Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 309 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 68 MGL dydžio, tai yra 3 400 eurų bauda, kurią nustatyta sumokėti iki (duomenys neskelbtini), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. G. parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. parodė, jog (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinė jo užduotis - (duomenys neskelbtini). Į šią funkciją įeina karo prievolininkų pateikiamos informacijos sisteminimas, siuntimų pasitikrinti sveikatą išdavimas, administracinių protokolų surašymas, šaukimo procedūrų vykdymo priežiūra ir kiti darbai. D. G. į (duomenys neskelbtini) regiono (duomenys neskelbtini) metų karo prievolininkų sąrašą pateko eilės tvarka. Jam buvo suteiktas karo prievolininko sąrašo eilės numeris (duomenys neskelbtini) ir automatiškai suformuotas šaukimo nurodymas, kuriame nurodyta iki (duomenys neskelbtini) atvykti pateikti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis. Šaukimo nurodymas, kaip tai numatyta KPĮ, buvo paskelbtas viešai internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) . D. G. iki nurodytos datos neatvyko ir kitaip nesusisiekė. Ši D. G. veika buvo kvalifikuota kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas. Buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį, karo prievolininko pareigų nevykdymas. Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą išsiųstas (duomenys neskelbtini) D. G. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Šaukime nurodytas atvykimo laikas iki (duomenys neskelbtini) D. G. į administracinio nusižengimo tyrimą neatvyko, todėl jam nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Protokolas kartu su nauju nurodymu atvykti pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis D. G. buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), D. G. nedalyvaujant, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą, į protokolą įrašytas administracinis nurodymas, asmeniui paskirta pusė minimalios baudos – 30 eurų. Siūlomą baudą asmuo turėjo sumokėti iki (duomenys neskelbtini). Naujas šaukimo nurodymas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis iki (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir paskelbtas viešai (duomenys neskelbtini) . D. G. nesusimokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama (duomenys neskelbtini) viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant. Tuomet buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. G. paskirta 60 eurų bauda. Nutarimas D. G. išsiųstas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Administracinės baudos nesumokėjo. Iki šaukimo nurodyme nustatytos (duomenys neskelbtini) datos D. G. neatvykus ir kitaip nesusisiekus, jis pakartotinai neįvykdė karo prievolininko pareigų. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 560 straipsnį, Karo prievolininkų pareigų nevykdymas. Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo nagrinėjimą D. G. išsiųstas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jame nurodytas atvykimo laikas iki (duomenys neskelbtini) D. G. neatvykus į administracinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini) jam nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, padarymą, į protokolą įrašyta bylos nagrinėjimo data (duomenys neskelbtini). Taip pat surašytas naujas šaukimo nurodymas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis iki (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir paskelbtas viešai (duomenys neskelbtini) . Administracinio nusižengimo protokolas kartu su nauju šaukimo nurodymu susisiekti ir pateikti savo duomenis iki (duomenys neskelbtini) D. G. išsiųstas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama (duomenys neskelbtini) viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, D. G. nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo asmeniui paskirta 150 eurų bauda. Nutarimas D. G. išsiųstas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Bauda nesumokėta. Iki šaukimo nurodyme nustatytos (duomenys neskelbtini) D. G. neatvyko ir kitaip nesusisiekė, taip karo prievolininko pareigų pakartotinai neįvykdė. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 560 straipsnį. Šaukimas į nusižengimo nagrinėjimą buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) D. G. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jame nurodytas atvykimo laikas iki (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo neatvyko. Įvertinus tai, kad D. G. informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, jau du kartus per metus buvo taikyta administracinė atsakomybė, karo prievolininko pareigų nevykdymas fiksuojamas jau trečią kartą per kalendorinius metus, turi sistemingo vengimo požymių, manytina, jog asmens veika galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 3 ir 4 dalimi, 171 straipsniu, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pranešti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. kaltė įrodyta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G., būdamas pagal teisės aktus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono (duomenys neskelbtini) metų karo prievolininkų sąrašą ir privalėdamas vykdyti jam Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytas pareigas, vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam, kaip karo prievolininkui, tenkančias pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) sistemingai šių pareigų nevykdė, o būtent karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis, kaip karo prievolininkas, žinodamas, jog privalo atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, to sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, be to, du kartus per šaukimo metus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 560 straipsnį už karo prievolininko pareigų nevykdymą.

BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, taigi nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu

Teismas, spręsdamas bausmės parinkimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo D. G. padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumą priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, per paskutinius 5 metus (duomenys neskelbtini) kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, vienos baudos nesumokėjęs. D. G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini). Į psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog D. G. teisiamas antrą kartą, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, yra (duomenys neskelbtini), pragyvena iš (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo D. G. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Todėl kaltinamajam D. G. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį D. G. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam D. G. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 5 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą, jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis D. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs galutinės 68 MGL dydžio (3 400 eurų) baudos, kurią jis turi sumokėti iki (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju D. G. paskirtos bausmės turi būti privalomai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. paskirta galutinė arešto bausmė subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme – 68 MGL dydžio (3 400 eurų) bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis), įpareigojant jį baudą sumokėti per 18 mėnesių nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini))

Kaltinamajam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. galutinę bausmę – areštą dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, D. G. paskirtą galutinę arešto dvidešimčiai parų bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki šiol neįvykdyta bausme – 68 MGL dydžio, tai yra 3 400 eurų bauda, ir paskirti subendrintą bausmę - areštą dvidešimčiai parų ir 68 MGL dydžio, tai yra 3 400 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, arešto bausmės vykdymą D. G. atidėti penkiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini) , įmokos kodą (duomenys neskelbtini) .

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu alytaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. G.