Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-677-386/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-28
Bylos Nr.: eI2-677-386/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05682-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas, Janina Vitunskienė
Atsakovas: Audito
Trečiasis asmuo: Č. M.
Pareiškėjas: S. P., UAB „Juniver“

Administracinė byla Nr. eI2-677-386/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05682-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. S.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Č. M.,

2026 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P. (S. P.) ir UAB „Juniver“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Č. M., dėl įsakymo ir nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Juniver“ (toliau – ir Administratorius) ir S. P. (S. P.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami:

1. Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir – atsakovė, Tarnyba, AVNT) 2024-09-23 direktoriaus įsakymą Nr. V4-88 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Juniver “ ir S. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2024-09-18 priimtą nutarimą Nr. 1 „Dėl AVNT kreipimosi į Nemokumo priežiūros komitetą dėl nuomonės pateikimo skiriant nemokumo administratoriams UAB „Juniver“ ir S. P. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 str. 3 d. 3 p. numatytą poveikio priemonę - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriais buvo pritarta skirti griežčiausią poveikio priemonę - teisės administruoti panaikinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Administratorius 2024-08-05 pateikė Tarnybai Nuomonę dėl AB „Juniver“ neplaninio veiklos patikrinimo (toliau – ir Patikrinimas), kartu pateikdamas papildomus dokumentus. Jame nurodė, kad Tarnybos išvada Nr. D4-2737 dėl Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo (toliau – ir Išvada)pažymėti pažeidimai yra nepagrįsti arba mažareikšmiai, nes nesukėlė žalos teisės norma saugomoms vertybėms, o galimas Administratoriaus ir bendrovės sąsajumas bei apsimestiniai sandoriai yra paneigti pateiktais dokumentais. Skundą dėl Administratoriaus veiksmų pareiškė asmenys, kurie kreditoriams padarė daugiau nei 3,8 mln. Eur žalą, siekdami išvengti jos atlyginimo. Administratorius ir kreditoriai stengėsi užtikrinti sklandų nemokumo procesą ir maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau Išvada buvo surašyta šališkai, siekiant pakenkti Administratoriui, ir suinteresuotos AVNT darbuotojos.

Skundžiamame Įsakyme Atsakovas teigė atsižvelgęs į pateiktą Nuomonę, tačiau faktai rodo, kad daug Nuomonės argumentų ir dokumentų nebuvo vertinti, nebuvo įvertinta, kad žalos kreditoriams ar bendrovei nebuvo padaryta, taip pažeidžiant Pareiškėjų teises į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, Pareiškėjai neturėjo galimybės pilnai apsiginti, nes negalėjo dalyvauti 2024-09-18 Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje, o jų prašymas atidėti posėdį nebuvo patenkintas ir apie tai nebuvo iš anksto informuoti.

Administratoriaus teigimu, skundą dėl BUAB „Ervin“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) bankroto procedūrų Tarnybai pateikė ne kreditoriai, o suinteresuoti asmenys per statytinius, kurie anksčiau patyrė teismo priteistą milijoninę žalą. Šie asmenys, siekdami asmeninės naudos, esą veikia per AVNT darbuotoją D. G., taikydami panašią retoriką kaip ankstesniuose bankrotuose. Administratoriaus veikla buvo orientuota tik į kreditorių interesų gynimą, užtikrinant procedūrų sklandumą ir turto pardavimą efektyviai, o kritikos daugiausia sulaukė kreditoriai, turintys didžiausius reikalavimus.

Dėl transporto priemonių komplekso pardavimo Administratoriaus nustatytos 12 transporto priemonių (toliau – ir TP) buvo parduotos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Dvejos varžytynės neatsirado pirkėjų, todėl pardavimas buvo vykdomas laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą kainą, laikantis įstatymų ir kreditorių sprendimų. Nepagrįsti teiginiai, kad varžytynės buvo fiktyvios ar klaidino pirkėjus, nėra patvirtinti objektyviais įrodymais. Iš 12 TP, 10 buvo faktiškai perimta ir parduota, o trys jau buvo anksčiau prarastos arba sunaikintos. Administratoriaus veiksmai buvo profesionalūs, rūpestingi, laikantis kreditorių interesų ir įstatymų reikalavimų, todėl skunde nurodyti tariami pažeidimai neatitinka tikrovės.

Administratoriaus teigimu, žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) k. pardavimas vyko etapais pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką: dvejos varžytynės nepasiteisino dėl pirkėjų nebuvimo, todėl turtas buvo parduotas laisvu pardavimu „už didžiausią pasiūlytą kainą“, laikantis įstatymų ir kreditorių sprendimų. Nurodyta, kad potencialūs pirkėjai nebuvo klaidinami, pradinė turto kaina buvo patvirtinta kreditorių, o pardavimo suma atitiko didžiausią pasiūlytą kainą. Administratoriaus veiksmai buvo profesionalūs, užtikrinant kreditorių interesų apsaugą ir turto efektyvų realizavimą.

Dėl 2019 m. sandorio su UAB „Pupojų parkas“ ir MB „Adleksa“ pažymima, kad pardavimas įvyko dar prieš bankroto bylos pradžią, pirkėjai atsiskaitė pilnai, o administratoriaus veiksmai bankroto metu tik formalizavo sandorį registre. Tarnybos išvada dėl tariamų pažeidimų yra nepagrįsta, nes visi Administratoriaus veiksmai buvo vykdomi laikantis kreditorių sprendimų, JANĮ reikalavimų ir norminių aktų, todėl skundo nurodyti pažeidimai neatitinka tikrovės.

Administratorius, nustatęs, kad Įmonės debitorinių skolų išieškojimas būtų neefektyvus dėl skolininkų turto nebuvimo ar menkos vertės, pasirinko skolų reikalavimų pardavimą už 700 Eur, remiantis kreditorių sprendimu ir teisės aktais. Ši priemonė buvo ekonomiškai pagrįsta ir nepadidino bylinėjimosi išlaidų, todėl Išvadoje nurodyti tariami pažeidimai nėra pagrįsti. Teismų praktika ir JANĮ pabrėžia, kad Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kreditorių sprendimų organas ir turi teisę laisvai nuspręsti dėl savo suteiktų teisių (kreditorių autonomija).

Administratoriaus pareiga – ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, priimant racionalius ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Jei kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos, teismas gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainą. Neperspektyvių skolininkų bylų tęstinumas didina išlaidas ir gali pakenkti įmonei, o tai laikoma žala, kurią turėtų atlyginti administratorius. Bankroto procedūrų tikslas – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, nustatant turto pardavimo kainą ir tvarką atsižvelgiant į rinkos sąlygas, turto specifiką ir administravimo išlaidas. Visa tai pagrindžia, kad administratoriaus veiksmai buvo profesionalūs, pagrįsti kreditorių sprendimais, efektyvūs ir teisėti, o Tarnybos kritika neatitinka faktinės situacijos.

Įmonė įgijo UAB „Viner“ akcijas kapitalizuodama skolą pagal kreditorių susirinkimo sprendimą, pagrįstą ankstesniu susitarimu. Kreditoriai pripažino, kad tokia skolos kapitalizacija neblogino įmonės padėties, nes kitaip bankroto byla būtų iškelta anksčiau, o turto areštai ir ieškiniai būtų pabloginę rezultatus. Skolos kapitalizavimas leido UAB „Viner“ derėtis su potencialiais investuotojais dėl įmonės sanavimo. Pagal LR JANĮ 44 straipsnį kreditoriai turi autonomiją spręsti dėl suteiktų teisių, o teismas įsiterpia tik išimtiniais atvejais siekdamas bankroto proceso efektyvumo. Visi Administratoriaus veiksmai buvo vykdyti pagal kreditorių sprendimus ir nepažeidė norminių aktų, o vėlesnis akcijų pardavimas taip pat nepažeidė kreditorių interesų.

Dėl teisinių ir buhalterinių paslaugų, Administratorius nurodo, jog sudarė sutartis pagal kreditorių pritarimą ir siekė užtikrinti profesionalų paslaugų teikimą bei bankroto proceso tikslų įgyvendinimą, įskaitant teigiamą sprendimą dėl 32 tūkst. eurų permokos. Paslaugos buvo efektyvios ir reikalingos, nes nei JANĮ, nei AVNT norminiai aktai nenumato konkrečių ribojimų. Kritika dėl paslaugų apmokėjimo buvo nepagrįsta: sąskaitos-faktūros buvo pagrįstos atliktais darbais, o dalis D. G. ir Tarnybos išvadų atspindi kompetencijos peržengimą ir kreditorių autonomijos pažeidimą. Pareiškėjai profesionaliai ir atsakingai organizavo UAB „Viner“ nemokumo procesus, todėl tariami pažeidimai neatitinka tikrovės.

Per bankroto procesą Administratorius užtikrino teisinių ir buhalterinių paslaugų teikimą, įskaitant žodines konsultacijas, kurių faktiškai buvo ne mažiau kaip 30 valandų, vertinamų apie 4500 Eur. Kritika dėl sąskaitų-faktūrų ir paslaugų perkvalifikavimo buvo nepagrįsta: paslaugos buvo būtinos, kreditorių patvirtintos ir atitiko JANĮ nuostatas. Administravimo išlaidų sąmatos buvo koreguotos kreditorių susirinkimuose, o visos veiklos buvo vykdomos laikantis kreditorių sprendimų ir norminių aktų, įskaitant depozitinės sąskaitos atidarymą.

Dėl Administratoriaus 2019-12-10 išduotos prokūros Č. M. (toliau – ir prokūra) pareiškėjai teigia, kad prokūrą Č. M. gavo tik dokumentų pristatymui VĮ Registrų centras, nes direktorius S. P. tuo metu dalyvavo politikoje. Administratorius konsultavosi su AVNT ir, siekdamas išvengti abejonių, prokūrą vėliau susiaurino. Jokie veiksmai prokūros pagrindu nebuvo atlikti, todėl nėra pagrindo manyti apie pažeidimus ar funkcijų perdavimą tretiesiems asmenims.

Dėl tariamo įmonės ir kreditorių sąsajumo, BUAB „Ervin“ bankroto proceso sandoriai buvo teisėti ir skaidrūs. Sąsajos tarp įmonės, kreditorių ar kitų subjektų savaime nesukuria bankroto proceso neskaidrumo. Turtas buvo parduotas viešai, visos lėšos gautos bankiniais pavedimais ir paskirstytos pagal JANĮ reikalavimus. Specialių apribojimų kreditoriams įstatymai nenustato, todėl įtarimai dėl šališkumo ar interesų konflikto nėra pagrįsti.

Pareiškėjai profesionaliai, rūpestingai ir nešališkai vykdė bankroto procesą, nesukeldami interesų konflikto, todėl tariami pažeidimai neatitinka tikrovės. Pareikštas skundas dėl administratoriaus S. P. tariamo suinteresuotumo yra nepagrįstas. Administratorius neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi, savo funkcijų niekam neperleido, o prokūrą Č. M. naudojo tik teisėtoms paslaugoms atlikti. Administratorius nėra susijęs su jokiais Išvadoje nurodytais subjektais pagal JANĮ 37 ir 38 straipsnius, todėl nebuvo jokio šališkumo ar interesų konflikto.

Tarnybos sprendimas paskirti griežčiausią nuobaudą Administratoriui yra nepagrįstas, nes Padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ar akivaizdūs; Nėra nustatyta jokia žala bendrovei ar kreditoriams; Administratorius savo veiksmais skatino bankroto proceso efektyvumą ir operatyvumą.

Tarnyba nevertino lengvinančių aplinkybių ir neteisingai nustatė pažeidimų reikšmingumą bei sankcijos proporcingumą, pažeisdama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už akivaizdžius ir šiurkščius pažeidimus, sukėlusius teisės normų saugomoms vertybėms žalą, tačiau tokie elementai šiuo atveju neegzistavo. Padaryti pažeidimai buvo smulkūs, procedūriniai, laikini ir pašalinti, neturėjo jokios realios įtakos bankroto proceso eigai ar kreditorių interesams. Skiriama nuobauda (teisės administruoti panaikinimas) yra neproporcinga ir neteisinga, nes neatitinka faktiškai padarytų pažeidimų sunkumo.

Pareiškėjai ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės pareiškėjams ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Paaiškino, kad AVNT, įvertinusi skundo argumentus dėl Č. M. išduotos prokūros, su jais nesutinka ir laiko nepagrįstais. AVNT konstatuoja, kad buvo pagrįstai nustatyti JANĮ pažeidimai, nes 2019-10-28 Administratoriaus vadovas išdavė prokūrą asmeniui, neturinčiam nemokumo administratoriaus licencijos, suteikdamas jam itin plačius įgaliojimus veikti Administratoriaus vardu nemokumo procesuose, naudotis vadovo elektroniniu parašu ir ryšio priemonėmis bei disponuoti juridinio asmens turtu. Pabrėžia, kad pats tokios apimties prokūros išdavimas, nepriklausomai nuo realiai atliktų veiksmų, jau yra reikšmingas pažeidimas, nes sudarė galimybes faktiškai administruoti nemokumo procesus ne paskirtam ir neišviešintam administratoriui, taip pažeidžiant profesionalumo principą ir nemokumo administravimo esmę. Analogiškai buvo vertinamas ir 2021-03-30 teisininkei V. Š. suteiktas platus įgaliojimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prokūra buvo registruota VĮ Registrų centre ir suteikė Č. M. teisę atstovauti Administratorių visose pagrindinėse institucijose, teismuose, teikti paraiškas nemokumo administratorių atrankai, naudotis direktoriaus elektroniniu parašu, el. paštu ir telefonu. Prokūra galiojo iki 2024-10-28 ir faktiškai perdavė visas Administratoriaus juridinio asmens veiklos teises. Taip pat nustatyta, kad Č. M. nuo 2019 m. dirbo Administratoriaus įmonėje konsultantu pagal antraeilių pareigų sutartį, o V. Š. buvo įdarbinta teisininke ir jai taip pat buvo suteikti analogiškai platūs įgaliojimai veikti Administratoriaus vardu. Nemokumo administratoriaus veikla yra griežtai licencijuojama, o teisę administruoti nemokumo procesus turi tik kvalifikuoti asmenys, turintys galiojančią licenciją. Nemokumo administratoriams už pareigų pažeidimus gali būti taikoma drausminė, civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. JANĮ nustato, kad nemokumo procesus faktiškai turi administruoti tik paskirti ir AVNT išviešinti nemokumo administratoriai. Administravimo veiksmai gali būti pavesti specialistams ar darbuotojams tik pagal aiškiai apibrėžtas funkcijas, tačiau jiems negali būti perduotos paties nemokumo administratoriaus teisės ir pareigos. Akcentuoja, kad administravimo funkcijos, darbuotojų teisės ir atsakomybės turi būti aiškiai nustatytos vidiniuose dokumentuose ir negali prieštarauti JANĮ tikslams. Asmenys, neturintys teisės ar kurių pareigos nėra apibrėžtos, negali atlikti nemokumo proceso administravimo veiksmų. Už pareigų nevykdymą ar jų perdavimą neturintiems teisės asmenims atsakomybė tenka paskirtam nemokumo administratoriui. AVNT padarė pagrįstą išvadą, kad Č. M. išduota Prokūra neatitiko JANĮ tikslų, nes ja asmeniui be nemokumo administratoriaus licencijos buvo perduotos esminės administratoriaus funkcijos. AVNT tokį veikimą vertina kaip piktnaudžiavimą licencija, profesionalumo principo pažeidimą ir JANĮ normų paneigimą, nepriklausomai nuo to, ar Prokūra buvo faktiškai panaudota. Analogiškai įvertintas ir kitas plačios apimties įgaliojimas teisininkei. AVNT konstatavo, kad Administratorius, turėdamas asmeninį ir finansinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nepagrįstai išdavė plačios apimties prokūrą Č. M., kuris yra sisteminiais ryšiais susijęs su kreditoriais, turto pirkėjais ir kitais bankroto proceso dalyviais. Nustatyti glaudūs juridiniai ir asmeniniai ryšiai rodo, jog bankroto procedūros buvo vykdomos formaliai, pažeidžiant jų tikslus ir teisėtumą, siekiant susijusių asmenų naudos. AVNT vertinimu, Administratorius piktnaudžiavo jam suteikta licencija, sudarė sąlygas kitiems asmenims veikti jo vardu ir interesais, taip pažeisdamas JANĮ, profesionalumo ir sąžiningumo principus.

Nustatyta, kad Administratorius pažeidė kelias JANĮ ir Varžytinių aprašo nuostatas, nes neprofesionaliai organizavo TP komplekso pardavimą: siūlė nepagrįstai dideles kainas, nemotyvavo sprendimų kreditoriams, keitė TP komplekso sudėtį be pagrindo, pardavinėjo ir faktiškai neperimtas TP, klaidino potencialius pirkėjus bei neužtikrino skaidraus ir nuoseklaus pardavimo proceso. Taip pat nebuvo laikomasi pagrindinių turto pardavimo principų, o laisvas pardavimas ir pirkėjo parinkimas kėlė interesų konflikto abejonių. AVNT įvertino skundo argumentus dėl TP komplekso pardavimo ir 2019-11-22 sandorio su UAB „Pupojų parkas“ bei MB „Adleksa“ ir nustatė, kad jie nepagrįsti. Patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai: JANĮ 3, 59, 64, 66, 85, 86, 90 straipsnių ir Varžytinių aprašo 9 punkto. Pažeidimai atsirado dėl Administratoriaus neveiksmingumo ir neprofesionalaus elgesio, nes TP komplekso pardavimas vyko už nepagrįstai didelę kainą (150 000–120 000 Eur), kai reali vertė siekė 25–30 tūkst. Eur. TP komplekso sudėtis keitėsi neaiškiu pagrindu, skelbimai neatitiko nustatyto sąrašo, nebuvo fotografijų ar išsamaus aprašymo. Po nesėkmingų varžytynių TP pardavimas vyko laisvu pardavimu be aiškios tvarkos ir kainos mažinimo pagal kreditorių sprendimą. TP pardavimo proceso metu nebuvo tinkamai užtikrintas kreditorių interesų apsaugos principas, didžiausios kainos siekimas ir turto apyvartos greitis. Taip pat nustatyta, kad Administratorius nesuorganizavo juridinio asmens turto perėmimo, nesikreipė savalaikiai dėl neperduotų TP, nevertino Įmonės sandorių, dokumentų ir nemokumo priežasčių, todėl negalėjo tinkamai apsaugoti kreditorių interesų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius pardavinėjo BUAB „Ervin“ TP laisvu pardavimu, tačiau procesas buvo neaiškus ir fragmentiškas. Skelbimuose (skelbimai.lt ir alio.lt) nurodytos tik dalis transporto priemonių, dažnai be fotonuotraukų, o TP komplekso sudėtis nebuvo paaiškinta ar atnaujinta pagal kreditorių susirinkimo sprendimus. Administratoriaus pateikti dokumentai patvirtino, kad parduota tik dalis TP komplekso, likusios transporto priemonės nebuvo perduotos Administratoriui ir galimai jau buvo realizuotos anksčiau, tačiau registruose nepažymėtos. Laisvo pardavimo metu kainos mažinimas pagal kreditorių sprendimą nebuvo visada dokumentuotas, o susidomėjusių pirkėjų pasiūlymai gauti nebuvo arba vėluodavo. Be to, AVNT kėlė abejones dėl Administratoriaus dokumentų, susijusių su kreipimais į buvusius vadovus dėl TP buvimo vietos, autentiškumo ir datų tikslumo, nes pateikti atsakymai ir gavimo žymos buvo prieštaringi arba nepatvirtinti.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Administratoriaus veikla parduodant BUAB „Ervin“ transporto priemonių turtinį kompleksą buvo nepakankamai skaidri ir neatitiko profesionalumo reikalavimų. Dalies transporto priemonių faktiškai nebuvo perduota, jos jau buvo išardytos, parduotos ar perduotos metalo laužui, tačiau Administratorius jas įtraukdavo į parduodamą komplekso sąrašą ir siūlė kreditorių susirinkimuose nustatyti jų kainą bei pardavimo tvarką, nors jomis faktiškai nedisponavo. Turtinio komplekso sudėtis buvo keičiama be kreditorių informavimo, nutarimų projektuose ir protokoluose nebuvo nurodytos priežastys, o pradinė komplekso vertė varžytynėse nebuvo pagrįsta, todėl varžytynės faktiškai neįvyko ir buvo organizuotos tik formaliai. Be to, pateikti dokumentai kelia abejonių dėl autentiškumo, o turtas saugomas skirtingose vietose apsunkino jo apžiūrą bei vertinimą, sudarydamas sąlygas galimai žalai ir fiktyvių pardavimų organizavimui. Tokiu būdu Administratoriaus veiksmai neatitiko nei nemokumo administratoriams keliamo profesionalumo standarto, nei JANĮ ir Civilinio kodekso normų, nes bankroto procese turto apskaita, pardavimo tvarka ir kainos nustatymas turėjo būti aiškūs, pagrįsti ir skaidrūs. Kreditoriaus UAB „Vigdomus“ vadovas yra Italijos pilietis, tačiau jo parašas atsakyme 2023-02-20 nesutampa su ankstesniais dokumentais, o nuo 2012-08-24 iki 2020-08-25 bendrovė faktiškai neįvykdė jokių veiksmų. Nors Administratorius teigė, kad TP komplekso pardavimo kainos ir būdas buvo nustatyti UAB „Vigdomus“ iniciatyva 2023-07-04, realybėje UAB „Vigdomus“ atsakymas buvo pateiktas 2023-02-20, o 2023-02-23 kreditorių teisės buvo perleistos naujam kreditoriui UAB „Sabelus“, todėl 2023-07-04 „Vigdomus“ sprendimų bankroto procese jau nepriiminėjo. Bankroto procese turtas turi būti parduodamas vadovaujantis rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos principu, pradinę kainą nustato kreditorių susirinkimas, o nemokumo administratorius privalo užtikrinti teisėtą procesą. Administratoriaus siūlyta TP komplekso pradinė pardavimo kaina 150 000 Eur (antrose varžytynėse – 120 000 Eur), nors faktinė vertė buvo apie 25–30 tūkst. Eur, laikytina formalia/fiktyvia, nesiekiant realaus pardavimo. Administratorius turi siūlyti pagrįstus nutarimus, motyvuoti kainas ir nepakeisti turtinio komplekso sudėties savavališkai.

Administratoriaus pateikti duomenys apie turto perdavimą buvo neišsamūs: dalis TP jam nebuvo perduota, o dėl jų egzistavimo ir buvimo vietos informacija buvo gaunama tik vėliau iš buvusių vadovų, kurių dokumentų autentiškumas kelia abejonių. TP komplekso pardavimo metu buvo neaišku, ar visi pasiūlymus pateikę asmenys buvo tinkamai informuoti apie komplekso pokyčius ir pratęstą pasiūlymų rinkimo terminą. Be to, per bankroto procesą nebuvo visiškai užtikrintas juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimas bei sandorių patikrinimas, kaip nustato JANĮ 59 ir 64 straipsniai. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad Administratoriaus veiksmai dėl TP komplekso pardavimo nebuvo visiškai teisėti, pažeidė kreditorių lygias teises ir reglamentuotą bankroto proceso tvarką.

Nustatyta, kad 0,3280 ha (9,84 aro) žemės ūkio paskirties sklypą buvo bandomas parduoti varžytynėse 2023-07-10 - 2023-09-13, tačiau abi varžytynės neįvyko dėl pasiūlymų stokos. Nuo 2023-12-11 sklypas buvo pardavinėjamas laisvu pardavimu, o kreditorių susirinkimo sprendimu pardavimas pratęstas iki 2024-02-01. Sklypas galutiniam pirkėjui parduotas 2024-02-05 už 4 150 Eur, kaina sumokėta tą pačią dieną. Žemės ūkio paskirties 9,84 a sklypo (0,3280 ha) pradinė varžytynių kaina – 100 000 Eur (pirmos varžytynės) ir 70 000 Eur (antros) – gerokai viršijo rinkos vertę (~5 000 Eur) ir neatitiko JANĮ 85 straipsnyje bei protingumo principo (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas) nustatytų turto pardavimo principų. Sklypo varžytynių skelbimai formaliai atitiko JANĮ, tačiau faktiškai nebuvo siekiama realizuoti turto, nes nustatytos kainos dešimtimis kartų viršija rinkos vertę. Be to, kreditorių susirinkimų protokolų motyvuotų siūlymų dėl alternatyvaus pardavimo būdo, siekiant didesnio naudingumo, nebuvo pateikta (JANĮ 90 str. 1 d. 1 p.). Laisvo pardavimo skelbimai nebuvo nuosekliai tvarkomi: dalis jų nebuvo atnaujinta, turinys klaidinantis (nurodyta, kad parduodamas 32,8 a sklypas, nors įmonei priklauso tik 9,84 a), trūko sklypo nuotraukų, sumažinančių susidomėjimą. Didžiausias pasiūlymas pateiktas tą pačią dieną po termino pratęsimo, o žemės sklypo dalį įsigijo pirkėjas, susijęs su jau ankstesnį turtą įsigijusia bendrove, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl procedūros skaidrumo. Atsižvelgiant į JANĮ ir Varžytynių aprašo nuostatas, pažeidimai buvo konstatuoti pagrįstai, o skundo argumentai jų nepaneigia.

2024-01-17 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti Įmonei priklausančias debitorines skolas (UAB „Turtus Vertus“ – 258 300 Eur, Sp.Z.O.O JAVAITA – 1 578 551 Eur, iš viso 1 836 851 Eur) vienu kompleksu už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2024-02-01, skelbiant internetiniuose portaluose (skelbimai.lt, alio.lt). Varžytynėse šios skolos nepardavinėtos dėl operatyvumo.

Debitorinių skolų (UAB „Turtus Vertus“ – 258 300 Eur, Sp.Z.O.O JAVAITA – 1 578 551 Eur) pardavimas buvo vykdomas su vieninteliu kreditoriumi UAB „Sabelus“ pritarimu, remiantis UAB „Toleita“ pateikta teisine išvada, nors ši bendrovė yra susijusi su parduodamų skolų pirkėju ir kreditoriumi, todėl kyla interesų konfliktas. Administratorius nepanaudojo savo pareigos vykdyti skolų išieškojimą, o pardavimas galimai buvo nukreiptas ne maksimizuoti įmonės naudą, o perleisti skolas iš anksto numatytiems pirkėjams. Atsižvelgiant į aplinkybes, konstatuoti JANĮ pažeidimai buvo pagrįsti.

JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 84 straipsnio 2 dalies pažeidimas konstatuotas, nes Administratorius, neprofesionaliai veikdamas likvidavimo laikotarpiu, vietoje skolos išieškojimo iš UAB „Viner“, sudarė Įmonei nenaudingą sandorį – kapitalizavo 46 075 Eur debitorinę skolą į 19,3?% akcijų, kurias vėliau pardavė už 160 Eur su Įmonės organais susijusiam juridiniam asmeniui, galimai padarydamas žalą Įmonei. Patikrinimo metu nustatyti duomenų neatitikimai dėl skolos dydžio ir akcijų įsigijimo pagrindų. Iš Administratoriaus pateiktos informacijos pirmam kreditorių susirinkimui matyti, kad per 36 mėn. Įmonė sudarė tik vieną sandorį (2022-04-01) su UAB „Enita“ dėl priekabų nuomos; UAB „Enita“ vadovas ir akcininkai susiję su UAB „Staroil“ bei buvusiais Įmonės organais, todėl UAB „Viner“ akcijų pirkėjas, kaip ir kiti sandoriai, galimai buvo pasirinktas neatsitiktinai. Nepaisant įmonės neveikimo nuo 2020 m., Administratorius nepatikrino sandorio naudingumo ar nemokumo momento, taip pat neinicijavo galimų žalos priteisimo iš vadovų.

Administratoriaus veiksmų metu UAB „Viner“ 46?075?Eur debitorinė skola buvo kapitalizuota, kas faktiškai sudarė naują sandorį bankroto likvidavimo stadijoje, tai JANĮ draudžia. Skolos kapitalizavimas neatitiko nei veiklos nutraukimo, nei komercinės veiklos tęstinumo sąlygų, todėl pažeista JANĮ 84 straipsnio 2 dalis. Pateikta informacija kreditorių susirinkimui apie šią skolą buvo prieštaringa, o patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Viner“ turėjo ženkliai daugiau turto ir geresnes skolos išieškojimo perspektyvas nei įgytų akcijų pardavimo galimybės. Galiausiai įgytos 19,3?proc. akcijos buvo parduotos už simbolinę sumą juridiniam asmeniui, susijusiam su Įmonės organais, todėl sandoris buvo nenaudingas Įmonei. AVNT pagrįstai konstatavo JANĮ 3 straipsnio 5 punkto (profesionalumo) ir 84 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

Administratoriaus veikloje buvo nustatyti JANĮ 59 straipsnio 2 punkto, 3 straipsnio 5 punkto ir 75 straipsnio 4 dalies pažeidimai, nes Įmonės depozitinė sąskaita bankroto procese buvo atidaryta tik po daugiau nei 4 mėnesių nuo proceso pradžios, o Administratorius neįrodė profesionalaus ir pagrįsto veikimo disponuojant Įmonės lėšomis. Iš banko išrašų nustatyta, kad dalis mokėjimų už teisinius ir buhalterinius paslaugų įkainius (ypač UAB „Toleita“ ir susijusiai UAB „Dafnus“) buvo atlikti nepagrįstai, viršijo kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo sąmatą, o dokumentacija nepatvirtino faktiškai atliktų darbų apimties ar būtinybės. Taip pat patikrinimo metu atskleista galimų išankstinių susitarimų ir su buvusiais įmonės organais susijusių pirkėjų sąsajos parduodant įmonės turtą. AVNT konstatavo, kad šie veiksmai neatitinka profesionalumo, pagrįstumo ir įpareigojimų atidaryti kreditorių sąskaitą reikalavimų, o skundo argumentai jų nepaneigia ir pažeidimą iš esmės patvirtina.

AVNT nustatė, kad Administratorius nepagrindė UAB „Toleita“ gautų 12 865 Eur sumų pagal 2023-06-21 sutartį būtinumo ir pagrįstumo, dalis mokėjimų nebuvo faktiškai suteikta. Pagal teismų praktiką bankroto proceso išlaidos turi būti faktiškai būtinos, suteiktos nurodyta apimtimi ir neviršyti kreditorių patvirtintos sąmatos – čia teisinėms paslaugoms buvo numatyta 2 500 Eur, o sumokėta 12 865 Eur. Be to, Administratorius suteikė savo darbuotojai plačias teises naudotis jo el. parašu ir atstovauti Administratoriui, kas nėra laikytina pagrįstu ir teisėtu veikimu. Dėl UAB „Dafnus“ 4 000 Eur mokėjimo buvo nustatyta, kad pateikti dokumentai neįrodo faktiškai atliktų buhalterinių paslaugų būtinybės, darbų apimtis ir pobūdis abejotini, o išlaidos viršijo kreditorių sąmatoje skirtą sumą (2 500 Eur visam procesui), todėl AVNT pagrįstai konstatavo jų nepagrįstumą. Pagal VSDF duomenis, UAB „Dafnus“ 2023-06-21 buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo metu neturėjo darbuotojų (vienintelė darbuotoja priimta tik 2024-01-26). Dėl to ir kitų aplinkybių AVNT konstatavo, kad Administratorius pažeidė JANĮ 59 straipsnio 2 punktą (nes depozitinė sąskaita atidaryta tik 2023-04-12, praėjus daugiau nei 4 mėn. po bankroto proceso pradžios), JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 75 straipsnio 4 dalį (Administratorius neveikė profesionaliai, nepaaiškino faktiškai atliktų paslaugų būtinybės, viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą).

AVNT pažymi, kad pareiškėjų teiginys, jog žalos padaryta nebuvo, neturi reikšmės, nes konstatuoti pažeidimai patys rodo Administratoriaus suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi ir formalių procedūrų vykdymą, kas nepaneigia pažeidimų. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių AVNT nurodo, kad ankstesni pažeidimai nebuvo pagrindas taikyti lengvinančių aplinkybių, todėl argumentas nepagrįstas. Pažeidimai buvo padaryti tyčia, todėl AVNT tinkamai nustatė sunkinančią aplinkybę. AVNT laikosi pozicijos, kad pažeidimai yra labai reikšmingi, todėl paskirtos priemonės yra proporcingos ir teisėtos. Pareiškėjams buvo suteiktos visos galimybės pateikti poziciją raštu, o vėlesni prašymai atidėti posėdį neatitiko procedūrinių taisyklių.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti NPK nutarimą AVNT nurodo, kad NPK protokolas yra tik tarpinis dokumentas, neturi materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

Į teismo posėdį pareiškėjai neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, todėl byla išnagrinėta pareiškėjams nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ABTĮ) 77 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nors 2019-10-28 jam buvo išduota UAB „Juniver“ prokūra BUAB „Ervin“ bankroto procese, jis realiai jame nedalyvavo, nesinaudojo nemokumo administratoriaus teisėmis, licencija ar elektroniniu parašu ir neatliko administratoriui priskiriamų veiksmų. AVNT 2024-07-19 patikrinimo išvados teiginiai apie priešingus veiksmus, pasak jo, neatitinka tikrovės ir yra tendencingi. Prokūra 2024-08-01 buvo susiaurinta tik dokumentų pateikimui Registrų centrui. Prokūra buvo suteikta organizaciniams klausimams spręsti, kai UAB „Juniver“ direktorius S. P. dėl politinės veiklos negalėjo jų vykdyti, tokiu būdu 2019-10-28 prokūra Č. M. buvo išduota tikslu įgalioti jį atlikti organizacinius klausimus su prokūroje nurodytomis institucijomis, nesant direktoriui. Pareiškia, kad yra nešališkas ir būdamas UAB „Juniver“ prokuristu per visą laikotarpį nepažeidė jokių JANĮ reikalavimų. Jis taip pat neigia bet kokį suinteresuotumą BUAB „Ervin“ bankroto proceso baigtimi ar gautos naudos faktą, o su kitomis įmonėmis siejančius ryšius laiko neteisingai interpretuotais. Č. M. kritikuoja AVNT išvadą dėl nepagrįstų ir neteisėtų sąsajų nustatymo, asmens duomenų paviešinimo bei galimo šališkumo ir keršto motyvų. Jo nuomone, AVNT ir Komitetas elgėsi neobjektyviai, neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai skyrė vieną griežčiausių nuobaudų, nors realių šiurkščių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. M. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjai (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl AVNT Įsakymo Nr. V4-88 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Juniver “ ir S. P. skyrimo“, kuriuo pareiškėjams pritaikytos poveikio priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2024-01-17 ir 2024-01-18 Tarnyba gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstas ir analogiškas paties suinteresuoto asmens pranešimai (toliau - Pranešimas) apie Administratoriaus vykdomą BUAB „Ervin“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) turto pardavimą šiame bankroto procese, galimai nesilaikant nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pranešime nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

2024-02-14 patvirtintas AVNT teikimas Nr. D4-615 pradėti Administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą.

2024-02-15 raštu Nr. (10.4 Mr) D2-429 AVNT informavo Administratorių apie sprendimą (Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 202007-07 įsakymu Nr. V1-84 „Dėl Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Patikrinimų taisyklės) 30.2, papunkčio, 31 punkto pagrindu, AVNT iniciatyva) atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, kurio metu bus siekiama įvertinti Įmonės bankroto procese vykdytas turto pardavimo procedūras, jų eigą ir rezultatus bei

Administratoriaus 2019-12-10 išduotos prokūros Č. M. išdavimo aplinkybes, faktiškai jos pagrindu atliktus/ atliekamus veiksmus ir kitą su tuo susijusią informaciją ir nustatė Administratoriui terminą pateikti paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių ir išvardytus dokumentus iki 2024-02-29.

2024-02-15 raštu Nr. (10.4 Mr) D2-428 AVNT informavo Pranešimą pateikusį asmenį, kad AVNT priėmė sprendimą pradėti Administratoriaus neplaninį patikrinimą, kuriame bus išnagrinėti ir su Įmonės turto pardavimo eiga susiję klausimai.

2024-02-28 Administratorius pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

2024-04-12 patvirtintas AVNT teikimas Nr. D4-1297 pratęsti Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo terminą.

2024-05-13 AVNT kreipėsi į Administratorių el. paštu dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, prašydama juos pateikti iki 2024-05-21.

2024-05-21 gauti Administratoriaus papildomi paaiškinimai ir dokumentai.

2024-06-05 AVNT kreipėsi į Administratorių el. paštu dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, prašydama juos pateikti iki 2024-06-12.

2024-06-12 gauti Administratoriaus papildomi paaiškinimai ir dokumentai.

2024-06-14 AVNT kreipėsi į Administratorių el. paštu dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, prašydama juos pateikti iki 2024-06-25.

2024-06-25 gauti Administratoriaus papildomi paaiškinimai ir dokumentai.

2024-07-19 patvirtintas išvados projektas Nr. D4-2492 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Juniver“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas).

2024-07-19 Administratorius ir paskirtas atsakingu už Įmonės bankroto proceso administravimą darbuotojas (Administratoriaus vadovas) - S. P. elektroniniu būdu supažindinti su Išvados projektu, informuojant apie teisę per 10 darbo dienų nuo Išvados projekto gavimo dienos pateikti savo nuomonę dėl Išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus bei dokumentus (toliau – ir Nuomonė). Nuomonės pateikimo terminas nustatytas iki 2024-08-05.

2024-08-06 Administratorius pateikė Nuomonę ir papildomus dokumentus.

2024-08-13 patvirtintas AVNT teikimas Nr. D4-2732, kuriuo įvertinta Administratoriaus Nuomonė.

2024-08-13 patvirtinta AVNT išvada Nr. D4-2737 dėl Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 59 straipsnio 1-2, 6 punktus, 64 straipsnio 1, 4 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 8, 11, 13 punktus, 75 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 1, 2, 3 punktus, JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 90 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 1 punktą, 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo 9 punktą.

2024-08-21 patvirtintas AVNT teikimas Nr. D4-2804 dėl kreipimosi į Nemokumo priežiūros komitetą (toliau – ir NPK).

2024-08-23 AVNT raštu Nr. (8.14 Mr) D2-1938 kreipėsi Pareiškėjus dėl dalyvavimo 2024-09-12 NPK posėdyje.

2024-08-28 (registracijos Nr. D1-2539) AVNT gavo S. P. prašymą atidėti NPK posėdį.

2024-08-30 raštu Nr. (8.14 Mr) D2-1981 informavo Pareiškėjus, kad Pareiškėjų prašymas atidėti 2024-09-12 NPK posėdį bus svarstomas 2024-09-12 NPK posėdžio metu.

2024-09-10 (registracijos Nr. D1-2674) AVNT gavo S. P. prašymą atidėti NPK posėdį.

2024-09-13 surašytas NPK protokolas Nr. N-8, kuriame pateiktas NPK nutarimas bendru sutarimu pritarti UAB „Juniver“ direktoriaus S. P. prašymui atidėti klausimo svarstymą kitam posėdžiui.

2024-09-13 AVNT raštu Nr. (8.14 Mr) D2-2103 kreipėsi Pareiškėjus dėl dalyvavimo 202409-18 NPK posėdyje.

2024-09-18 gavo UAB „Juniver“ prašymą atidėti 2024-09-18 NPK posėdį.

2024-09-19 surašytas NPK protokolas Nr. N-9 (toliau - NPK protokolas), kuriuo pritarta AVNT siūlomoms poveikio priemonėms.

Rezoliucinė dalis

2024-09-23 priimtas skundžiamas Įsakymas, kuris priimtas įvertinus Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, Nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (minėta, toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 5 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 59 straipsnio 1-2, 6 punktus, 64 straipsnio 1, 4 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 8, 11, 13 punktus, 75 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 1, 2, 3 punktus, JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 90 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 1 punktą, 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-30 nutarimu Nr. 1328 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo (toliau - Varžytinių aprašas) 9 punktą, į Išvadoje Administratoriui ir S. P. siūlytą skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą poveikio priemonę - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą - ir remiantis NPK posėdyje priimtu nutarimu, kuriuo pritarta skundžiamu Įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra labai reikšmingi, trunka viso tikrinto Įmonės bankroto proceso metu, yra susiję su turto pardavimo pažeidimais, nemokumo administratoriaus funkcijų perdavimu nemokumo administratoriaus licencijos neturintiems asmenims prokūros ir įgaliojimo pagrindu, į šiuos dokumentus įtraukiant Administratoriaus, kaip juridinio asmens, nuomos sąlygą, sudarant sąlygas veikti Administratoriaus vardu, naudotis jo identifikaciniais duomenimis - el. parašu, el. paštu, tel. Nr. kitiems asmenims, taip apribojant galimybes kitiems suinteresuotiems subjektams nustatyti, kas veikia nemokumo administratoriaus vardu - ar pats Administratorius ar jo įgalioti asmenys, ar apskritai kiti asmenys; į tai, kad nustatytų pažeidimų visuma ir Įmonės bankroto proceso eiga suponuoja Administratoriaus teisinį suinteresuotumą Įmonės bankroto bylos baigtimi ir apskritai paties bankroto tikslo paneigimą procedūras vykdant tik formaliai, siekiant imituoti jų teisėtumą; į tai, kad nemokumo administratoriams keliami aukšti profesionalumo, rūpestingumo reikalavimai, tai, kad nemokumo procesus turi administruoti tik nemokumo administratoriaus licenciją turintys asmenys ir tik nemokumo administratoriai nustatyta tvarka paskirti administruoti konkretų bankroto procesą, vykdydami teisės aktais jiems priskirtas pareigas ir įgyvendindami teises sąžiningai ir pagal nustatytą reglamentavimą, į nemokumo administratorių atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi ir vykdant Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-02-07 įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, 13 punktą, už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus Administratoriaus patikrinimą, nemokumo administratoriams, nuspręsta:

Administratoriui, kaip pagrindiniam subjektui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, skirti poveikio priemonę - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą;

S. P., kaip Administratoriaus darbuotojui nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už Įmonės bankroto proceso administravimą ir kaip Administratoriaus vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti Administratoriaus veikimą pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į nemokumo administratorių licencijuojamos veiklos tikslus, skirti poveikio priemonę - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

2024-09-23 raštu Nr. (10.4 Mr.) D2-2196 AVNT pareiškėjams Tarnyba pateikė skundžiamą Įsakymą ir Išvadą.

2024-09-24 raštu Nr. (10.4 Mr.) D2-2199 AVNT informavo Pranešimą pateikusį asmenį apie Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo rezultatus.

2024-09-24 AVNT raštu Nr. D2-2198 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai persiuntė Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo medžiagą.

2024-09-24 raštu Nr. (8.36 Mr) D2-2215 ir raštu Nr. (8.36 Mr) D2-2216 AVNT informavo pareiškėjus apie jų išbraukimą iš Nemokumo administratorių sąrašo.

Bylai aktualus teisinis reglamentavimas ir vertinimas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d.), JANĮ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.), Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Priežiūros taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 20 d.).

VAĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas tvirtina patikrinimų plano sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles, patikrinimų planą. To paties įstatymo 3 dalis nustato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas.

Pagal Priežiūros taisyklių 2 punktą, administratorių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros institucija – Tarnyba. Priežiūros taisyklių 5 punktas nustato, kad priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius patikrinimus, kurie numatomi priežiūros institucijos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane, skelbiamame priežiūros institucijos interneto svetainėje (Priežiūros taisyklių 5.1 papunktis).

JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Administratoriaus pareigos yra įtvirtintos JANĮ, bankroto procese jis turi veikti profesionaliai, siekdamas pagrindinių bankroto tikslų – kuo mažesnėmis sąnaudomis sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus, ginti įmonės ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, laikytis kreditorių lygiateisiškumo principo, neteikdamas prioriteto tam tikrų kreditorių interesams.

Tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės institucija, atsakinga už nemokumo administratorių veiklos priežiūros ir kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis), kuri prižiūri nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taiko visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 132 straipsnio 1 dalis).

JANĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo (JANĮ 136 straipsnio 1 dalis).

JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį); 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.

JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal JANĮ 137 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

Dėl galimybės dalyvauti NPK posėdyje

Pareiškėjai teigia, kad jie neturėjo objektyvių galimybių apsiginti ir paaiškinti visos situacijos, nes neteko galimybės dalyvauti 2024-09-18 NPK posėdyje.

Nustatyta, kad 2024-08-23 raštu Nr. D2-1938 AVNT informavo pareiškėjus apie 2024-09-12 vyksiantį NPK posėdį ir pareiškėjams ketinant pateikti paaiškinimus raštu, prašė juos pateikti iki 2024-09-10, taip iki šios datos informuoti, ar pareiškėjai dalyvaus NPK posėdyje. 2024-08-28 AVNT, gavusi pareiškėjų prašymą atidėti NPK 2024-09-12 posėdį, AVNT 2024-08-30 raštu Nr. D2-1981 informavo, kad prašymas bus svarstomas NPK 2024-09-12 posėdžio metu. 2024-09-12 posėdžio metu, atsižvelgiant į 2024-08-28 pareiškėjų prašymą ir 2024-09-10 pakartotinį prašymą buvo nutarta atidėti klausimo svarstymą, nes atstovas advokatas R. M. 2024-09-12 posėdyje negalės dalyvauti, prašant paskirti kitą NPK posėdžio datą, atsižvelgiant į advokato laisvas dienas. 2024-09-18 NPK posėdyje, atsižvelgdamas į tai, kad posėdis administratoriaus prašymu jau kartą buvo atidėtas, kad administratoriaus atostogos nėra pagrindas atidėti posėdį, o advokato argumentas, kad jis nespėjo pasiruošti laikytinas proceso vilkinimu, nes posėdžio datą 2024-09-18 pasiūlė pats advokatas, administratoriui buvo sudarytos visos galimybės pateikti savo poziciją raštu, NPK nusprendė posėdžio neatidėti. Iš išdėstyto akivaizdu, kad patys pareiškėjai nepasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis dalyvauti NPK posėdyje, todėl pareiškėjų teiginiai, kad jie neturėjo galimybės dalyvauti 2024-09-18 NPK posėdyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skundą pateikusių asmenų

Administratoriaus manymu, svarbu įvertinti tai, kad skundą AVNT dėl Administratoriaus veiksmų vykdant BUAB „Ervin“ bankroto procedūras pateikė ne administruotos bendrovės kreditoriai, bet V. Z. ir R. V. per savo statytinius asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų minimi asmenys niekaip nėra susiję su Administratoriaus patikrinimu, jo inicijavimu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba AVNT persiuntė E. F. pateiktą informaciją, kurią jis tuo pačiu pateikė tiesiogiai tarnybai. Šie dokumentai buvo vertintini ir nagrinėti kaip vienas pranešimas, ir jį išnagrinėjus buvo priimtas sprendimas pradėti Administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą jo metu įvertinant pardavimo procedūrą (atsižvelgiant į E. F. pateiktus argumentus) bei prokūros išdavimo aplinkybes ir jos pagrindu atliktus veiksmus Įmonės bankroto procese (ši dalis buvo inicijuota AVNT iniciatyva).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl transporto priemonių komplekso pardavimo ir dėl 2019-11-22 sandorio užbaigimo su UAB „Pupojų parkas“ ir MB „Adleksa“

JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktų, JANĮ 85 straipsnio 1, 2, 3 punktų, JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalių, JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, Varžytinių aprašo 9 punkto pažeidimai konstatuoti dėl to, kad Administratorius, vykdydamas transporto priemonių (minėta, toliau – ir TP) komplekso pardavimą, neužtikrino savo aukšto profesinių žinių ir sugebėjimų lygio, elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai ir neprofesionaliai bei nevykdė, kitų JANĮ nustatytų pareigų, susijusių su turto pardavimo procesu, t. y. teikė 2023-07-04 kreditorių susirinkimui nutarimo projektą, siūlydamas TP pardavinėti kompleksu pirmose varžytynėse už 150 000 Eur, antrose - už 120 000 Eur, kai iš patikrinimo metu pateiktų duomenų nustatyta reali TP komplekso kaina buvo apie 25-30 tūkst. Eur, tokio siūlymo kreditorių susirinkime nemotyvuodamas jokiomis objektyviomis priežastimis (patikrinimo metu aiškindamas, kad tokią kainą ir pardavimo kompleksu tvarką nustatė kreditorius, kuris bankroto procese net nebedalyvavo) ir nepagrįsdamas siūlomos pardavimo kainos; TP komplekse siūlė pardavinėti ir tas TP, kurios, jo paties teigimu, jam buvo neperduotos ir faktiškai šių TP Administratorius neturėjo savo valdyme; TP komplekso pardavimo eigoje dėl neaiškių priežasčių kito TP komplekso sudėtis, skelbimuose buvo skelbiama apie TP komplekso pardavimą, tačiau skelbimas neatitiko kreditorių susirinkime nustatyto TP sąrašo komplekse, keičiant parduodamo turto sąrašą (turto vnt. skaičių) nebuvo iš naujo nustatinėjama pakitusio faktinio komplekso kaina pagal rinkos kainas, tačiau tiesiog buvo koreguojami pardavimo skelbimai be aiškaus teisinio pagrindo ir tęsiamas pirminis pardavimas mažinant kaina nustatyta tvarka skirtingos sudėties turtiniam kompleksui;. po neįvykusių antrų varžytynių, kuriose TP turto komplekso kaina buvo 120 000 Eur (didesnė nei 10 MMA), toliau turtą nuspręsta pardavinėti laisvu pardavimu, nors Administratorius tokio pardavimo didesnio naudingumo 2023-07-04 kreditorių susirinkime niekaip nemotyvavo ir nepagrindė; TP kompleksas buvo pardavinėjamas nesilaikant pagrindinių turto pardavimo principų (rinkos kainos, didžiausios galimos kainos ir turto apyvartos greičio), o nustačius nepagrįstai aukštą kainą varžytynių metu TP kompleksas varžytynėse buvo pardavinėjamas tik formaliai, nes kainos, 5 kartus viršijančios faktinę TP komplekso kainą, pasiryžusių mokėti pirkėjų objektyviai negalėjo atsirasti, be to, tiek varžytynių skelbime, tiek vėlesniuose laisvo pardavimo skelbimuose, nebuvo pateiktos transporto priemonių fotonuotraukos ar detalesnis aprašymas; be objektyvaus pagrindo keičiant TP komplekso sudėtį, skelbimuose nurodant ne visą parduodamo turto sąrašą ir pardavimo eigoje jį koreguojant, ne tik, kad nebuvo vykdomas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, bet ir klaidinami potencialūs pirkėjai, teikiantys siūlymus dėl tam tikros sudėties TP komplekso įsigijimo, vėliau, objektyviai nepagrįstu pagrindu (dėl to, kad atsirado pirkėjų) kreditorių susirinkimui pasiūlius pratęsti pasiūlymų rinkimo terminą, ir atrenkant laimėjusį pasiūlymą, vienareikšmiškai įvertinus teiktus pasiūlymus dėl skirtingos sudėties TP komplekso pirkimo (kurie tokiu principu negalėjo būti vertinti), atrinktas TP komplekso pirkėjas - juridinis asmuo (3 350 Eur kainos pasiūlymą pateikęs paskutinę dieną), kurio organai artimais giminystės ryšiais susiję su asmeniu vadovavusiu Įmonei ir dirbusiu joje, bei pagal Pasaugos sutartį saugojusiu tas pačias TP bankroto proceso metu - V. Ž.. Taip pat patikrinimui nebuvo pateikti detalūs duomenys (tik skelbimų fragmentai), patvirtinantys TP komplekso pardavimo laisvu pardavimu nuoseklią eigą (Administratoriaus teigimu, po turto pardavimo skelbimai iškart buvo ištrinti), todėl nėra objektyvių galimybių spręsti ar nuosekliai buvo vykdomas kainos mažinimas nustatytais etapais ir ar skelbimai (ir kokio turinio) buvo skelbti per visą turto laisvo pardavimo laikotarpį.

JANĮ 59 straipsnio 1, 6 punktų, 64 straipsnio 1, 4 dalių pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad Administratorius nedelsdamas neorganizavo juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimo, t. y. Įmonės organams neperdavus dalies Įmonės vardu registruotų ir turėtų TP, nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti jų buvimo vietą ir jas perimti, į buvusius Įmonės vadovus dėl paaiškinimų apie TP buvimo vietą kreipėsi (nors pateiktų raštų - kreipimųsi autentiškumas apskritai abejotinas) praėjus metams laiko nuo bankroto pradžios, o vieno iš buvusių vadovų turėta transporto priemonė, Administratoriaus teigimu, buvo perduota tik 202405-16, tačiau, kad būtų imtasi teisinių veiksmų dėl vadovų veiksmais galimai pradarytos žalos Įmonei atlyginimo, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, vietoje to Administratorius, jo teigimu nesančias jo valdyme TP, siūlė pardavinėti ir pardavinėjo TP kompleksu su kitomis TP varžytynėse, po to laisvu pardavimu, vėliau koregavo TP komplekso sudėtį be jokių objektyvių paaiškinimų; nes, sprendžiant iš patikrinimo duomenų, tinkamai nevykdė pareigos tikrinti Įmonės sandorius (o galimai ir nebuvo perėmęs ir išsireikalavęs visų Įmonės dokumentų), t. y. 2023-0323 informacijoje pirmajam kreditorių susirinkimui nurodė, kad duomenų apie Įmonės turto pardavimus/ nurašymus/ įsigijimus per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto nerasta ir nustatytas tik vienas sudarytas sandoris 2022 m. dėl priekabų nuomos, kuris Administratoriui įtarimų nesukėlė, nors vien iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 2020 m. pradžioje buvo perleisti 5 Įmonės nekilnojamojo turto objektai, dalis jų - susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Staroil“, kad nuo 2020 m. Įmonė neturėjo darbuotojų, o 2022 m. sandoris sudarytas su susijusiu su Įmone juridiniu asmeniu, be to, jei neperduotų TP sunaikinimo ar pardavimo dokumentai buvo tarp Įmonės dokumentų (taip nurodė buvę vadovai), Administratorius juos turėjo rasti, įvertinti ir imtis atitinkamų veiksmų, bet, kad tai būtų padaryta, patikrinimo metu nenustatyta. Nėra duomenų, kad Administratorius ir vėliau būtų atlikęs nuodugnų Įmonės sandorių tikrinimą ir vertinimą, apie rezultatus informavęs kreditorių susirinkimą ir dėl nustatytų rezultatų būtų ėmęsis teisnių veiksmų. Taip pat nėra duomenų, kad Administratorius būtų įvertinęs Įmonės nemokumo atsiradimo momentą ir ėmęsis dėl to kokių teisinių veiksmų. Taip pat Įmonės bankroto proceso metu buvo perleistas (dalimis 2023-06-15, 2024-04-16) Įmonės turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), apie kurį AVNT patikrinimo metu jokių duomenų nebuvo pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos (toliau – ir AVNIS) duomenis, patikrinimo metu nustatyta, kad varžytynėse buvo parduodamas TP kompleksas (8 priekabos, 4 automobiliai, viso 12 vnt. pagal 2023-07-04 kreditorių susirinkime nustatytą sąrašą; nurodyta tik TP modelis ir valst. Nr., fotonuotraukų nėra ), bendra pradinė komplekso kaina 150 000 Eur. Varžytynės vyko nuo 2023-07-10 iki 2023-08-09, kitos varžytynės to paties turto komplekso paskelbtos 2023-08-14, AVNIS pabaigos datos nėra (pagal Administratoriaus pateikto išrašo kopiją - 2023-09-13), pradinė kaina 120 000 Eur. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Pagal 2023-07-04 kreditorių susirinkime nustatytą tvarką, neįvykus dvejoms varžytynėms, transporto priemonės turėjo būti parduodamos laisvu pardavimu tos pačios sudėties turtiniame komplekse (visos TP kartu) mažinant turto kainą po 10 proc. nuo 120 000 Eur sumos kas savaitę. Patikrinimo metu, laisvo turto pardavimo etapo eigą po neįvykusių varžytynių patvirtinančių duomenų Administratorius nepateikė (kokiais periodais, kokiuose portaluose, kokiomis kainomis buvo skelbta apie TP komplekso pardavimą), todėl patikrinimo metu nebuvo galimybės konstatuoti ar buvo tinkamai vykdoma 2023-07-04 kreditorių susirinkime nustatyta TP komplekso pardavimo tvarka laisvo pardavimo dalyje. 2023-12-11 kreditorių susirinkime nuspręsta TP kompleksu pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą 20 kalendorinių dienų, t. y. pagal nustatytą tvarką TP turėjo būti pardavinėjamos tos pačios sudėties komplekse, kaip ir varžytynėse. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant tokį sprendimą, Administratorius kreditorių susirinkimui nenurodė paskutiniame laisvo pardavimo etape galiojusios TP komplekso kainos, taip pat nesiūlė nustatyti žemutinės TP pardavimo kainos, siūlydamas jas parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

Nors Administratorius nurodė, jog jam nebuvo perduotos transporto priemonės - automobilis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal buvusių vadovų paaiškinimus - išardyta dalimis, patvirtinantys dokumentai buvo įmonės segtuvuose); priekaba MERCRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta pirkėjo nepasirašyta sąskaita faktūra dėl pardavimo Lenkijos subjektui, pagal VĮ Regitra duomenis priklauso UAB „Transoil“, iš Lietuvos registro neišregistruota); automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal buvusių vadovų paaiškinimus - išardyta dalimis, patvirtinantys dokumentai buvo įmonės segtuvuose); priekaba TAURAS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Administratoriaus paaiškinimus rasta ir perimta tik 2024-05-16 iš buvusio vadovo G. U.) ir buvusios vadovės atsakymas dėl Įmonės turėto turto jam buvo pateiktas dar 2023¬01-12 (kuriame nurodyta, kad Įmonei priklauso tik tos TP, kurios perduodamos), Administratorius 2023-07-04, 2023-12-11 kreditorių susirinkimuose siūlė neperduotas ir iš esmės galimai realiai neegzistuojančias transporto priemones pardavinėti, o patvirtinus pardavimo kainas ir tvarką, ir pardavinėjo jas, nors gautųsi, kad faktiškai jomis nedisponavo. Tai reiškia, jog Administratorius kreditorių susirinkimui siūlė priimti nutarimus dėl dalies turto komplekse nesančio turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo, taip pat pardavinėjo nesantį jo žinioje turtą tiek varžytynėse, tiek laisvu pradavimu, kas neatitinka nei profesionalaus ir rūpestingo Administratoriaus elgesio standarto, nei CK normų, taip pat buvo sudarytos sąlygos galimai žalai kilti. Kita vertus, į turtinio komplekso sudėtį įtraukus neegzistuojančias ir Administratoriaus valdyme nesančias transporto priemones, galimai buvo siekiama nustatyti aukštesnę turtinio komplekso kainą, siekiant organizuoti fiktyvias varžytynes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado tik 2023-01-17 priimtame kreditorių susirinkimo nutarime, nors net tame pačiame susirinkime nutarimo projekte, už kurį buvo balsuota, šio automobilio net nebuvo. Taip pat 2024-01-17 kreditorių susirinkimo nutarimo projekte iš TP sąrašo buvo išimtos TP - SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba MERCRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba TAURAS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)be jokių paaiškinimų kreditorių susirinkimui siūlomame nutarimo projekte kodėl jų nebėra. Tokios informacijos nėra ir 2024-01-17 kreditorių susirinkimo protokole. Šiuo atveju Administratoriaus paaiškinimai teikti patikrinimo metu, kad jis jau pardavinėdamas TP turtinį kompleksą ir toliau ieškojo TP bei parduodamo turtinio komplekso sudėtį keitė pagal, jo teigimu, faktinę situaciją, neatitinka nei nemokumo administratoriams keliamo profesionalumo principo, nei JANĮ reglamentavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto procese turi būti aiškiai identifikuojamas nemokios įmonės turimas turtas, JANĮ nustatyta tvarka aiškiai, pagrįstai nustatoma turto pardavimo tvarka ir kaina, turtą parduodant kompleksu turi būti aiški jo sudėtis, o komplekso sudėčiai pakitus dėl objektyvių priežasčių (kurios turi būti aiškiai iškomunikuotos kreditorių susirinkime), turi būti sprendžiama dėl naujos turto/turtinio komplekso pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo vadovaujantis JANĮ normomis bei turto pardavimo principais ir bankroto proceso tikslais bei paties proceso teisėtumo užtikrinimu.

Pažymėtina, kad 2023-07-04 nustatant TP pardavimo tvarką ir kainą varžytynėse TP kompleksas buvo įkainotas 150 000 Eur, t. y. beveik 5 kartus didesne verte, nei Pasaugos sutartyje nurodyta vertė bei į pardavimą buvo įtrauktos, Administratoriaus teigimu, jam neperduotos TP, o vėliau iš TP komplekso išimtos, bet naujos varžytynės dėl pasikeitusios sudėties TP komplekso neorganizuotos, o TP imta pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią kainą. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo varžytynėse nustatytos TP komplekso kainos nepagrįstumą ir turto pardavimo principų neatitikimą, dėl ko varžytynės neįvyko ir buvo organizuotos tik fiktyviai, siekiant atitikti įstatymo reikalavimus. Be to, TP parduodant kompleksu, abejotinas TP saugojimo naudingumas ir patogumas skirtingose vietose, tuo labiau skirtinguose miestuose (Vilniuje ir Utenoje), tokiu būdu apsunkinant potencialių pirkėjų galimybes turtą apžiūrėti ir įvertinti jo būklę.

Juridinio asmens bankroto procese turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio principais (JANĮ 85 straipsnis) išlaikant tarp jų protingą pusiausvyrą. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis), juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Kitiems bankroto proceso dalyviams piktnaudžiaujant jiems suteiktomis teisėmis, nemokumo administratorius turi imtis teisėtų veiksmų bankroto proceso teisėtumui užtikrinti.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, vertinant nustatytas aplinkybes, kai Administratorius kreditorių susirinkimui siūlė nutarimo projektą TP pardavinėti kompleksu varžytynėse ir nustatyti jų pradinę pardavimo kainą 150 000 Eur (antrose - 120 000 Eur) (nors tokiam veiksmui buvo ir gautas 2023-07-04 kreditorių susirinkimo, kurį sudarė vienintelis kreditorius UAB „Sabelus“, pritarimas), kai pagal patikrinimo metu pateikus duomenis (Pasaugos sutartis, Administratoriaus 2023-02-13 raštas UAB „Vigdomus“) TP komplekso faktinė kaina buvo apie 25 - 30 tūkst. Eur, vertintinas kaip siekis organizuoti formalias/ fiktyvias varžytynes, nesiekiant jose realiai realizuoti parduodamo turto.

Akcentuotina, kad nemokumo administratorius turi pareigą kreditorių susirinkimui siūlyti pagrįstus ir motyvuotus nutarimo projektus (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis), siūloma varžytynių pradinė turto kaina turi būti pagrįsta rinkos kainomis, o esant konkrečių aplinkybių, kodėl turtas siūlomas pardavinėti už reikšmingai didesnę ar mažesnę kainą, jos turi būti aiškiai išdėstomos siūlomame nutarimo projekte. Nepagrįstai užkelta varžytynių kaina (kuri už tikėtiną faktinę kainą didesnė apie 5 kartus) suponuoja formalų varžytynių organizavimą, nesiekiant realaus turto pardavimo ir neatitinka JANĮ 85 straipsnyje nustatytų turto pardavimo principų, kadangi potencialių pirkėjų sutinkančių mokėti neprotingai didelę kainą neatsirastų. Be to, JANĮ numatyta, jog iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis) ir kitoks pardavimo būdas gali būti nustatytas tik kreditorių susirinkimui pritarus nemokumo administratoriaus motyvuotam prašymui turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, kai tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju akcentuojame, kad 2023-07-04 kreditorių susirinkime siūlomame nutarimo projekte joks siūlomos kainos pagrindimas nebuvo pateiktas, taip pat nebuvo pateikta motyvacija dėl tolimesnio TP komplekso pardavimo ne varžytynėse, nes po neįvykusių antrų varžytynių nustatyta TP komplekso kaina buvo 120 000 Eur, kuri reikšmingai didesnė už 10 MMA (2023 m. MMA - 840 Eur), todėl buvo pažeistas imperatyviai nustatytas JANĮ reglamentavimas. Taip pat į parduotinų TP sąrašą buvo įtrauktos TP, kurios Administratoriaus teigimu jam net nebuvo perduotos, tai reiškia, jog Administratorius pardavinėjo turtą, kurio net neturėjo.

AVNT pagrįstai konstatavo, kad toks Administratoriaus veikimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, nes Administratorius negali pardavinėti turtinių objektų, kurių jis neturi savo valdyme, kurių buvimo vieta ir ar apskritai jie egzistuoja bei faktiškai priklauso Įmonei nėra žinoma, taip pat Administratorius negali be teisinio pagrindo keisti parduodamo turtinio komplekso sudėties (išimti iš sąrašo ar į jį įtraukti parduodamas TP), nes kreditorių susirinkime konkreti kaina buvo nustatyta konkrečios sudėties turtiniam kompleksui ir savavališkai turtinio komplekso sudėtis negali būti keičiama. Turtinio komplekso sudėčiai pakitus dėl objektyvių priežasčių, naujos sudėties turtinio komplekso kaina ir pardavimo tvarka turi būti nustatoma iš naujo kreditorių susirinkime, nemokumo administratoriui nutarimo projekte pateikiant pokyčių priežasties paaiškinimą. Šiuo atveju vien tik kreditoriaus išreikšta nuomonė, jog nepageidauja keisti nustatytos pardavimo tvarkos, neturi teisinės galios, nutarimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatomi pagal JANĮ - priimami kreditorių susirinkime balsų dauguma, be to, kreditorių susirinkimo nutarimais negali būti įteisintas nemokumo procesą reglamentuojančių normų pažeidimas. Atsižvelgiant į Administratoriaus pareigą užtikrinti bankroto proceso teisėtumą, kreditorių susirinkimo nutarimai, galimai pažeidžiantys nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, turėtų būti skundžiami teismui, siekiant įvertinti jų teisėtumą. Tačiau kreditorių susirinkimo nutarimais negali būti įteisintas nemokumo procesą reglamentuojančių normų pažeidimas.

Taigi, apibendrinat vykusią TP komplekso laisvo pardavimo procedūrą ir aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai buvo konstatuoti reglamentuotos turto pardavimo tvarkos pažeidimai. Nors Administratorius protokole „Turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą protokolas Nr. 3“ nurodė, kad turtas buvo pardavinėjamas pagal 2023-12-11 ir 2024-01-17 kreditorių susirinkimuose nustatytą tvarką, visgi nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi. Nors visu laikotarpiu nuo varžytynių paskelbimo turėjo būti parduodamas tokios pačios sudėties TP kompleksas, komplekso sudėtis dėl neaiškių priežasčių nuolat kito. Iš pateiktų skelbimų fragmentų matyti, jog juose išvardytas transporto priemonių sąrašas (buvo nurodytos tik parduodamos 7 priekabos bei įtraukta Administratoriaus teigimu jam neperduota priekaba, nors dar turėjo būti 3 automobiliai) neatitiko faktinio transporto priemonių sąrašo, kurios turėjo būti parduodamos pagal kreditorių susirinkimo nutarimą (2023-12-11). Pateiktų pasiūlymų kainos vertintos pagal tą patį principą, nors kainos buvo siūlomos už skirtingos sudėties turto (TP) kompleksą - vieni suinteresuoti asmenys siūlė kainas tik už priekabas (kaip buvo paskelbta 2023-12-11 skelbime), kiti už priekabas ir automobilius (kuriame skelbime buvo paskelbtas visas parduodamų TP sąrašas AVNT nebuvo pateikta), todėl šie pasiūlymai negalėjo būti lyginami tarpusavyje, o tokios dviprasmiškos situacijos sudarymas pažeidė potencialių pirkėjų teisę lygiomis teisėmis dalyvauti pardavime. Administratoriui faktiškai perimtų TP sąrašas buvo žinomas nuo pardavimo pradžios, todėl nėra aišku kodėl jis buvo keičiamas pardavimo eigoje ar skelbime skelbiamos ne visos parduodamos komplekso TP. Taip pat pratęsus nustatytą pasiūlymų rinkimo terminą, nėra duomenų, kad apie tokį sprendimą ir jo priežastis buvo informuoti visi pasiūlymus pateikę asmenys (tam, kad galėtų nuspręsti ar tikslinga pateikti patikslintus pasiūlymus), be to, 2024-01-17 kreditorių susirinkimui nepateikta informacija apie tai datai jau pateiktus pasiūlymus.

Dėl JANĮ 59 straipsnio 1, 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalių pažeidimo, pažymėtina, kad kaip buvo nustatyta patikrinimo metu, Administratoriui nebuvo perduota dalis transporto priemonių, kurios buvo registruotos Įmonės vardu. Kaip buvo nustatyta iš Administratoriaus teiktų paaiškinimų ir dokumentų, dėl šių transporto priemonių Administratorius tik kreipėsi į buvusius Įmonės vadovus raštais (2023-12-04, kai bankroto procesas pradėtas 2022-12-29) dėl informacijos pateikimo, į kuriuos atsakymai buvo gauti tik 2024 m. sausio mėn. Atsakymuose nurodyta, kad daugelis nurodytų TP buvo išardytos ir priduotos į metalo laužą, o tai patvirtinantys dokumentai turėjo būti tarp Įmonės dokumentų, priekabos TAURUS ir MERCERON turėjo būti buvusio vadovo G. U. žinioje. Jau Patikrinimo metu Administratorius pateikė Įmonės dar 2019 m. išrašytą sąskaitą faktūrą apie priekabos MERCERON (kuri tikrinimo dienai buvo registruota UAB „Transoil“ vardu) pardavimą Lenkijos subjektui, ir nurodė, kad 2024-05-16 buvęs vadovas G. U. perdavė priekabą TAURUS (kuri beje buvo įtraukta į 12 TP kompleksą ir pardavinėjama varžytynėse, nors Administratoriaus teigimu, jam ji nebuvo perduota). Kitų duomenų, dėl neperduotų Įmonės transporto priemonių paieškos, žalos iš buvusių vadovų prisiteisimo ar pan. nebuvo nustatyta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien iš Įmonės Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Įmonė 2020 m. vasario - kovo mėnesiais perleido 5 nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamojo turto objektus (inžinieriniai statiniai, statiniai - degalinės su priklausiniais, kavinė ir kt.) pirkėjams UAB „Staroil“ (su Įmone susijusi bendrovė), UAB „ Jozita“, UAB „Mawi invest“, tačiau, kad šie sandoriai būtų vertinti ir analizuoti ar ginčyti - nebuvo nustatyta. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Įmonės bankroto proceso metu 2023-06-15, 2024-04-16 perdavimo - priėmimo aktais buvo perleistas Įmonės turtas - Žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris kaip Įmonės turėtas turtas AVNT Patikrinimo metu nebuvo nurodytas, nors buvo prašyta pateikti informaciją apie visą turėtą turtą bankroto proceso metu. Pažymėtina, kad ½ šio turto dalies perleista UAB „Pupojų parkas“, kuri per juridinio asmens organus yra susijusi su Įmone. Akcentuotina, jog JANĮ 59 straipsnio 1, 6 punkte nustatyta, jog iškėlus bankroto bylą (priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka) nemokumo administratorius turi nedelsdamas organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, tikrinti juridinio asmens sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat JANĮ 64 straipsnis nurodo atliktinus nemokumo administratoriaus veiksmus, atlikus sandorių patikrinimą.

Aukščiau nurodytų duomenų visuma AVNT leido pagrįstai konstatuoti, jog Administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų šioms pareigoms vykdyti, taip pat nėra aišku kokiu pagrindu buvo perleistas Įmonės turtas bankroto metu, apie kurį AVNT prašymu nebuvo pateikta jokių duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t. y. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, faktus, aktualų teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad tiek JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktų, JANĮ 85 straipsnio 1, 2, 3 punktų, JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalių, JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, Varžytinių aprašo 9 punkto pažeidimas, tiek ir JANĮ 59 straipsnio 1, 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalių pažeidimas, buvo konstatuotas pagrįstai. Pažeidimai yra atskleisti visiškai, pagrįsti konkrečiomis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, faktais ir pažeidimams aktualiu teisiniu reglamentavimu.

Dėl žemės sklypo dalies pardavimo (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjai teigia, kad priešingai, nei tvirtina AVNT, pareiškėjai profesionaliai, rūpestingai organizavo ir vykdė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies pardavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šie pareiškėjų teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 86 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio, JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Varžytynių aprašo 9 punkto pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad Administratorius, veikdamas neprofesionaliai, teikė siūlymą kreditorių susirinkimui patvirtinti nepagrįstai aukštą turto - žemės sklypo dalies pradinę pardavimo kainą, nepateikdamas jokio objektyvaus tokios kainos pagrindimo ir kreditorių susirinkimui tokiam nutarimui pritarus, varžytynės buvo vykdomos formaliai, nustačius kainą, neatitinkančią objektyvių rinkos kainų, taip pat nesilaikyta turto apyvartos greičio principo (nes nustačius rinkos kainų neatitinkančią kainą, visi pardavimo etapai iki kaina pasiekė rinkos kainą, tapo formaliais), reikalavimo nekilnojamąjį turtą iki pardavimo pardavinėti varžytynėse (nebent būtų pagrįstas kitokio pardavimo didesnis naudingumas ir jam pritarta, ko šiuo atveju nebuvo); nes iš patikrinimo metu gautų duomenų nustatyti turto laisvo pardavimo neatitikimai nustatytai tvarkai (po 2023-09-13 nenustatyta, kad skelbimas būtų atnaujintas, skelbimo pavadinime nurodoma netiksli parduodamo turto dalis), o nuoseklių duomenų, pagrindžiančių laisvo pardavimo eigą, Administratorius nepateikė, be to, nenustatyta, kad tiek varžytynių skelbimuose, tiek laisvo pardavimo skelbimuose būtų pateiktos turto fotonuotraukos, planas; nes nesant objektyvių priežasčių buvo pratęstas pasiūlymų rinkimo terminas, kurio paskutinę dieną didžiausią pasiūlymą pateikė bendrovė, per jos organus susijusi su Įmone, kuriai turtas - žemės sklypo dalis ir buvo parduota.

Patikrinimo metu, pagal AVNIS duomenis, buvo nustatyta, kad varžytynėse buvo parduodama dalis 0,3280 ha žemes ūkio paskirties sklypo, t. y. 9,84 aro, (duomenys neskelbtini), pradinė turto kaina 100 000 Eur. Varžytynės vyko nuo 2023-07-10 iki 2023-08-09, kitos varžytynės - nuo 2023-08-14 iki 2023-09-13, antrose varžytynėse pradinė kaina - 70 000 Eur. Abejos varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Varžytynėse sklypo nuotraukos, planas pridėti nebuvo. Administratorius patikrinimo metu savo paaiškinimuose nurodė, kad varžytynėse susidomėjusių turtu nebuvo, pasiūlymų pirkti taip pat nebuvo gauta. Nuo 2023-12-11 sklypas buvo pardavinėjamas laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavinėti numatyta iki 2023-12-31. Administratoriaus teigimu, įvertinus tai, kad iki pardavimo pabaigos datos atsirado nemažai susidomėjusių turtu, Administratorius 2024-01-17 sušaukė kreditorių susirinkimą, kuris priėmė sprendimą pratęsti turto pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2024-02-01. Administratorius patikrinimo metu nurodė, kad didžiausios kainos pasiūlymas buvo pateiktas 2024-02-01 el. paštu, skelbimas ištrintas 2024-02-02. Dalis žemės sklypo parduota 2024-02-05, pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Turtas parduotas už 4 150 Eur, nurodoma, kad kaina sumokėta 2024-02-05.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktą informaciją, AVNT pagrįstai konstatavo, jog Įmonės turto - dalies žemės ūkio paskirties sklypo - pardavimas nebuvo vykdomas pagal turto pardavimui nemokumo procese keliamus reikalavimus.

Analogiškai kaip ir TP komplekso pardavimo varžytynėse atveju, pradinė pardavimo varžytynėse kaina buvo nustatyta nesilaikant JANĮ nustatytų turto pardavimo principų. Patikrinus viešus skelbimus apie panašioje teritorijoje parduodamus panašius sklypus, buvo nustatyta, kad pirmose varžytynėse nustatyta 100 000 Eur (antrose 70 000 Eur) 9,84 a dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo pradinė kaina neatitinka nei JANĮ nustatytų turto pardavimo principų (JANĮ 85 straipsnis), nei protingumo principo (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas). Akivaizdu, jog tokių varžytynių skelbimas JANĮ nuostatas atitinka tik formaliai, tačiau jose nesiekiama faktiškai realizuoti turto, kadangi už kainą, dešimtimis kartų viršijančią rinkos kainą, turtas negali būti parduotas, tokios kainos nustatymas neatitinka nei rinkos, nei didžiausios kainos (kaina turi būti protinga ir reali), nei turto apyvartos greičio principų. Duomenų, kad šis žemės ūkio paskirties sklypas turėtų kokių nors ypatingų privalumų iš patikrinimo metu gautų dokumentų nebuvo nustatyta.

Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktą bankroto procese juridinio asmens nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių iki jo pardavimo, nebent nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateiktų motyvuotą siūlymą dėl kitokio pardavimo būdo didesnio naudingumo ir kreditorių susirinkimas tam pritartų, tačiau tokios motyvacijos iš 2023-07-04 ir vėlesnių kreditorių susirinkimų protokolų nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, faktus, laikytina, kad JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 86 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio, JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Varžytynių aprašo 9 punkto pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai.

Dėl debitorinių skolų pardavimo

Pareiškėjai teigia, kad visi Administratoriaus veiksmai su debitorinių skolų pardavimu buvo vykdomi remiantis kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pagrindu, o pastarieji neprieštaravo JANĮ ar kitų norminių aktų reikalavimams. Pareiškėjai profesionaliai, rūpestingai organizavo ir vykdė Bendrovės nemokumo procesus, todėl tariami pažeidimai, neva pažeista JANĮ 64 straipsnis, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 straipsnio 5 punktas, 85 straipsnis, neatitinka tikrovės.

JANĮ 64 straipsnio, 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 85 straipsnio pažeidimas buvo konstatuotas todėl, kad Administratorius nedelsdamas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolų iš didžiausių Įmonės debitorių UAB „Turtus Vertus“ 258 300 Eur ir Sp.Z.O.O JAVAITA - 1 578551 Eur (viso 1 836 851 Eur) išieškojimo inicijavimo, šių skolų susidarymo laikotarpio ir pagrindo nustatymo, kas galimai suteiktų pagrindą inicijuoti žalos atlyginimo klausimą iš Įmonės organų (iš patikrinimo informacijos buvo nustatyta, kad trūksta skolas pagrindžiančių dokumentų, skolų išieškojimas nebuvo inicijuotas nei iki bankroto, nei bankroto metu, į raginimus skolininkai neragavo, nors UAB „Turtus vertus“ yra susijusi su Įmone ir kitais bankroto proceso dalyviais, skolų pardavimo klausimas inicijuotas tik 2024-01-17 kreditorių susirinkime, iki tol išieškojimo veiksmai nebuvo atlikti); nes sprendimą nevykdyti skolų išieškojimo priėmė remiantis subjekto, esančio interesu konflikte, paruoštos išvados pagrindu, o laisvu pardavimu parduodamos 1 836 851 Eur vertės reikalavimo teisės buvo parduotos už 700 Eur bendrovei susijusiai su Įmone per juridinių asmenų organus; nes vykdydamas reikalavimo teisių pardavimą apie pardavimą teikė tokį skelbimą, jog iš skelbimo nėra aišku į kokias bendroves parduodamos reikalavimo teisės, kaip užtikrintos šios skolos, ar jos priteistos teismo procesiniu sprendimu ir ar vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, toks skelbimas nebuvo informatyvus ir apribojo potencialių pirkėjų susidomėjimą parduodamu turtu, nes nesudarė galimybės preliminariai įvertinti skolininkų mokumo ir reikalavimo teisių likvidumo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2024-01-17 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta Įmonei priklausančias debitorines skolas - UAB „Turtus Vertus“ 258 300 Eur ir Sp.Z.O.O JAVAITA - 1 578551 Eur (viso 1 836 851 Eur) pardavinėti vienu kompleksu už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2024-02-01, apie pardavimą skelbiant internetiniuose skelbimų portaluose: skelbimai.lt ir alio.lt. Varžytynėse nepardavinėti dėl operatyvumo.

Patikrinimo metu, AVNT paprašius Administratoriaus papildomai patikslinti informaciją ar buvo vykdomas išieškojimas iš šių skolininkų ar iš karto buvo nuspręsta skolas parduoti, Administratorius nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas nebuvo pradėtas, nes teisines paslaugas teikusi įmonė pateikė analizę, kad minėtos įmonės nevykdo veiklos, jose nėra darbuotojų, todėl nėra tikslinga didinti administravimo išlaidas apmokant skolų išieškojimo išlaidas. Atsižvelgiant į šias išvadas, vienintelis kreditorius UAB „Sabelus“ pritarė skolų pardavimui. Administratorius pateikė 2023-12-27 teisinę išvadą, kuri surašyta UAB „Toleita“, nurodoma kad išvada teikiama tarp UAB „Toleita“ ir Įmonės 2023-06-21 sudarytos teisinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutarties pagrindu, kuria UAB „Toleita“ pavesta teikti Įmonei teisines paslaugas ir konsultacijas, rengti įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, atlikti sandorių analizę. Sutartyje pažymėta, kad šių paslaugų suteikimui gali būti įtrauktas ir kitų, trečiųjų asmenų personalas (teisininkai ir kt.). Nustatytas atlygis - 100 Eur + PVM, atlygis sumokamas per 3 d. nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, Įmonės sąskaitoje esant pakankamai lėšų. Sutartis neterminuota.

Įvertinus UAB „Toleita“ pateiktos išvados turinį, buvo nustatyta, kad joje pateikta bendra informacija, kurią galima surinkti iš įvairių registrų, todėl nėra žinoma, dėl kokių priežasčių tokios analizės negalėjo atlikti pats Administratorius. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius bankroto procese turi pareigą analizuoti ir vertinti turimą informaciją, tikrinti sandorius, imtis priemonių dėl skolų išieškojimo iš skolininkų (JANĮ 64 straipsnis, 66 straipsnio 1 dalies 8punktas), todėl registruose esančiai ar viešai skelbiamai informacijai apie skolininkus (2 skolininkai) išanalizuoti nėra būtinas ir pagrįstas išorės paslaugų pirkimas. Viena iš paskirto nemokumo administratoriaus pareigų yra imtis priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kuri šiuo atveju nebuvo vykdoma remiantis interesų konflikte esančios bendrovės (UAB „Toleita“) pateikta teisine išvada. Aplinkybių visuma dėl šių reikalavimo teisių pardavimo vykdymo ir pardavimo su Įmone susijusiam asmeniui pagrįstai AVNT leido spręsti, kad debitorinių skolų pardavimas buvo galimai vykdomas siekiant gauti ne kuo didesnę kainą už parduotas skolas, bet skolas galimai perleisti iš anksto numatytiems pirkėjams už kuo mažesnę kainą, todėl laikytina, kad ANĮ 64 straipsnio, 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 85 straipsnio pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Dėl akcijų įgijimo kapitalizuojant skolą

Pareiškėjų įsitikinimu, jie profesionaliai, rūpestingai organizavo ir vykdė Bendrovės nemokumo procesus, todėl tariami pažeidimai (pažeista JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 84 straipsnio 2 dalis) neatitinka tikrovės. Vėlesnis minėtų akcijų pardavimas bankroto procese irgi nepažeidė kreditorių interesų, nors akcijos buvo parduotos už sąlyginai nedidelę kainą, bet pardavimo metu nenustatyta, kad kaina neatitiko rinkos kainos.

JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, JANĮ 84 straipsnio 2 dalies pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad Administratorius, veikdamas neprofesionaliai, Įmonės likvidavimo laikotarpiu, pažeidžiant draudimą dėl šioje teisės normoje nenustatytų sandorių sudarymo, vietoje to, kad vykdytų skolos išieškojimą iš UAB „Viner“, sudarė Įmonei nenaudingą sandorį dėl Įmonės 46 075 Eur UAB „Viner“ debitorinės skolos kapitalizavimo, kurio pagrindu įgijo (2023-08-02) UAB „Viner“ 1591/8241 (19,3 proc.) akcijų, kurias, 2024-01-17 kreditorių susirinkime patvirtinus siūlytą nutarimo projektą, pardavinėjo laisvu pardavimu (kaip galimai mokumo sunkumų turinčios bendrovės akcijas) ir pardavė jas už 160 Eur juridiniam asmeniui, kuris taip pat turi sąsajų su Įmonės organais. Tokiu būdu Įmonei galimai buvo padaryta žala. Patikrinimo metu buvo gauta prieštaringų duomenų dėl UAB „Viner“ skolos, jos dydžio, akcijų įgijimo pagrindų.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2024-02-06 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta Įmonei priklausančias 1 591 vnt. UAB „Viner“ (į. k. 186157719) akcijų, kurių nominali vertė yra 46 075,36 Eur, parduoti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, apie pardavimą skelbiant 20 kalendorinių dienų nemokamuose interneto skelbimų portaluose skelbimai.lt, alio.lt. Pardavimas ne varžytynėse Administratoriaus motyvuotas turto apyvartos greičio principu, varžytynių trukme ir kaina, kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Akcijų pardavimas turėjo vykti iki 2024-02-26. Vienintelio kreditoriaus UAB „Sabelus“ balsais šiam nutarimo projektui pritarta.

Administratorius buvo nurodęs, kad per 36 mėnesių laikotarpį Įmonė buvo sudariusi vienintelį sandorį (2022-04-01) su UAB „Enita“ dėl priekabų nuomos. Šios bendrovės vadovas nuo 2019-03-01 yra P. J., o vienintelis akcininkas nuo 2020-05-21 yra UAB „Staroil“ (nuo 2017-08-09 iki tol turėjo 51/100 akcijų), kuri buvo Įmonės turto pirkėju bankroto byloje, taip pat UAB „Staroil“ yra susijusi su buvusiais Įmonės organais. Be to, laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2020-02-13 UAB „Enita“ akcininku buvo ta pati UAB „Latuma“. Šie duomenys patvirtina, kad Įmonės turto - UAB „Viner“ akcijų pirkėjas atrinktas ne atsitiktinai. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad, nors Administratorius pats nurodė, kad Įmonėje darbuotojai dirbo tik iki 2020 m., po to darbuotojų Įmonė neturėjo, tai reiškia veiklos nevykdė, tačiau 2022-04-01 sudarytas Įmonės sandoris su UAB „Enita“ dėl priekabų nuomos Administratoriui įtarimų nesukėlė, taip pat nėra duomenų, kad Administratorius būtų nustatęs Įmonės nemokumo momentą ir kreipęsis į teismą dėl žalos priteisimo iš vadovų už pavėlavimą inicijuoti bankroto bylą. Kapitalizavus UAB „Viner“ skolą iš esmės buvo sudarytas naujas sandoris bankroto proceso metu, kas pagal JANĮ likvidavimo stadijoje yra neleistina. Pažymėtina, jog JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. Taigi, skolos kapitalizavimas neatitinka nė vieno iš šių punktų, todėl pažeidžia JANĮ 84 straipsnio 2 dalį.

Patikrinimo metu, iš Registrų centro pateikto paskutinio (2022 m.) balanso duomenų nustatyta, kad UAB „Viner“ turėjo 1 634 381 Eur turto iš kurio 998 410 Eur ilgalaikis materialus turtas, bei uždirbo pelno, tačiau 1591/8241 (19,3 proc.) bendrovės akcijų - Įmonės turtas, laisvu pardavimu buvo parduota už 160 Eur. Taigi, skolos kapitalizavimas ne vien pažeidė JANĮ draudimą dėl tokių sandorių sudarymo, tačiau buvo ir nenaudingas Įmonei, nes skolos išieškojimo perspektyvos buvo žymiai didesnės, nei įgytų akcijų (kurių pardavimo projektą siūlydamas Administratorius pats abejojo bendrovės mokumu) pardavimo galimybės. Tokios aplinkybės pagrįstai lėmė išvadą apie galimai žalingo Įmonei sandorio sudarymą. UAB „Viner“ nuo 2018-05-31 vyko restruktūrizavimas (po pratęsimo pabaigos terminas iki 2023-05-31), nepasiekus restruktūrizavimo plane numatytų tikslų, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2023-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-86-803/2023. Iš šios nutarties patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal byloje esančius balansus UAB „Viner“ 2022-12-31 datai turėjo 1 555 942,34 Eur vertės turto, o mokėtinas skolas ir įsipareigojimus sudarė 978 085,68 Eur, 2023-08-16 UAB „Viner“ turėjo 1 615 695,45 Eur turto, mokėtinas skolas ir įsipareigojimus sudarė 820 249,69 Eur. Didžiausios UAB „Viner“ kreditorės UAB „Auto“ (reikalavimo dydis - 451 200 Eur) ir UAB „Baltic Net“ (reikalavimo dydis - 181 124,35 Eur), UAB „Ervin“ (reikalavimo dydis - 153 621,42 Eur) sutiko ir toliau teikti įmonei pagalbą bei atidėti skolos grąžinimo terminą iki UAB „Viner“ bus panaikintas turto areštas ir ji atsiskaitys su VMI. Bendrovės atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla ir jos turtui pritaikyti apribojimai, kurių galiojimas buvo nustatytas iki 2024-02-15. Administratoriui patikrinimui pateikus informaciją apie debitorines skolas Įmonės (BUAB „Ervin“) reikalavimo teisė 153 621,42 Eur sumai į UAB „Viner“ apskritai nebuvo nurodyta.

AVNT Administratoriaus veikloje pagrįstai konstatavo JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, nustatančio nemokumo administratoriaus profesionalumo reikalavimą, JANĮ 84 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kokius sandorius gali sudaryti likviduojama dėl bankroto įmonė, pažeidimą, nes Administratorius, veikdamas neprofesionaliai, Įmonės likvidavimo laikotarpiu, pažeidžiant draudimą dėl šioje normoje nenustatytų sandorių sudarymo, vietoje to, kad vykdytų skolos išieškojimą, sudarė Įmonei nenaudingą sandorį dėl Įmonės 46 075 Eur UAB „Viner“ debitorinės skolos kapitalizavimo, kurio pagrindu įgijo (2023-08-02) UAB „Viner“ 1591/8241 (19,3 proc.) akcijų, kurias, 2024-01-17 kreditorių susirinkime patvirtinus siūlytą nutarimo projektą, pardavinėjo laisvu pardavimu (kaip galimai mokumo sunkumų turinčios bendrovės akcijas) ir pardavė už 160 Eur juridiniam asmeniui, kuris taip pat turi sąsajų su Įmonės organais.

Dėl teisinių, buhalterinių paslaugų būtinumo ir depozitinės sąskaitos atidarymo

Pareiškėjai teigia, kad tariami pažeidimai pareiškėjams vykdant Bendrovės nemokumo procesus (pažeista JANĮ 59 straipsnio 2 punktas, 3 straipsnio 5 punktas ir 75 straipsnio 4 dalis) neatitinka tikrovės. Visi Administratoriaus veiksmai, susiję su administravimo išlaidomis, buvo vykdomi remiantis kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pagrindu, o pastarieji neprieštaravo JANĮ ar kitų norminių aktų reikalavimams.

JANĮ 59 straipsnio 2 punkto, JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 75 straipsnio 4 dalies pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad Įmonės depozitinė sąskaita buvo atidaryta tik 2023-04-12, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. po bankroto proceso pradžios, o taip pat Administratorius neužtikrino profesionalaus veikimo disponuojant Įmonės lėšomis, nepagrindė pirktų teisinių ir buhalterinių paslaugų, už kurias buvo atlikti konkretūs mokėjimai iš Įmonės sąskaitos, objektyvaus būtinumo ir jų suteikimo fakto (pateikti dokumentai nepagrindė atliktų darbų, dalis nurodytų suteiktų paslaugų susiję su Administratoriaus pareigų vykdymu), viršijo 2023-03-23 kreditorių susirinkime tokioms paslaugoms numatytą administravimo išlaidų sąmatą.

Patikrinimo metu, AVNT prašymu, Administratorius pateikė Įmonės depozitinės sąskaitos bankroto procese išrašą už laikotarpį nuo 2023-04-01 (nors buvo prašyta nuo bankroto pradžios, t. y. nuo 2022-12-29) iki 2024-05-15. Administratoriaus pakartotinai paprašius pateikti depozitinės sąskaitos išrašą nuo bankroto pradžios, Administratorius informavo (pateikė sąskaitos atidarymo sutartį), kad Įmonės depozitinė sąskaita buvo atidaryta tik 2023-04-12, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po bankroto proceso pradžios. Administratorius sąskaitos atidarymo terminą motyvavo užtrukusiu dokumentų perdavimu, bankinių anketų pildymu ir reikalingų išrašų pateikimu, tačiau šie motyvai nelaikytini pagrįstais.

Pagal JANĮ, kreditorių sąskaita - juridinio asmens depozitinė sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti (JANĮ 2 straipsnio 13 punktas). JANĮ 59 straipsnyje numatytos nemokumo administratoriaus pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (bankroto proceso ne teismo tvarka atveju - kreditorių susirinkimo sprendimui), viena iš jų - nedelsiant kredito įstaigoje atidaryti kreditorių sąskaitą (JANĮ 59 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, depozitinės sąskaitos atidarymas daugiau nei po 4 mėnesių po bankroto proceso pradžios, neatitinka šios JANĮ nuostatos, todėl AVNT pagrįstai konstatavo, jog tokiu delsimu vykdyti pareigą Administratorius pažeidė JANĮ 59 straipsnio 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiškėjai šį pažeidimą pripažįsta, nurodydami, kad įmonės depozitinė sąskaita buvo atidaryta vėluojant.

Įvertinus Administratoriaus pateiktus pagrindžiančius dokumentus (6 PVM sąskaitos faktūros su tarpinėmis atliktų darbų ataskaitomis) buvo nustatyta, kad jose pagrinde nurodyta, jog teiktos teisinės paslaugos, vienoje sąskaitoje teisinės konsultacijos, vienoje (2023-10-18 sąskaita TT Nr. 983, 1 210 Eur, aprašyme įvardyti kaip parengiamieji darbai dėl permokos susigrąžinimo iš VMI) buhalterinės paslaugos, nors pagal 2023-06-21 teisinių paslaugų sutartį nebuvo numatyta teikti buhalterines paslaugas. Pareiškėjai skunde teigia, kad AVNT, peržengdama savo kompetencijos ribas, savavališkai perkvalifikuoja suteiktas UAB „Toleita“ teisines paslaugas į buhalterines ir fiksuoja eilinį pažeidimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „Toleita“ 2023-10-18 PVM sąskaitoje TT Nr. 983 aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis „už buhalterines paslaugas“, todėl tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Be to, UAB „Toleita“ išrašyta ir Įmonės apmokėta 2023-10-18 sąskaita už buhalterines paslaugas neatitinka 2023-06-21 sutarties objekto (dėl buhalterinių paslaugų nesutarta), taip pat, neva suteiktos paslaugos aprašymas, nesuteikia galimybės objektyviai nustatyti kokia paslauga ir kokia apimtimi buvo suteikta ir iš vis ar buvo suteikta, taip pat nepagrindžia šios paslaugos būtinumo. Taigi, AVNT pagrįstai sprendė, jog 1210 Eur suma pagal šią sąskaitą buvo apmokėta nepagrįstai. Administratorius nepagrindė UAB „Toleita“ sumokėtų sumų (viso 12 865 Eur) pagal 2023-06-21 teisinių paslaugų ir konsultacijų sutartį būtinumo ir pagrįstumo, bei dalies jų faktinio suteikimo. Pažymėtina ir tai, kad Įmonės 2023-03-23 kreditorių susirinkime patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje teisinėms ir kitoms susijusioms paslaugoms skirta tik 2 500 Eur visam bankroto procesui, o vien UAB „Toleita“ buvo sumokėta 12 865 Eur.

Dėl 2024-04-17 atlikto mokėjimo UAB „Dafnus“ 4 000 Eur sumai, Patikrinimo metu įvertinus pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad objektyviai konstatuoti, jog pateikti dokumentai buvo ruošti UAB „Dafnus“ nėra galimybės. 2023-03-23 kreditorių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje buhalterinės apskaitos tvarkymui visam procesui skirta 2 500 Eur, UAB „Dafnus“ sumokėta 4 000 Eur. Pagal VSDF duomenis (tikrintas laikotarpis nuo 2019-10-28) UAB „Dafnus“ 2023-06-21 buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo datai neturėjo nė vieno darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vienintelė darbuotoja - M. Ž. priimta tik 2024-01-26. Kaip buvo nustatyta patikrinimo metu, iš pateiktos Administratoriaus darbuotojos V. Š. darbo sutarties (sudaryta 2021-03-30), ši darbuotoja UAB „Juniver“ dirbo teisininke už 20 Eur valandinį atlygį. Nors Administratorius paaiškinimuose AVNT nurodė, kad ši jo darbuotoja su Įmonės bankroto byla nedirba, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai lėmė, kad Administratorius pažeidė JANĮ 59 straipsnio 2 punktą, nustatantį pareigą nemokumo administratoriui nedelsiant nuo bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigoje atidaryti įmonei depozitinę sąskaitą, JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 75 straipsnio 4 dalį, nustatančią Administratoriaus pareigą veikti profesionaliai, įmonės lėšomis disponuoti rūpestingai ir atsakingai, neviršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, nes Įmonės depozitinė sąskaita buvo atidaryta tik 2023-04-12, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po bankroto proceso pradžios, taip pat Administratorius neužtikrino profesionalaus veikimo disponuojant Įmonės lėšomis, nepagrindė pirktų teisinių ir buhalterinių paslaugų, už kurias buvo atlikti konkretūs mokėjimai iš Įmonės sąskaitos, objektyvaus būtinumo ir jų suteikimo fakto (pateikti dokumentai nepagrindžia atliktų darbų, dalis nurodytų suteiktų paslaugų susiję su Administratoriaus pareigų vykdymu), viršijo 2023-03-23 kreditorių susirinkime tokioms paslaugoms numatytą administravimo išlaidų sąmatą.

Dėl prokūros išdavimo Č. M.

Pareiškėjai teigia, kad UAB „Juniver“ direktorius S. P. dalyvauja politikoje ir 2021 metais pateko į Vilniaus savivaldybės tarybą. Tokiu būdu 2019-10-28 prokūra Č. M. buvo išduota tikslu įgalioti Č. M. atlikti organizacinius klausimus su prokūroje nurodytomis institucijomis, nesant direktoriui, o faktiškai prokūros pagrindu Č. M. tik pristatė dokumentus į VĮ Registrų centras (registruojant bankrutuojančių/likviduojamų dėl bankroto įmonių statusus). Todėl nėra logiška, kodėl esminiu ir šiurkščiu pažeidimu yra laikomas prokūros išdavimas, kai jokie nemokumo procesu veiksmai prokūros pagrindu nebuvo atlikti. Administratorius nebuvo ir nėra perleidęs savo, kaip Administratoriaus, funkcijų jokiems kitiems asmenims ir nėra niekieno pažeidžiamas ar įtakojamas.

JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 130 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 1 punkto, 5 dalies, pažeidimas konstatuotas dėl, kad Administratorius (jo vadovas), išduodamas 2019-10-28 prokūrą Č. M., asmeniui neturinčiam nemokumo administratoriaus licencijos, ir prokūra jam suteikdamas plačius įgaliojimus veikti Administratoriaus vardu nemokumo procesuose bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, naudotis Administratoriaus vadovo el. parašu ir susisiekimo priemonėmis save identifikuojant Administratoriaus vadovu, įtraukdamas įmonės (Administratoriaus juridinio asmens) nuomos galimybę į prokūrą, akivaizdžiai piktnaudžiavo jam, kaip nemokumo administratoriui, suteiktais įgaliojimais ir licencija, pažeidė profesionalumo principą ir JANĮ reglamentavimu siekiamą tikslą, kad konkretų nemokumo procesą faktiškai administruotų paskirtas ir išviešintas nemokumo administratorius. Vien tokios prokūros išdavimas, nereikalaujant jos sukeltų pasekmių, yra reikšmingas pažeidimas, nesuderinamas su Administratoriui keliamais reikalavimais, nes ja buvo sudarytos galimybės veikti pažeidžiant esminius tikslus dėl nemokumo administratoriaus skyrimo, o nustatytas faktinių veiksmų atlikimas prokūros pagrindu jau yra atsakomybės apimties vertinimo klausimas. Iš esmės taip pat buvo vertintas ir 2021-03-30 išduotas plačios apimties įgaliojimas veikti Administratoriaus vardu teisininkei V. Š., kuris savo turiniu praktiškai atitinka prokūros turinį.

Patikrinimo metu iš VĮ Registrų centrui (toliau – ir RC) Administratoriaus pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad prokūra, kuri RC registruota 2019-12-10, Administratorius, atstovaujamas direktoriaus S. P., suteikė teisę Č. M. atstovauti Administratorių visose valstybinėse institucijose, teismuose atliekant procesinius veiksmus, notarų, antstolių kontorose vykdomosiose bylose, RC, VMI, AVNT, Nemokumo administratorių rūmuose atliekant veiksmus, susijusius su bendrovės veikla, teikti paraiškas į Nemokumo administratorių atrankos programą, siekiant gauti administruoti nemokumo procesus, taip pat bendrovės vardu atlikti daug kitų veiksmų, susijusių su juridinio asmens valdymu ir disponavimu jo turtu. Taip pat Č. M. suteikta teisė naudotis Administratoriaus direktoriaus S. P. el. parašu, siekiant pateikti paraiškas ir dokumentus Administratoriaus vardu bei naudotis Administratoriaus el. paštu ir tel. Nr. išimtinai bendrovės administravimo klausimais. Nustatytas prokūros galiojimas iki 2024-10-28. Prokūra faktiškai perduotos visos su Administratoriaus juridinio asmens veikla susijusios teisės Č. M.. Patikrinimo metu, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo nustatyta, kad Č. M. UAB „Juniver“ dirba nuo 2019-10-07 (2024-05-14 duomenys), darbo sutartis sudaryta 2019-10-01. Pagal darbo sutartį jis įdarbintas UAB „Juniver“ konsultantu pagal neterminuotą antraeilių pareigų sutartį, nustatytas 6 Eur/h valandinis atlygis pagal faktiškai išdirbtą laiką pagal poreikį. Taip pat, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Juniver“ dirba V. Š. (nuo 2021-04-01), kuri dirbo ir Įmonėje (nuo 2020-02-03 iki 2020-10-28). UAB „Juniver“ įdarbinta teisininke. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jai suteiktas plačios apimties Administratoriaus įgaliojimas veikti Administratoriaus vardu, panašiai kaip ir prokūra Č. M..

Nemokumo administratoriaus profesija yra licencijuojama profesija ir teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama tik atitinkamą kvalifikaciją turintiems asmenims, turintiems nustatyta tvarka suteiktą teisę (licenciją) verstis tokia veikla. Už netinkamą teisės aktais nustatytų pareigų atlikimą nemokumo administratoriui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, o neteisėtais veiksmais sukėlus žalą gali būti taikoma kita teisinė atsakomybė (civilinė, administracinė, baudžiamoji). JANĮ nustatytos nemokumo administratoriaus teisės ir pareigos, taip pat įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama, kad teisės aktų nustatyta tvarka priskirtus nemokumo procesus faktiškai administruotų tik asmenys, kuriems suteikta tokia teisė, patvirtinta galiojančia licencija, o konkrečiai priskirtą nemokumo procesą administruotų būtent tas nemokumo administratorius, kuris šiam procesui priskirtas. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo AVNT nurodyti turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už konkretaus administruojamo juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, taip pat per nustatytą terminą pranešti apie jo pakeitimą (JANĮ 130 straipsnio 2 dalis 1-2 punktai), darbuotojas - nemokumo administratorius apie kurį pranešta AVNT ir turi faktiškai atlikti administravimo veiksmus tame procese, o ne perduoti teisę juos atlikti kitiems asmenims. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pradeda administruoti nemokumo procesus nuo informacijos paskelbimo AVNT interneto svetainėje (JANĮ 130 straipsnio 4 dalis). Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi (JANĮ 130 straipsnio 2 dalis 3 punktas). Nemokumo administratorius priskirtoms pareigoms vykdyti gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus ar turėti darbuotojų, kurie dirba su nemokumo administratoriumi šiam administruojant nemokumo procesą ir nemokumo administratorius, kai tai yra būtina, turi teisę jiems pavesti atlikti tam tikras funkcijas, tačiau šie asmenys negali pakeisti paskirto nemokumo administratoriaus konkrečiame bankroto procese, perimti jo teisių ir pareigų, nustatytų JANĮ, šiems subjektams negali būti perduota nemokumo procesų administravimo teisė. Funkcijų paskirstymas, nemokumo administratoriaus darbuotojų teisės ir pareigos turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai numatytos darbo organizavimo ir kontrolės tvarkoje, pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir užtikrintas jų laikymasis. Šios nuostatos negali prieštarauti JANĮ siekiamam tikslui, jog nemokumo procesus administruoti gali tik teisės aktų nustatyta tvarka paskirti nemokumo administratoriai, ir nustatytiems nemokumo administratorių veiklos apribojimams. Jei nemokumo procese būtinos tam tikrų specialistų paslaugos, jų samdymas turi būti pagrįstas objektyviais dokumentais, aiškiai apibrėžta suteiktina paslauga ir jos kaina, teisės aktų reikalavimus atitinkančiais duomenimis pagrįstas atsiskaitymo faktas su paslaugų teikėju. Nemokumo administratoriaus administruojamame nemokumo procese, asmenys, kurių pareigos ir atsakomybės neapibrėžtos minėtais teisiniais dokumentais, negali atlikti administravimo veiksmų ir prisidėti prie nemokumo proceso administravimo. Nustatyta tvarka paskirtas nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, yra atsakingas už kvalifikuotą nemokumo proceso vykdymą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir šiuo reglamentavimu siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nemokumo administratoriui nevykdant jam priskirtų pareigų, arba jas perleidžiant asmenims, kuriems nesuteikta teisė tokias pareigas atlikti, už šių asmenų veiksmais padarytus pažeidimus, nemokumo administratoriui gali būti taikoma atitinkama teisinė atsakomybė.

Įvertinus aptartą reglamentavimą, prokūros turinį, Administratoriaus paaiškinimus dėl prokūros išdavimo aplinkybių, AVNT pagrįstai padarė išvadą, kad prokūros išdavimas Č. M. neatitinka specialiuoju įstatymu - JANĮ - siekiamų tikslų dėl griežtai reglamentuoto nemokumo administratoriaus paskyrimo konkrečiam nemokumo procesui administruoti ir nemokumo administratoriaus pareigų nemokumo procese įgyvendinimo.

Prokūra Č. M. buvo perduotos svarbios Administratoriaus funkcijos, kurios pagal JANĮ reglamentavimą negali būti perduotos kitam asmeniui, tuo labiau neturinčiam galiojančios nemokumo administratoriaus licencijos tokius veiksmus atlikti. Prokūra prokuristui suteikė teisę veikti Administratoriaus vardu visose pagrindinėse institucijose, netgi teikti paraiškas į Nemokumo administratorių atrankos sistemą su tikslu gauti administruoti naujus nemokumo procesus bei kitas teises, taip pat įgaliotiniui suteikta teisė naudotis Administratoriaus direktoriaus S. P. el. parašu ir kontaktiniais duomenimis (el. paštu, telefono Nr.), kas praktiškai panaikina galimybę identifikuoti, kuris asmuo (Administratoriaus atstovas S. P. ar Č. M.) teikia/gauna/pasirašo ir pan. dokumentus. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paties Administratoriaus paaiškinimai dėl dalyvavimo politikoje, ketinimo išvykti į Ukrainą, neabejotinai patvirtina S. P. ketinimus prokūros pagrindu perduoti Administratoriaus teises ir pareigas nemokumo procesuose prokūristui.

Taigi, toks Administratoriaus veikimas laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu jam suteikta licencija ir JANĮ tikslo, kad konkretų nemokumo procesą faktiškai turi administruoti paskirtas ir išviešintas nemokumo administratorius, paneigimu bei profesionalumo principo pažeidimu (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 130 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalies 1 punktas, 5 dalis). Nagrinėtu atveju Administratoriui išdavus prokūrą Č. M., asmeniui neturinčiam nemokumo administratoriaus licencijos ir neturinčiam teisės įgyvendinti nemokumo administratoriui suteiktų įgaliojimų, faktiškai buvo paneigtas pats JANĮ normų dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo turinys, jas įgyvendinant tik formaliai, tačiau faktiškai administravimo veiksmus atlikti suteikiant galimybę kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą pirmiau, ir įvertinus Administratoriaus teisininkei 2021-03-30 Administratorius išrašytą plačios apimties įgaliojimą veikti Administratoriaus vardu, kuris iš esmės suteikia tas pačias teises kaip ir prokūra Č. M., minėto įgaliojimo pagrįstumas Patikrinimo metu buvo įvertintas, taip pat kaip ir išduotos prokūros.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, AVNT pagrįstai konstatavo, kad yra pažeistas JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 130 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalies 1 punktas, 5 dalis, todėl pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti konstatuoto pažeidimo nepagrįstu.

Dėl Įmonės ir jos kreditorių sąsajumo ir Administratoriaus suinteresuotumo

Pareiškėjai teigia, kad AVNT kelia nepagrįstas abejones dėl BUAB „Ervin“ bankroto proceso, sudarytų sandorių skaidrumo vien dėl Įmonės bei jos kreditorių tariamo sąsajumo. BUAB „Ervin“ kreditoriniai reikalavimai buvo pagrįsti ir nebuvo ginčijami visą bankroto proceso laikotarpį. Vien tai, kad Įmonę ir jos kreditorius sieja tam tikri asmenys savaime neįrodo ir negali įrodyti bankroto proceso neskaidrumo, nes ūkio subjektas yra laisvas rinktis su kuo vykdyti, vystyti savo vykdomą veiklą.

JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas konstatuotas dėl to, kad Administratorius, turėdamas teisinį suinteresuotumą Įmonės bylos baigtimi, tikėtina, gaunant už tokį veikimą finansinę ar kitą naudą, neatsitiktinai išdavė plačios apimties prokūrą atlikti Administratoriui JANĮ priskirtus veiksmus nemokumo procesuose, būtent Č. M., kuris sistemingais ryšiais susijęs su jo valdoma UAB „Verus Auditus“ tai pat UAB „Toleita“, o UAB „Toleita“ per įvairius minėtus juridinius asmenis - su UAB „Sabelus“ (vieninteliu kreditoriumi), Įmone (BUAB „Ervin“) ir Įmonės turto pirkėjais, kurie veikė Įmonės bankroto procese parduodant ir įgyjant jos turtą. Administratorius sudarė sąlygas Č. M. veikti minėtų bankroto proceso dalyvių asmeniniais interesais siekiant asmeninės naudos, pažeidžiant nustatytas bankroto procedūras (turto pardavimo, sandorių tikrinimo, teisinių veiksmų prieš galimai žalą sukėlusius asmenis inicijavimo ir kt.), bei apskritai paneigiant bankroto vykdymo prasmę, procedūras vykdant tik imituojant atliekamų procedūrų teisėtumą, arba pats Administratorius veikė tokiu būdu šių asmenų įtakoje ir jų interesais.

Atlikusi Patikrinimą AVNT nustatė ryšius tarp bankroto proceso dalyvių, Administratoriaus paskirto prokūristo ir turto pirkėjų, šiuos ryšius išsamiai atskleidė Išvadoje. Pagal patikrinimo metu surinktų duomenų visumą (t. y. nustatytus Įmonės turto pardavimo procedūrų vykdymo pažeidimus, pirkėjų atrinkimo aplinkybes ir jų sąsajas su buvusiais Įmonės organais bei kitais bankroto proceso dalyviais, Administratoriaus veiksmus dėl prokūros, įgaliojimų išdavimą Įmonės bankroto procesu suinteresuotiems asmenims, administravimo veiklos vykdymą šių asmenų patalpose ir naudojantis bendrais kontaktiniais duomenimis, paslaugų (teisinių, buhalterinių) teikimą sutarčių sudarymu su interesų konflikte esančiais subjektais ir savo veiksmų grindimą jų išvadomis ir kt.), AVNT konstatavo, jog per susijusius juridinius ir fizinius asmenis, kurie giminystės, verslo ar kitais ryšiais sieja Administratorių, jo darbuotojus, prokūristą Č. M., Įmonės kreditorius, skolininkus, buvusius vadovus ir akcininkus, Įmonės turto pirkėjus yra veikiama prieš bankroto tikslus, prasmę ir teisėtumą, pažeidžiant nemokumo procesą reglamentuojančias normas, Administratoriui piktnaudžiaujant jam suteiktais įgaliojimais (arba galimai jo vardu suteikiant galimybę veikti pašaliniams suinteresuotiems asmenims) ir Administratoriui su bankroto proceso dalyviais turint bendrą teisinį suinteresuotumą veikti asmeniniais interesais, imituojant teisėtą bankroto proceso vykdymą, tačiau faktiškai išvengiant nustatytų procedūrų privalomo teisėto vykdymo, bankroto procesą naudojant suinteresuotų asmenų JANĮ nereglamentuotiems tikslams pasiekti. AVNT taip pat konstatavo sistemingų ryšių tarp prokūros įgaliotinio Č. M., bendrovės UAB „Verus Auditus“, UAB „Toleita“, UAB „Sabelus“ ir Įmonės (BUAB „Ervin“) ir turto pirkėjų buvimą ir Administratoriaus tikslingą prokūros suteikimą įgaliotiniui Č. M. (kuris Administratoriuje įdarbintas konsultantu), šiam siekiant veikti minėtų bendrovių (jų vardu veikiančių fizinių asmenų) interesais ne teismo tvarka inicijuotose bankroto procesuose, formaliai imituojant vykdomų bankroto procedūrų teisėtumą, tačiau faktiškai siekiant, jog bankroto procesą ne teismo tvarka vykdytų patys susiję asmenys, galimai veikiantys pagal iš anksto suderintus interesus ir siekį Įmonės turtą išlaikyti susijusių asmenų valdyme. Tokią AVNT išvadą papildomai pagrindžia preliminariai įvertinti Administratoriaus administruoti/ administruojami bankroto procesai ne teismo tvarka, kuriuose kaip kreditoriai veikia tos pačios susijusios bendrovės: tiek UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai, tiek UAB „Promus statyba“ buvo inicijuoti bankroto procesai ne teismo tvarka, kurių administratoriumi paskirtas Administratorius. Akcentuotina, kad šie abu bankroto procesai buvo teismo nutraukti dėl pažeistų imperatyvių bankroto ne teismo tvarka sąlygų. UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai yra susijęs su UAB „Sabelus“ ir UAB „Toleita“, ir Įmone. UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai šaukiant kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo (2023-05-15), kreditoriais taip pat buvo tiek UAB „Sabelus“, tiek UAB „Turtus vertus“. UAB „Promus statyba“ inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka (2023-06-22), kuris vėliau buvo panaikintas, dalyvavo vienintelis kreditorius UAB „Sabelus“ ir pritarė šio bankroto proceso inicijavimui bei Administratoriaus paskyrimui. Taip pat teismo buvo panaikintas UAB „TOPO PRO“ bankroto proceso ne teismo tvarka iškėlimas (iškelta 2023-03-13, nutraukta 2023-06-14), kreditorių sąraše taip pat buvo UAB „Sabelus“. UAB „Brevis ir Ko“ bankroto procesas ne teismo tvarka inicijuotas vienintelio kreditoriaus UAB „ Turtus vertus “ balsais (2023-03-09 iškeltas, sprendimas dėl pabaigos 2023-07-13). UAB „Ksetruma“ bankroto procesas ne teismo tvarka (2023-07-31) - vienas iš kreditorių UAB „Toleita“. Visi šie bankroto procesai inicijuoti ir vykdyti ne teismo tvarka, kai bankroto procesui administruoti nemokumo administratorius yra atrenkamas ne atsitiktiniu būdu per atrankos sistemą. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad Administratorius neatsitiktinai išdavė tokios apimties prokūrą būtent šiam įgaliotiniui - Č. M.. Vien prokūra perleistų teisių ir pareigų apimtis, joje esančios nuorodos į Administratoriaus juridinio asmens nuomos sąlygas, sudaro pagrindą spręsti apie kitų asmenų galimą naudojimąsi Administratoriaus licencija ir įgaliojimais.

Toks Administratoriaus, kaip licencijuoto subjekto, kuriam suteikti įgaliojimai vykdyti licencijuojamą veiklą pagal nustatytą reglamentavimą, veikimas netoleruotinas, neatitinka jo veiklai keliamo profesionalumo principo, bendrųjų civilinės teisės principų (protingumo, teisingumo, sąžiningumo), taip pat suponuoja Administratoriaus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tikėtina, gaunant už tokį veikimą finansinę ar kitą naudą. Pareiškėjai kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų prieiti priešingų išvadų dėl AVNT nustatytų ryšių tarp bankroto proceso dalyvių, Administratoriaus paskirto prokūristo ir turto pirkėjų.

Dėl kitų nustatytų aplinkybių

Pareiškėjai teigia, kad Administratorius savo veiksmais jokios žalos nei Įmonės kreditoriams, nei tuo labiau skundą pateikusiems asmenims nėra padaręs, to nenustatė ir AVNT priimtoje Išvadoje.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų teiginius, nes tokie skundo argumentai nepaneigia nei konstatuotų pažeidimų, nei sudaro pagrindą skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kad patikrinimo metu AVNT nenustatė konkrečios žalos kreditoriams, tačiau patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai suponuoja Administratoriaus teisinį suinteresuotumą Įmonės bankroto bylos baigtimi ir apskritai paties bankroto tikslo, bankroto vykdymo prasmės paneigimą, procedūras vykdant tik formaliai, siekiant imituoti jų teisėtumą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad AVNT netinkamai nustatė padarytus pažeidimus, jų reikšmingumą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tuo tarpu lengvinančių aplinkybių AVNT apskritai nenustatė (nors tokios aplinkybės egzistuoja), kas ir lėmė nepagrįstą nuobaudos paskyrimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2022-12-22 AVNT direktoriaus įsakymu Nr. V4-164 buvo konstatuoti JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų AVNT 2020-08-04 direktoriaus įsakymu Nr. V4-174, 13.1 punkto pažeidimai, tačiau pareiškėjams poveikio priemonės nebuvo taikytos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, AVNT pagrįstai nenustatė JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės. Taip pat pažymėtina, kad AVNT tinkamai nustatė 137 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę, kadangi pažeidimai buvo padaryti tyčia, t. y. Administratorius sąmoningai veikdamas tyčia suteikė prokūrą ir įgaliojimą veikti jo vardu asmenims, neturintiems tokios teisės, žinodamas ar turėdamas žinoti JANĮ jam paskirtas pareigas dėl Įmonės turto tinkamo perėmimo ir pardavimo procedūrų vykdymo, sandorių tikrinimo ir, nustačius pagrindą, teisinių veiksmų inicijavimo, tyčia, turėdamas teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neveikė rūpestingai ir profesionaliai, tokiu būdu sudarydamas sąlygas kitiems asmenims bankroto procese veikti asmeniniais interesais, pažeidžiant nustatytas bankroto procedūras. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, AVNT pagrįstai nustatė JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę, todėl aukščiau minėti skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu.

Dėl skirtos poveikio priemonės proporcingumoTeisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų teiginius, kad jiems paskirtos poveikio priemonės yra neproporcingos padarytiems pažeidimams ir dėl to yra neteisingos.Pažymėtina, kad Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidimai yra labai reikšmingi ir kaip jau minėta, suponuoja Administratoriaus teisinį suinteresuotumą Įmonės bankroto bylos baigtimi ir apskritai paties bankroto tikslo, bankroto vykdymo prasmės, paneigimą, procedūras vykdant tik formaliai, siekiant imituoti jų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ nuostatos suteikia AVNT direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra AVNT direktoriaus diskrecija. Pagal LVAT praktiką viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, LVAT 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1030-14). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamu Įsakymu skirtos poveikio priemonės Pareiškėjams yra visiškai adekvačios ir proporcingos padarytų pažeidimų pobūdžiui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Išvadoje pateiktas pareiškėjų padarytų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių įvertinimas yra teisingas ir nepažeidžia nei atsakomybės proporcingumo principo, nei poveikių priemonės skyrimo procedūrų.JANĮ 136 straipsnio 1 dalis numato, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų padarytų pažeidimų kiekį, jų pobūdį, reikšmingumą, trukmę, sprendžia, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nesant lengvinančių aplinkybių, buvo tinkamai ir proporcingai įvertinti paskirtos griežčiausios poveikio priemonės dydžiu.Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašo panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2024-09-18 priimtą nutarimą Nr. 1 „Dėl AVNT kreipimosi į Nemokumo priežiūros komitetą dėl nuomonės pateikimo skiriant nemokumo administratoriams UAB „Juniver“ ir S. P. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą“.Dėl skundo reikalavimo panaikinti NPK nutarimą, kuriuo pritarta skundžiamu Įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad NPK, vadovaujantis JANĮ 133 straipsnio 1 dalimi yra AVNT kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais. Kaip jau anksčiau minėta, pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalies nuostatas būtent AVNT, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, NPK protokolas savaime pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia.LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad AVNT tinkamai identifikavo faktines aplinkybes, jas įvertino atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas bei nemokumo administratoriaus pareigų turinį, o konstatuoti pažeidimai yra pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek subjektyviai. AVNT veikė pagal teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus, remdamasi objektyviais duomenimis, o jos skirtos poveikio priemonės pareiškėjams atitinka pažeidimų mastą ir pobūdį, todėl yra teisėtos ir proporcingos nustatytiems pažeidimams.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Teismas, įvertinęs skundžiamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad AVNT 2024-09-23 Įsakymas Nr. V4-88, kuriuo pareiškėjams paskirtos poveikio priemonės, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamo Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų UAB „Juniver“ ir S. P. (S. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėRomanas KlišauskasJanina Vitunskienė