Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei ir Astai Šliužaitei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. surašytas E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „D.“ vyr. finansininkei, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., dirbanti „D.“ vyr. finansininke, būdama atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nesilaikė norminių aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, o būtent: patikrinus UAB „D.“ prekybos pirotechnikos priemonėmis parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad produkcija 2010-12-07 prekiavo pardavėja D. R., 2010-12-09 prekiavo pardavėja G. T., kurios nepateikė darbuotojų pažymėjimų, nurodė dirbančios UAB „D.“ nuo 2010-12-03, prieš pradedant dirbti su bendrovės atstovu sutarė dėl darbo pobūdžio (prekiauti pirotechnikos priemonėmis), darbo laiko (nuo 8 iki 22 val.), darbo apmokėjimo (valandinis tarifas 4,85-6 Lt) išmokant atlyginimą mėnesiui pasibaigus, antri darbo sutarčių egzemplioriai prieš pradedant darbą darbuotojoms D. R. ir G. T. nebuvo įteikti, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. reikalavimai.

Be to, E. B., dirbanti „D.“ vyr. finansininke, būdama atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, privalėdama pranešti Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per dieną nuo sutarties sudarymo su darbuotojomis D. R. ir G. T. sudarymo datos apie apdraustųjų draudimo pradžią, tai padarė pavėluotai, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimai.

E. B. pažeidimą pripažino iš dalies, nurodė nelegalių darbuotojų neįdarbinusi, tačiau dėl didelio darbo krūvio pažeidusi įdarbinimo tvarkos teikalavimus. Sutartys tikrai buvo sudarytos. Per keletą dienų į darbą priėmusi virš 100 darbuotojų įvairiuose Lietuvos miestuose. Pripažįsta, kad galėjo praleisti sutarties numerį ir sutarties sudarymo datą. D. R. parašas ant darbo sutarties, esančios įmonėje, yra, o kodėl parašo nėra ant darbo sutarties pas ją, nežinanti. Tą pačią dieną, kai darbuotojos pradėjo dirbti, 15 val. 40 min., buvo gauti atsakymai iš Sodros apie tai, jog gauti pranešimai apie įdarbinimą. Gavusi atsakymą iš Sodros, kad duomenys gauti ir asmenys yra priimti. Įmonė šiuo verslu verčiasi 10 metų, ji įmonėje dirba jau tris metus, 2010 m. gruodžio mėnesį priėmė daug žmonių, todėl dėl didelio darbo krūvio galėjo praleisti sutarties numerį. Darbo pažymėjimai darbuotojams išdalinti kartu su darbo sutartimis. Vadybininkai prieš parengdami prekyvietes turi išdalinti darbuotojams darbo sutartis ir pažymėjimus. Atlyginimas mokamas pasibaigus darbo sutarčiai. Materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais sudarytos. Gruodžio 3 d., kada tos mergaitės buvo įdarbintos, pas ją buvo įdarbinti 34 žmonės tą pačią dieną. Sodrai tą pačią dieną apie įdarbintus darbuotojus pranešusi ir tai patvirtina jos atspausdinti išrašai, gruodžio 3 d. 15.47 min buvo pranešimas išsiųstas, ji tikrai nevėluojanti nei dieną. Paskui pranešimas buvo atmestas, po minutės, grįžo, kad trūksta Sodros pažymėjimų numerių, buvo penktadienis. Ji tada pasiskambinusiu Sodros skyriui paklausti pažymėjimų numerių, bet Sodra tokios informacijos neteikia, tada paskambino mergaitėm vakare ir prašė Sodros pažymėjimų numerių, jos tuos numerius jai pranešė gruodžio 6 d. ir 10.36 min pranešimas buvo pakartotas ir turi pranešimą iš Sodros, kad pranešimas gautas. Gruodžio 7 d. buvo patikrinimas ir VMI to nematė, ji negalinti nieko padaryti, kadangi VSDFV sistemos netvarko. Dėl nelegalių darbuotojų galinti pasakyti, kad jie vykdo prekybą pirotechniniais gaminiais ir juos tikrina mažiausiai trys institucijos. Nelegalius darbuotojus laikyti jų įmonėje tikrai yra nelogiška. Sudaryti darbo sutartis ji pati važiuojanti lapkričio mėn. gale per visus miestus ir visos darbo sutartys yra rašomos raštu. Tada suvedama viskas į kompiuterį ir jiems iš karto automatiškai pateikia pažymėjimų numerius ir kt. O kodėl jos paprašytos nepateikė tų darbo sutarčių ir pažymėjimų, tai pasakyti negalinti. Gal joms darbo sutarties ir darbo pažymėjimo ir buvo neliepta laikyti darbo vietoje ir gal jos tada ir neturėjo, bet tos sutartys buvo sudarytos, darbo pažymėjimus jos turėjo.

Liudytoja D. R. paaiškino gavusi darbo pasiūlymą iš UAB „D.“. 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje įmonės buhalterė atvyko į Kauną ir jos pasirašė reikalingus dokumentus, tai yra darbo sutartį ir materialinės atsakomybės sutartį. Dirbti pradėjo nuo 2010-12-03, dirbo iki 2010-12-31. Visus dokumentus joms atvežė 2010-12-03, kai pradėjo dirbti. 2010-12 -07 buvo patikrinimas. Darbo pažymėjimo ir darbo sutarties mokesčių inspekcijos atstovui nepateikė todėl, kad neturėjo jų darbo vietoje, tačiau ne dėl to, kad jie nebuvo surašyti.

Liudytoja G. T. paaiškino dirbusi UAB „D.“ pardavėja nuo 2010-12-03 iki 2010-12-31. Į darbą ją priėmė A. B., sutarė, kad dirbs pardavėjos pareigose ir prekiaus pirotechnikos priemonėmis už tai gaus minimalų darbo užmokestį. Darbo sutartis su ja sudaryta buvo 2010-12-03, tą dieną kai pradėjo dirbti, darbo sutartis jau buvo pasirašyta. Niekas jai nesakė, kad darbo sutartį ir darbo pažymėjimą kiekvieną dieną turi nešiotis su savimi, todėl patikrinimo metu šių dokumentų su savimi neturėjo ir jų pateikti mokesčių inspekcijos atstovui negalėjo. Patikrinimas vyko 2010-12-09, tačiau patikrinimo metu dokumentų su savimi neturėjo, todėl mokesčių inspekcijos atstovui pasakiusi, kad darbo sutartis nepasirašyta. Mokesčių inspekcijos atstovas jai diktavo pakartodamas po du kartus, ką reikia rašyti paaiškinime. Darbo pažymėjimas kartu su sutartimi yra namuose. Mokesčių inspekcijos atstovas patikrinimą atliko vienas.

Liudytojas D. G., patikrinimą atlikęs VMI pareigūnas, paaiškino surašęs protokolą byloje. Buvo patikrinta prekyba pirotechniniais gaminiais ir buvo nustatyta, kad dirba dvi darbuotojos, kurios negalėjo pateikti darbuotojo pažymėjimų ir darbo sutarčių antrų egzempliorių. Jos paaiškino, kad jos dar negavo darbuotojų pažymėjimų ir darbo sutarčių. Įėjus į Sodros duomenis tų darbuotojų taip pat nerado, paaiškėjo kad šios darbuotojos neįdarbintos ir todėl buvo iškviestas vadovas ir buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Buhalterė aiškino, kad įdarbinus darbuotojus, Sodrai pranešė elektroniniu paštu, tačiau duomenys nepraėjo. Manantis, kad pažeidimas padarytas, tačiau jis padarytas ne tyčia nuslėpti darbuotojus. Kiekviena darbuotoja per patikrinimą turi pateikti darbo pažymėjimą ar sutartį. Tikrinant įmonės administracija bendradarbiavo geranoriškai, jie kaip ir pripažino savo kaltę, jie paaiškino, kad tas pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, padarytas, dėl susidariusių aplinkybių . Tyrimo metu paaiškėjo, kad darbuotojos neturėjo darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų, apie darbuotojus nebuvo pranešta Sodrai, nes darbuotojai įdarbinti gauna darbo sutarties antrą egzempliorių ir darbo pažymėjimą. Bet tie žmonės vėliau buvo įdarbinti. Jų visas ofisas yra Vilniuje, o tikrinta Kaune. Kadangi darbo sutartis ir darbo pažymėjimas buvo išduoti vėliau, ir Sodros duomenys buvo pateikti vėliau, mano, kad pardavėjos dirbo nelegaliai, žmonės buvo neįdarbinti. Patikrinimas vyko gruodžio 7 d. Paaiškinimai buvo imami gruodžio 9 d., administracija buvo iškviesta. Kai tikrino, ta darbuotoja nieko neturėjo, tai jie galvojo, kad sekančią dieną ji turės ir jiems pateiks ir viskas pasibaigs, bet nuvykus tą kitą dieną, dirbo kita darbuotoja ir ji lygiai taip pat nieko neturėjo. Šiuo atveju viskas buvo sutvarkyta, bet jau gerokai po patikrinimo. Galbūt taip sutapo, kad ta prekyba vyksta tik mėnesį laiko, ir per mėnesį tų darbuotojų būna tikrai daug. Sodrai apie naujus darbuotojus turėjo būti pranešta tą dieną kai darbuotojos pradėjo dirbti, buhalterė tą pačią dieną ir siuntė, bet duomenys buvo atmesti ir duomenyse tų dviejų darbuotojų nebuvo. Sodrai tą pačią dieną duomenys buvo siųsta, bet tie duomenys nepraėjo ir ant vienos darbuotojos darbo sutarties nėra net darbuotojos parašo, o parašas turi būti ir antras egzempliorius turėjo būti išduotas, darbo pažymėjimas nebuvo išduotas, gal jie buvo išrašyti, bet nebuvo išduoti, todėl jie traktuoja tai kaip nelegalų darbą. Dėl tų pažymėjimų į Vilnių nevyko ir jie nežino, ar jie buvo išrašyti, juos galima išrašyti po to jau, bet tuo momentu jie užfiksavo, kad tą ir kitą dieną darbo pažymėjimų darbuotojos neturėjo. Nesakantis, kad piktybiškai, bet susiklostė tokios aplinkybės, galbūt jei būtų prekyba duona galbūt viskas būtų buvę kitaip.

UAB “D.” vadybininkas A. A. B. 2010-12-09 paaiškinime nurodo, kad jo žiniomis darbuotojos D. R. ir G. T. laiku negavo darbo pažymėjimų ir antrų darbo sutarčių egzempliorių (b.l. 19).

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 102369 ir VSDFV duomenų apie registravimus, matyti, jog D. R. ir G. T. darbo vietoje neturėjo darbo pažymėjimų, darbo sutarčių, apie jų įsidarbinimą VSDFV bazėje patikrinimo metu bei 2010-12-08 duomenų nėra (b.l. 20-25, 37-39).

Išrašai iš susirašinėjimo elektroniniu paštu patvirtina, kad UAB “D.” siuntė pranešimus apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui 2010-12-03 15 val. 47 min., pranešimas nepriimtas dėl neteisingai nurodytų duomenų - nenurodyti socialinio draudimo numeriai, asmens kodai. VSDFV atsakymas patvirtina, kad UAB “D.” pranešimas apie asmenų įdarbinimą buvo gautas 2010 m. gruodžio 6 d. 10 val. 48 min., taip pat VSDFV pranešimas patvirtina, kad UAB “D.” pranešimas, kuris buvo pateiktas 2010-12-06 10 val. 48 min., priimtas 2010 m. gruodžio 9 d. 11 val. 01 min., nurodoma, kad pranešimas pateiktas pavėluotai. (b.l. 26-32).

Darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB “D.” ir D. R., nenurodyta darbo sutarties sudarymo data ir jos numeris, darbo pažymėjimas šiai darbuotojai išrašytas 2010-11-29 (b.l. 33-34).

Darbo sutartyje, sudarytoje 2010-12-01 tarp UAB “D.” ir G. T., nėra darbuotojos parašo (b.l. 35-36).

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 3 punkte nurodoma: „(…) darbo sutarties sudarymo taisyklės nėra vienodos reikšmės užtikrinant teisinius gėrius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį. Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdytas pažeidimas - nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje, sudėties, ir svarstytinas pažeidėjo atsakomybės klausimas pagal ATPK 41 straipsnį. Pavyzdžiui, darbdavys A. leido dirbti asmeniui B., nesudaręs darbo sutarties raštu ir nepadaręs įrašo darbo sutarčių registravimo žurnale. Bet faktiniai darbo sutarties santykiai matyti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kituose įmonės vidaus dokumentuose, t. y. pajamų mokestis iš darbuotojo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas ir sumokamas į valstybės biudžetą, asmens darbas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka apie darbo sutarties sudarymo faktą ir mokamos atitinkamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą. Tokios aplinkybės sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad darbdavio A. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jo veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nėra kilusi grėsmė”.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tikslo nelegaliai įdarbinti asmenis, t.y. pažeisti darbuotojo teisines ir socialines garantijas ar išvengti mokesčių, nebuvo, nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas. Darbo sutartys faktiškai buvo sudarytos, apie darbuotojų įdarbinimą pranešimai VSDFV buvo siunčiami, tačiau nebuvo priimti dėl turinio trūkumų, pranešimai apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti dar prieš VMI atliktą patikrinimą, t.y. 2010 m. gruodžio 6 d. 10 val. 48 min. (b.l. 28). Taigi E. B. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jos veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nėra kilusi grėsmė.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B., dirbanti „D.“ vyr. finansininke, būdama atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, leido dirbti D. R. ir G. T., neįsitikinusi, kad darbo sutartys su jomis sudarytos pagal darbo įstatymų reikalavimus, neužtikrino, kad darbuotojos darbo vietoje turėtų darbo pažymėjimus, kad joms būtų įteikti tinkamai apiforminti antrieji darbo sutarčių egzemplioriai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. reikalavimus (darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Tokia jos veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už darbo įstatymų norminių aktų pažeidimą. Remdamasis šia teisės norma bei ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, kad protokole pažeidimo esmė yra tinkamai įvardyta, byloje surinktais įrodymais patvirtinta, todėl būtina E. B. veiką perkvalifikuoti pagal ATPK straipsnį, atitinkantį padaryto pažeidimo esmę ir numatantį švelnesnę atsakomybę už padarytą pažeidimą, tokiu veikos perkvalifikavimu nėra pasunkinama pažeidėjo padėtis.

Tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad E. B. pavėluotai pranešė VSDF apie darbuotojų įdarbinimą. Ši veika taip pat kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, neapima pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluoto pateikimo arba nepateikimo valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams. Ši veika sudaro savarankiško pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ straipsnyje, sudėtį. Asmens patraukimas atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį nesudaro kliūčių patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ straipsnį (Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas). Protokole pažeidimo esmė yra tinkamai įvardyta, ji įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Faktas, kad darbdavys laiku teikė duomenis apie įdarbintus asmenis, neatleidžia darbdavio įgalioto asmens nuo administracinės atsakomybės, kadangi jo pareiga duomenis teikti ne tik laiku, bet jo pareiga pateikti teisingus ir išsamius duomenis. Veika perkvalfikuotina pagal ATPK 188⁶ str. 1 d., numatančią švelnesnę atsakomybę už padarytą pažeidimą, tokiu veikos perkvalifikavimu nėra pasunkinama pažeidėjo padėtis. Teismas, kaip minėta aukščiau, kompetetingas skirti nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl nustatytų pažeidimų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad padaryti pažeidimai nedelsiant pašalinti, į pažeidėjos asmenybę (nėra duomenų, kad būtų anksčiau bausta administracine tvarka), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. B. skirtinos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, jas subendrinant ATPK 33 str. nustayta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str.1 d. 1 p., teismas

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. ir nubausti penkių šimtų litų (500 Lt) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. 1 d. ir nubausti penkių šimtų litų (500 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 tr. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti penkių šimtų penkiasdešimties litų (550 Lt) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 55719, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į teismo administracinių bylų raštinę (Kaunas, Laisvės al. 103).

Nutarimas per 10 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.