Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kašgarija“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui UAB „Kašgarija“ dėl drausminių nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtomis, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. D. ieškiniu prašė pripažinti atsakovo UAB „Kašgarija“ generalinio direktoriaus 2011-04-19 įsakymus Nr. P-42 ir P-43, ir jais skirtas drausmines nuobaudas - papeikimą ir atleidimą iš darbo, neteisėtais; taip pat neteisėtu pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo, jo negrąžinant į buvusį darbą, priteisiant 2 vidutinių mėnesinių uždarbių dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2011-04-14 pateikė atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2011-04-20 pagal Darbo kodekso 128 str., tačiau 2011-04-19 atsakovas skyrė papeikimą bei atleido iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: pripažinti neteisėtu bei panaikinti UAB „Kašgarija“ generalinio direktoriaus 2011-04-19 priimtą įsakymą Nr. P-43, dėl S. D. atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 235 str. 3 d. 1 p., ir taikant Darbo kodekso 297 str. 4 d., ieškovą pripažinti atleistu teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; iš UAB „Kašgarija“ ieškovui priteisti 2 vidutinių mėnesinių uždarbių dydžio išeitinę išmoką, bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo - 2011-04-20 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; ieškinį dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo tenkinti, ir priteisti iš UAB „Kašgarija“ 13 511,79 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, po 233,95 Lt darbo užmokesčio nuo 2011-04-20 (sekančios nuo atleidimo iš darbo dienos) už kiekvieną darbo dieną iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, procesines palūkanas ieškovo naudai; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 000 Lt dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį, dalyje dėl UAB „Kašgarija“ generalinio direktoriaus 2011-04-19 įsakymo Nr. P-42, dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo S. D. pripažinimo neteisėtu, teismas atmetė, ir šią nuobaudą paliko galioti.

Teismas sprendė, kad ieškovui drausminė nuobauda pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2011-04-19 įsakymą Nr. P-42 buvo paskirta teisėtai, kadangi ieškovas nebaigė laiku atlikti jam pavesto darbo per darbdavio nustatytą terminą, jo neinformavo apie kliūtis, kurios trukdo jį atlikti per įmanomai trumpiausią terminą. Nors tai galėjo įtakoti ir darbo užmokesčio nemokėjimas darbuotojui, nes per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. jis iš darbdavio gavo tik 100 Lt avanso, tačiau, nepaisant to, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nesiėmė veiksmų šiems klausimams spręsti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, delsdamas atlikti pavestą darbą, pažeidė Darbo kodekso 228 str., nes darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Bylos aplinkybės rodo, kad darbdavys, inicijuodamas drausminės nuobaudos skyrimo procesą, tvarkos, nustatytos Darbo kodekso 240 str. 1 d., nepažeidė ir ieškovo atžvilgiu buvo pagrindas ją taikyti. Darbuotojas buvo nubaustas 2011-04-19 priimtu įsakymu. Pirmosios nuobaudos galiojimo pradžia laikytina nuo įsakymo priėmimo ir supažindinimo su juo dienos, nes būtent nuo šios dienos pradedami skaičiuoti jos apskundimo ir galiojimo terminai. Antroji nuobauda, atleidimas iš darbo už pasišalinimą iš darbo vietos pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., galėjo būti skirta teisėtai ir pagrįstai tik tuo atveju, jei darbuotojas darbo drausmės pažeidimą būtų padaręs, turėdamas galiojančią nuobaudą antrojo pažeidimo padarymo metu. Net nevertinant darbuotojo veiksmų, už kuriuos jam buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, akivaizdu, jog įstatymas buvo taikytas netinkamai, nes jame yra aiški ir abejonių nekelianti formuluotė, jog darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, t.y. drausminė nuobauda turi galioti vėlesniojo pažeidimo padarymo metu, kas leidžia vienareikšmiškai konstatuoti darbuotojo teisių pažeidimą ir jo atleidimo iš darbo neteisėtumą įsakyme nurodytu pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, kadangi ieškovo noro būti atleistu jo nurodytu pagrindu ignoravimas ir atleidimas, pačiam darbdaviui pažeidžiant atleidimo procedūras, darbdavio atžvilgiu yra taikytina atsakomybė už neturtinės žalos sukėlimą. Ieškovo reikalavimas priteisti 2 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kas sudarytų mažiau, nei vieną ieškovo darbo užmokestį, laikytinas protingu, pagrįstu ir yra tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kašgarija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, išskyrus dalį dėl 13 511,79 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimo, kurio atsakovas neginčijo ir pripažino. Paaiškina, kad ieškovas 2011 m. balandžio mėn. net du kartus pažeidė darbo drausmę: neatliko jam pavestų funkcijų ir tiesioginių darbo pareigų, t.y. darbo užduoties neatliko iki 2011-04-11, ir 2011-04-11 be jokios priežasties pasišalino iš darbo vietos. Ieškovui 2010-04-15 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo pareigų netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Ieškovas galiojant 2010-04-15 paskirtai drausminei nuobaudai dar du kartus iš eilės pažeidė darbo drausmę. Todėl pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. atsakovas įgijo teisę nutraukti sutartį su ieškovu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. D. prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad atsakovas apie ieškovui 2010-04-15 paskirtą drausminę nuobaudą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nė karto neužsiminė. Ieškovas nesutinka su Visagino miesto apylinkės teismo sprendime nurodytais motyvais dėl 2011-04-19 įsakymu Nr. P-42 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą įvertinti aplinkybes, susijusias su nuobaudos paskyrimu bei pripažinti 2011-04-19 įsakymu Nr. P-42 paskirtą drausminę nuobaudą neteisėta. Teismas faktiškai nevertino 2011-04-19 įsakymu Nr. P-43 skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, todėl ieškovas tai prašo padaryti apeliacinės instancijos teismo. Siekdamas bet kokiomis sąlygomis atleisti ieškovą neišmokėdamas išeitinės išmokos, atsakovas pats apgaulės būdu sukūrė palankias sąlygas darbo drausmės pažeidimui įvykti. Ieškovas papildomai paaiškina, kad 2011-04-11 UAB „Kašgarija“ vadovas ieškovui liepė palikti savo darbo vietą ir eiti namo, motyvuodamas tuo, kad tą dieną bus įforminta prastova. Darbo vieta ieškovui buvo suteikta tik 2011-04-13. Tokiais veiksmais atsakovas kartu užkirto ir kelią ieškovui laiku atlikti jam pavestą darbą. Ieškovas pasiaiškinti už pasišalinimą iš darbo vietos buvo paprašytas tik 2011-04-19. Atsakovo veiksmai rodo jo kryptingą poziciją siekiant atleisti ieškovą neišmokant jam priklausančios 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmokos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo, galiojant 2010-04-15 drausminei nuobaudai

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, ar ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda 2010-04-15, kadangi šios aplinkybės atsakovas nebuvo nurodęs atsiliepime į apeliacinį skundą, neteikė įrodymų dėl tokios nuobaudos paskyrimo ieškovui, įrodymą, kurį teikia prie apeliacinio skundo – 2010-04-15 įsakymo nuorašą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šis įrodymas negali būti priimtas byloje ( CPK 314 straipsnis).

Ieškovas pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, kad apeliacinį skundą atsakovas grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme , tuo atsakovas pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl jo nurodyti argumentai dėl 2010-04-15 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos, atmestini.

Dėl darbo drausmės pažeidimų ir nuobaudų taikymo

Ieškovo padarytas pažeidimas - pasišalinimas iš darbo vietos be svarbios priežasties buvo pripažintas pakartotiniu darbo drausmės pažeidimu ir būtent dėl šio pažeidimo ieškovas atleistas iš darbo. Byloje nustatyta, kad ieškovas pasišalino iš darbo vietos 2011-04-11 d., o drausminė nuobauda už anksčiau padarytą pažeidimą jam buvo paskirta tik 2011-04-19, t.y. jau po antrojo, atsakovo teigimu, darbo drausmės pažeidimo padarymo. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, kuris padaro darbo drausmės pažeidimą po to, kai jam jau buvo paskirta drausminė nuobauda ir nuo to laiko nepraėjo 12 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, kad neturėdamas drausminė nuobaudos, 2011m. balandžio mėn. 11 d., ieškovas pasišalino iš darbo vietos todėl net ir tuo atveju, jei būtų galima vertinti, kad jis pažeidė darbo drausmę, pasišalindamas iš darbo vietos, nuobauda- atleidimas iš darbo paskirta neteisėtai, nes antrąjį pažeidimą, į kurį nurodo atsakovas, ieškovas padarė neturėdamas paskirto drausminė nuobaudos.

Dėl pažeidimo - pasišalinimo iš darbo pirmosios instancijos teismas nedarė išvados, nurodydamas, kad net nevertinant veiksmų, už kuriuos skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, akivaizdu, jog įstatymas buvo taikytas netinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kuriais remiantis ši teismo išvada būtų nepagrįsta. Vertinant šio pažeidimo įrodymus, priimtinas ieškovo aiškinimas, kad 2011-04-11 jis pasišalino iš darbo vietos dėl to, kad vadovas nurodė, jog jam darbo neturi ir įforminsiąs prastovą, kadangi ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovui buvo nurodyta palikti kabinetą duomenų saugumo sumetimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,30 Lt –išlaidų, kadangi jos mažesnės, nei 10 Lt, jos nepriteistinos iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.