26), kuriame ji prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo G. Š. į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negautas. Procesiniai dokumentai G. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Trečiasis asmuo antstolė Ramunė Mikliušienė į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negautas. Apie teismo posėdžio datą ir vietą antstolė buvo tinkamai informuota.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo antstolis Nikolajus Aleninas į teismo posėdį neatvyko, gautas antstolio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Savo atsiliepime į ieškinį ir 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje antstolis paaiškino, kad ieškovas reikalauja panaikinti 2012-05-08 turto pardavimo be varžytynių aktą, nes turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui neva pažeidė esmines šio asmens teises. Tačiau priešingai, nei teigia ieškovas, turto pardavimas be varžytynių ne tik nepažeidė ieškovo teisių, bet priešingai - užtikrino išieškotojo galimybę patenkinti savo reikalavimus pagal vykdomąjį dokumentą, kadangi į antstolio A. Ščiukino depozitinę sąskaitą buvo sumokėta ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė. Pagal LR CPK 704 str. 2 d. tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinkta forma ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę. Toks turto pardavimas yra laikomas atitinkančiu tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, nes įgyvendinamas priverstinio vykdymo proceso operatyvumo principas, ir taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos, todėl toks turto priverstinio realizavimo procesas turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, todėl minėtas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, kai į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, esminių ieškovo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija turto arešto akte nurodytos realizuojamo turto vertės sumos, kaip atitinkančiai šio turto rinkos vertei. Jokie teisės aktai nenustato ribojimų skolininko pasiūlytam pirkėjui įsigyti turtą LR CPK 704 str. nustatyta tvarka, jeigu yra kitų tai padaryti pageidaujančių asmenų, kuriuos teisėtas turto savininkas (skolininkas) nesiūlė turto pirkėjais. Esant skolininko pasiūlytam pirkėjui ir pastarajam sumokėjus teisės aktuose nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. įgyvendinus visas teisės aktuose nustatytas sąlygas turtui įsigyti, G. R. negali būti pripažinta nesąžiningu turto įgijėju. Kadangi turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui esminių ieškovo teisių nepažeidė, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti atitinkamą turto pardavimo aktą ir restitucija apskritai netaikytina.
Trečiojo asmens Kauno teritorinės muitinės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Savo atsiliepime nurodė, kad CPK 695 straipsnyje įtvirtinta išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pagal šį kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, o pagal 2 dalies nuostatas, jeigu išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Kauno teritorinės muitinės nuomone, ieškinyje pagrįstai teigiama, jog vadovaujantis CPK 695 str. 2 d. antstolis privalėjo pranešti išieškotojui apie numatomą turto realizavimo būdą, pasiūlyti pasirinkti turo realizavimo būdą, nustatyti terminą, per kurį išieškotojas turėjo pranešti apie savo apsisprendimą ir tik po to realizuoti turtą CPK 704 str. nustatyta tvarka.
Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Savo atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastatas- dirbtuvės buvo įvertintas 50000 Lt ir turto realizavimas turėjo būti vykdomas parduodant jį iš varžytinių. Skolininkas pasinaudojo CPK 704 str. 1 d. numatyta teise iki varžytinių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, todėl ieškinys nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos Nr.0110/12/06091/1 duomenimis nustatyta, kad buvęs antstolis Jurijus Kolyško pagal 2007-12-04 Kauno teritorinės muitinės išduotą sprendimą vykdė 89342,51 Lt skolos išieškojimą iš skolininko R. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai (v. b. l. 1). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2007-12-20 surašė turto arešto aktą, kuriuo be įkainavimo areštavo skolininko turtą : pastatą – dirbtuves Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10-12), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis tuo metu buvo 30000 Lt (v. b. l. 4). 2008-03-21 patvarkymu Nr.1461 antstolis areštavo skolininko lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 95437,51 Lt sumai (v. b. l. 29). 2009-02-05 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 1160, kuriuo įkainavo pastatą – dirbtuves Nr. 22 50000 Lt sumai (v. b. l. 50) ir šiam turtui parduoti 2009-04-28 paskelbė varžytines, nustatant pradinę pardavimo kainą – 40000 Lt (v. b. l. 51,53-54). Skolininkui apskundus išieškotojo sprendimą, 2009-04-02 patvarkymu Nr. 2714 antstolis varžytynes atšaukė (v. b. l. 55). 2011-10-25 skolininkas R. P. pateikė antstoliui prašymą pastatą – dirbtuves Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt leisti parduoti jo pasiūlytai pirkėjai G. R. (v. b. l. 91), kuri tą pačią dieną sutiko šį turtą pirkti (v. b. l. 89). 2011-11-03 antstolis informavo Kauno teritorinę muitinę, G. Š., antstolę R. Mikliušienę ir Kauno apskrities VMI, kad skolininkas turto pirkimui pasiūlė savo pirkėją (v. b. l. 94). Skolininko pasiūlyta pirkėja 2011-11-15 mokėjimo nurodymu Nr. 693841 į antstolio J. Kolyško sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50000 Lt (v. b. l. 93). Turto pardavimo aktas nebuvo surašytas, nes išieškotojas (šiuo atveju ieškovas) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai yra vykdomas išieškojimas kitoje vykdomojoje byloje, apskundė antstolio veiksmus.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012-02-10 įsakymu Nr. 1R-43 pasibaigė antstolio J. Kolyško įgaliojimai, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai buvo perduoti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, apie ką antstolis informavo išieškotoją (v. b. l. 106).
Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą civilinėje byloje Nr. 2-157-737/2012, 2012 m. kovo 14 d. nutartimi (1 t. b. l. 32) iš dalies skundą patenkino ir įpareigojo antstolį A. Ščiukiną leisti prie išieškojimo prisijungusiam išieškotojui IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jo atstovui susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti dokumentų kopijas, pareikti pareiškėjui pažymą apie bylos eigą, nutraukti skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, gamybinio pastato-dirbtuvių Nr.22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (G. R.), procedūrą ir šio turto realizavimo būdą nustatyti iš naujo nepažeidžiant CPK 695 str. nuostatų.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, antstolis A. Ščiukinas 2012-04-11 grąžino turto pirkėjai G. R. sumokėtą jos 50000 Lt sumą už perkamą pastatą (v. b. l. 113) ir pradėjo turto realizavimo procedūrą iš naujo. 2012 m. balandžio 17 d. skolininko įmonės savininkas R. P. pateikė antstoliui prašymą leisti parduoti ginčo pastatą-dirbtuves Nr.22 už 50000 Lt jo pasiūlytai pirkėjai G. R., o pirkėja G. R. tą pačią dieną pateikė prašymą leisti nusipirkti minėtą pastatą už 50000 Lt (v. b. l. 114, 115). 2012 m. gegužės 8 d. buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0110/12/06091/1 ir priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kurie 2012-05-10 buvo išsiųsti kitiems vykdomojo proceso dalyviams (v. b .l. 126).
Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kas antstolis A. Ščiukinas to paties skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vykdo išieškojimus dar keturiose vykdomosiose bylose: vykdomojoje byloje Nr.0110/12/12384/1 pagal Kauno rajono 4-ojo notaro biuro 2011-01-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JV-162 dėl 195379,00 Lt skolos išieškojimo išieškotojo G. Š. naudai; vykdomojoje byloje Nr.0110/12/12576/1 pagal Kauno teritorinės muitinės 2011-11-24 vykdomąjį dokumentą Nr. 10000194054 dėl 463137,00 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai; vykdomojoje byloje Nr.0110/12/12717/1 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2011-11-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)-320-9685 dėl 24547,56 Lt skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai, kuris pakeistas 2012-05-16 sprendimu Nr.(23.17-08)320-25304 sumažinant išieškotiną sumą iki 5074,14 Lt; vykdomojoje byloje Nr.0110/12/11452/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-02-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8-550 dėl 874,80 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai.
Antstolė R. Mikliušienė vykdomojoje byloje Nr.0064/10/02285/1 taip pat priėmė vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8-550 dėl 86028,66 Lt išieškojimo iš skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2011-01-25 ir 2011-09-07 antstolė R. Mikliušienė kreipėsi į antstolį J. Kolyško dėl informacijos apie vykdomosios bylos eigą dėl išieškojimo iš to paties skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo (v. b. l. 81, 86), o negavusi išsamios informacijos, 2011-09-07 priėmė patvarkymą Nr. S-5499 areštuoti skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ar R. P. pinigines lėšas, esančias antstolio J. Kolyško depozitinėje sąskaitoje 86824,66 Lt skolos išieškojimui, ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 87). Nors antstolė R. Mikliušienė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo priėmė tik 2012 m. balandžio 26 d. (v. b. l. 120), tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas ieškovo skundą civilinėje byloje Nr. 2-157-737/2012 2012 m. kovo 14 d. nutartyje konstatavo, kad ankstesni antstolės R. Mikliušienės ir išieškotojo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai (kreipimasis į antstolį dėl informacijos suteikimo, lėšų areštas antstolio depozitinėje sąskaitoje, išieškotojo pateikta informacija antstoliui) laikytini tinkamai išreikštu išieškotojo noru prisijungti prie išieškojimo antstolio J. Kolyško vykdomojoje byloje Nr. 0060/07/15397 (šiuo metu Nr. 0110/12/06091) (1 t. b. l. 33; v.b.l.14).
Prie išieškojimo vykdymo minėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/06091 2012 m. kovo 8 d. patvarkymu yra prisijungęs ir antstolis Nikolajus Aleninas, kuris vykdo išieškojimą iš to paties skolininko R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-8-550/2010 dėl 1873,96 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai (v. b.l. 107).
Ieškovas savo reikalavimą panaikinti antstolio A. Ščiukino 2012-05-08 surašytą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą motyvuoja tuo, kad jam, kaip išieškotojui, nebuvo užtikrinta LR CPK 695 straipsnyje numatyta teisė pasirinkti turto realizavimo būdą, bei tuo, kad turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui nepaskelbus varžytinių.
Normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tinkamas taikymas yra svarbus priimtų sprendimų efektyviam vykdymui ir asmenų civilinių teisių apsaugai, nes šiame procese yra itin svarbi tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Vykdymo proceso svarbą lemia dar ir tai, kad šis procesas glaudžiai siejasi su dviem materialinės teisės institutais: prievoline bei daiktine teise. Šio proceso metu yra priverstinai įvykdoma skolininko prievolė kreditoriui, taip pat įvyksta daiktinių teisių perleidimas, todėl yra svarbu, kad procesas vyktų ne tik operatyviai, bet ir teisėtai.
Šioje byloje yra ginčijamas antstolio A. Ščiukino 2012-05-08 surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuris, ieškovo manymu, pažeidžia išieškotojo interesus, nes nebuvo užtikrinta LR CPK 695 straipsnyje numatyta išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą. Taip pat ieškovas savo argumentus motyvuoja tuo, kad, kad turtas negalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui nepaskelbus šio turto varžytinių.
Turto realizavimas - tai areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 str.1d.). CPK 695 straipsnio 1 dalis nustato turto realizavimo būdo pasirinkimo teisę išieškotojui esant vienai sąlygai – jeigu pagal šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais. Šiuo atveju buvo parduotas nekilnojamasis daiktas – dirbtuvės Nr.22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o įstatymas numato, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas realizuojamas parduodant iš varžytinių (CPK 694 str. 1 d.), t. y. įstatymas numato vienintelį nekilnojamojo turto realizavimo vykdymo procese būdą – pardavimą varžytinėse, todėl konkrečiu atveju negalėjo būti taikoma CPK 695 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti teisę išieškotojui pasirinkti turto realizavimo būdą, nes nėra privalomos sąlygos – galimybės nekilnojamąjį turtą realizuoti keliais būdais.
Ieškovas nurodė, kad jo, kaip išieškotojo, interesai buvo pažeisti, nes ieškovas taip pat norėjo įsigyti parduodamą turtą už tą pačią kainą, o šiuo atveju pagal išieškotų lėšų paskirstymą jam teko tik 4097,85 Lt, kai išieškotina suma yra 86028,66 Lt. Šie ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais, nes šiuo atveju turto perdavimas vienam išieškotojui pažeistų kitų išieškotojų interesus, arba jis turėtų antstoliui sumokėti pradinės parduodamo turto kainos ir jam tenkančios lėšų sumos skirtumą (CPK 702 str. 2 d.), t. y. rezultatas iš esmės būtų tas pats. Įstatymas nenumato galimybės perduoti realizuojamą turtą išieškotojui iki varžytinių paskelbimo, priešingai - turtas gali būti perduodamas išieškotojui tik po to, kai neįvyksta paskelbtos varžytinės (CPK 719 str. 3 d. ir 722 str. 3 d.), t. y. priklausomai nuo varžytinių pasekmių, atsiranda teisė išieškotojui pasiimti neparduotą iš varžytinių turtą. Šiuo atveju ieškovas tokios teisės neįgijo, nes varžytinės nebuvo paskelbtos ir jos nevyko.
Kai turtas turi būti parduodamas iš varžytinių, įstatyme yra numatyta galimybė iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad turtas negalėjo būti parduodamas skolininko pasirinktam pirkėjui, kol nėra paskelbtos varžytinės. Šiuo atveju skolininkas R. P. prašymą parduoti dirbtuves jo pasiūlytam pirkėjui pateikė iki varžytinių paskelbimo. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas tik galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia, tačiau tiesiogiai nenustatyta, kada ši skolininko teisė atsiranda. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia gali būti sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimu antstoliui momentu (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Toks skolininko turto pardavimo ypatumas neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Teismas pažymėjo, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008)
Šiuo atveju esminė sąlyga, būtina vykdant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūrą - skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuotas bei tinkamai įkainuotas. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, būtų nelogiška ir neekonomiška skelbti varžytinės, kai skolininkas jau yra pasiūlęs to turto pirkėją, t. y. kai yra žinoma, kad varžytinės nevyks. Šiuo atveju antstolis dar 2007-12-20 surašė turto arešto aktą, kuriuo be įkainavimo areštavo skolininko turtą, iš jo ir pastatą – dirbtuves Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10-12), ir kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis tuo metu buvo 30000 Lt (v. b. l. 4). 2009-02-05 antstolis įkainavo pastatą – dirbtuves Nr. 22 50000 Lt sumai (v. b. l. 50). Atsakovo R. P. pateiktoje 2012-02-15 Nekilnojamojo turto vertinimo pažymoje Nr. 05/12 minėtas pastatas buvo įvertintas 37200 Lt (II t. b. l. 14, 15). Nors šioje byloje nėra pateikti duomenys, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-157-559/2012 nagrinėjant ieškovo skundą, buvo nustatyta, kad tas pats turtas buvo areštuotas ir antstolės R. Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0060/07/15397 (kurioje išieškotojas yra ieškovas IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir areštuotas turtas buvo įvertintas 30000 Lt. Atsakovei G. R. dirbtuvės buvo parduotos už didžiausią antstolio nustatytą kainą 50000 Lt, kurios nė vienas iš vykdymo proceso dalyvių neginčijo. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl turto įkainojimo nei išieškotojai, nei skolininkas nepareiškė, todėl skirti ekspertizę turto vertei nustatyti antstolis neprivalėjo (CPK 681 str. 1 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad esminės būtinos sąlygos parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui šiuo atveju buvo įvykdytos, turtas buvo areštuotas ir parduotas už didžiausią antstolio nustatytą kainą – 50000 Lt, dėl kurios ginčo šioje byloje nėra, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūrą nepaskelbęs varžytinių, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu suabejojo vykdymo proceso skaidrumu, nurodydamas, kad antstolių veiksmai, piktybinis įstatymų nevykdymas ir turto pardavinėjimas G. R. rodo kažkokį susitarimą, jam abejonių kelia vykdomas išieškojimas pagal Kauno rajono 4-ojo notaro biuro 2011-01-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JV-162 (vekselį) dėl 195379,00 Lt skolos išieškojimo išieškotojo G. Š. naudai, kas žymia dalimi sumažina išieškotų lėšų tenkančias dalis kitiems išieškotojams. Tačiau šioms abejonėms pagrįsti ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė G. R. paaiškino, kad apie parduodamą pastatą ji sužinojo iš savo sutuoktinio, kuris R. P. pažįsta asmeniškai, nes važiuodavo į atsakovo dirbtuves, veždavo detales pašlifuoti, padangas keisti ir pan. Santaupų ji turėjo, nes yra ūkininkė, pajamas gauna iš ūkininko ūkio veiklos, turi nekilnojamojo turto (II t. b. l. 35-58), todėl norėjo turimas lėšas investuoti. Dirbtuvių pastatas yra netoli jų namų – apie 6-7 km. Atsakovės G. R. paaiškinimu, jos sutuoktinis planavo išeiti į pensiją ir galimai vykdyti atitinkamą veiklą įsigytame pastate-dirbtuvėse. Atsakovės G. R. pateikti duomenys apie operacijas vykdomas jos banko sąskaitoje, iš kurios 2011-11-15 buvo sumokėta perkamo pastato kaina – 50000 Lt, nesudaro pagrindo abejoti, kad buvo sumokėta ne iš atsakovės asmeninių lėšų. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Kauno rajono 4-ojo notaro biuro 2011-01-07 išduoto vykdomojo dokumento Nr. JV-162 dėl 195379,00 Lt skolos išieškojimo išieškotojo G. Š. naudai neteisėtumą, arba kad šis dokumentas yra ginčijamas teisme, todėl ieškovo nurodyti argumentai ir abejonės esamų įrodymų kontekste laikytini nepagrįstais. Ta aplinkybė, kad antstoliai J. Kolyško ir A. Ščiukinas neteikė ieškovui informacijos apie vykdymo eigą ir atitinkamą pažymą ieškovui pateikė tik 2012-05-22 (v. b. l. 128) nesudaro pakankamo pagrindo abejoti priimtų aktų teisėtumu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti antstolio A. Ščiukino surašytą 2012-05-08 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, nustatant pardavimo procedūrą ir turto realizavimo būdą iš naujo nepažeidžiant CPK 695 str. nuostatų, nes minėtos nuostatos, nesant turto realizavimo būdo pasirinkimo galimybės, šiuo atveju netaikytinos. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestini ir ieškovo reikalavimai panaikinti 2012-05-08 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 1AK it taikyti restituciją.
Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 str. 1 d. iš ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistina atsakovui R. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt už advokato teisinę pagalbą (II t. b. l. 16), o valstybei – 78,79 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsakovo R. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), valstybei 78,79 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 79 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.