- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-322-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01090-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas S. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 10- ANR_N-16836-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau - Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N- 16836-2022 (toliau – ir Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 60 EUR bauda už tai, kad jis 2022 m. birželio 17 d. 12.09 val. Žygimantų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. A. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skunde prašydamas panaikinti Nutarimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi S. A. skundas atmestas. Skundžiamojoje nutartyje konstatuota, kad S. A. administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai, jam pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, taip pat netaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniame skunde S. A. prašo pakartotinai įvertinti visą tyrimo metu surinktą medžiagą bei teismo metu liudytojo pateiktą informaciją ir panaikinti Nutarimą.
4.1. Apelianto nuomone, jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau dėl eismo sutrikimo įstrigo, sankryžoje buvo antras po sunkvežimio. Automobilio galine dalimi stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, o priekinė dalis buvo sankryžoje. Kadangi žalias šviesoforo signalas dega ribotą laiką, dėl to turėjo priimti sprendimą, kaip atlaisvinti pėsčiųjų taką ir sankryžą, kad netrukdytų pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių eismui. Filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad jis iš sankryžos išvažiavo, kaip numato KET 162 punktas.
4.2. Apeliaciniame skunde S. A. nurodo, kad fiziškai negalėjo matyti priekyje kairėje kelio pusėje už sankryžos esančio šviesoforo, nes jį jam užstojo prieš jį buvęs sunkvežimis, o kelio dešinėje pusėje už sankryžos šviesoforo nebuvo. Trauktis atgal negalėjo, nes už jo buvo kiti automobiliai, į priekį važiuoti taip pat negalėjo, nes Vrublevskio gatvė buvo pilna. Kai pamatė, kad sunkvežimis ruošiasi sankryžoje sukti į kairę, nusprendė sukti į dešinę. Įvertinęs tai, kai eismas aprimo, ir tik įsitikinęs, kad gali saugiai ir niekam netrukdant išvažiuoti į dešinę pusę, lėtai išvažiavo.
4.3. Vaizdo įraše užfiksuotas degantis draudžiamas šviesoforo signalas dega jam išvažiuojant iš sankryžos, ne į ją įvažiuojant. Taip pat, vaizdo įrašas patvirtina sutrikusį judėjimą Vrublevskio gatvėje.
4.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. A. iki posūkio manevro nebuvo įvažiavęs į Žygimantų-Arsenalo-Karaliaus Mindaugo- Vrublevskio gatvių sankryžą, nes teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas nurodė, kad sustojęs prie sankryžos, sankryžoje pamatė du automobilius (sunkvežimį ir mikroautobusą), sunkvežimis buvo apie 20 metrų atstumu iki jo, o jo mikroautobusas iškart už jo. Taip pat, iš vaizdo įrašo negalima suprasti, kur prasideda sankryžos ribos.
5. Gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepiamas į S. A. apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, jog naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį ir tenkinti S. A. apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, kas pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, t. y. tvirtinama, kad S. A. įvažiavo į sankryžą dar degant žaliam šviesoforo signalui, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimų, nes vadovaujantis KET 162 punktu turėjo teisę pabaigti posūkio manevrą. Su tokias skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. KET 73.9 punkte nustatyta, kad geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11. punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Pažymėtina, kad nors apeliantas akcentuoja, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog jis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo į sankryžą įvažiuoti draudžia ne tik raudonas, bet ir geltonas šviesoforo signalas.
8. S. A. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad į Žygimantų–Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo–T. Vrublevskio gatvių sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau dėl eismo sutrikimo įstrigo ir iš sankryžos išvažiavo pagal KET 162 punkto reikalavimus, t. y. posūkio manevrą baigė degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Taigi, vertinant S. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstumą, būtina nustatyti ar S. A. buvo įvažiavęs į sankryžą ir ar jis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamajam (raudonam) šviesoforo signalui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad: 1) S. A. vairuojamas automobilis iki posūkio manevro nebuvo įvažiavęs į Žygimantų–Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo–T. Vrublevskio gatvių sankryžą; 2) S. A. dešinio posūkio manevrą pradėjo aiškiai suvokdamas, kad jo judėjimo kryptimi dega raudonas šviesoforo signalas, todėl į sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nesutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
10. KET 3.17 punkte nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą, ar S. A. vairuojama transporto priemonė, prieš jam atliekant posūkio manevrą, buvo įvažiavusi į sankryžą, vertino ne tik byloje esantį vaizdo įrašą, bet ir internetinėje erdvėje prieinamą vaizdą iš sankryžos vietos (https://www.google.com/maps/@54.6883517,25.2880048,3a,75y,78.33h,73.25t/data=!3m6!1e1!3m4!1sY9o66NS3wWjdQtRLhZnEvA!2e0!7i13312!8i6656). Iš aptartų duomenų matyti, kad pratęsiant išorinius Žygimantų–Arsenalo g. važiuojamųjų dalių kraštus, jie yra už pėsčiųjų perėjos ribų. Internetinio puslapio nuorodos vaizdas liudija, kad pirmiausia prieš sankryžą yra nubrėžta STOP linija, tuomet už jos pėsčiųjų perėja ir tik už pėsčiųjų perėjos, tačiau toliau, nei jos kraštinė dalis, prasideda kelių sankirta. Byloje esančiame vaizdo įraše, pavadinimu „20220617_120859.mp4 A. S.“ užfiksuota, kad, priešingai, nei teigia apeliantas (jog galine mašinos dalimi stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, o priekinė dalis buvo sankryžoje) S. A. vairuojamas mikroautobusas visu korpusu stovi ant pėsčiųjų perėjos, t. y. automobilio priekiniai ratai yra ties pėsčiųjų perėjos kraštu už kurio prasideda sankryža. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kurį laiką pastovėjęs, apelianto automobilis iš antros eismo juostos iš lėto pasuka į jam dešinėje esančią Žygimantų g. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. A. vairuojama transporto priemonė, prieš jam atliekant posūkio į dešinę manevrą, dar nebuvo įvažiavusi į sankryžą.
11. Administracinio nusižengimo teisena S. A. atžvilgiu pradėta gavus E. J. pranešimą, kad 2022 m. birželio 17 d., apie 12.09 val. prie Mindaugo tilto sankryžos trys automobiliai sankryžoje sustojo už STOP juostos, o du iš jų kirto sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 19-21). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad S. A. vairuojama transporto priemonė, prieš atlikdamas posūkio manevrą, buvo įvažiavusi į Žygimantų–Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo–T. Vrublevskio gatvių sankryžą. Liudytojas parodė, kad jam atvažiavus prie sankryžos jau degė raudonas šviesoforo signalas, o antroje juostoje už „Stop“ linijos sankryžoje stovintis sunkvežimis ir mikroautobusas vis dar manevravo, galimai norėdami važiuoti į dešinę. Liudytojas parodė ir tai, kad už „Stop“ linijos stovėjo du automobiliai, kad sunkvežimis stovėjo 20 metrų priekyje sankryžoje, o už jo – mikroautobusas (b. l. 57-58), iš pastarojo sakinio sunku suprasti, ar sankryžoje buvo tik sunkvežimis, ar ir mikroautobusas. Be to, iš liudytojo parodymų apskritai nėra visiškai aišku pirmiausia, kaip jis suvokė sankryžos ribas, o antra, kurioje tiksliai vietoje stovėjo mikroautobusas. Kita vertus, liudytojas galėjo ir objektyviai suklysti tiek dėl sankryžos ribų riboto matomumo, tiek ir dėl praėjusio laiko po įvykio fiksavimo. Nežiūrint į tai, aptartas liudytojo parodymų neaiškumas pašalinamas vaizdo įrašu ir internetinėje erdvėje prieinamu kelių sankirtos atvaizdu, kurie patvirtina, jog S. A. vairuotas automobilis dar nebuvo kirtęs sankryžos ribų. Atsižvelgiant į tai, skunde minimi liudytojo parodymai niekaip neįtakoja S. A. veiksmų priešingo vertinimo.
12. Vaizdo įraše objektyviai užfiksuota, kad dar mikroautobusui stovint pėsčiųjų perėjoje, tiek priešingoje kelio pusėje, tiek ir ties sankryža esančiame šviesofore dega raudona šviesa. S. A. priešpriešais esantį šviesoforą galėjo užstoti priekyje stovintis krovininis automobilis, tačiau apeliantas negalėjo nematyti, kad stovint pėsčiųjų perėjoje prasidėjo priešpriešinis eismas, kas rodo eismą leidžiančio šviesoforo signalo pasikeitimą. Nežiūrint į tai, priešais S. A. vairuojamą automobilį stovėjusiam krovininiam automobiliui sukant į kairę, apelianto vairuojama mašina iš antros eismo juostos suko dešinėn ir baigė posūkį įvažiuodama į Žygimantų gatvę. Taigi byloje esantis vaizdo įrašas, patvirtina, jog S. A. turėjo ir galėjo suprasti, jog jam dega draudžiamasis šviesoforo signalas ir jo judėjimas sankryžos kryptimi yra draudžiamas, tačiau nepaisydamas šio draudimo, įvažiavo į sankryžą, iš antros eismo juostos suko į dešinę ir įvažiavo į Žygimantų gatvę.
13. Aptartų aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas ir S. A. argumentas, kad, vadovaujantis KET 162 punktu, jis turėjo teisę išvažiuoti iš sankryžos degant bet kokiam šviesoforo signalui. KET 162 punkte nustatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Iš to seka, kad KET 162 punkto taikymas galimas tik esant sąlygai, jog į važiuojamųjų dalių sankirtą buvo įvažiuota pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojama transporto priemonė, degant draudžiamajam šviesoforo signalui, dar nebuvo įvažiavusi į Žygimantų–Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo–Vrublevskio gatvių sankryžą, todėl neturėjo teisės nei į ją įvažiuoti, nei išvažiuoti.
14. S. A. teigė, kad degant draudžiamam šviesoforo signalui, sankryžą kirto iškirtinai eismo saugumo sumetimais, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog nors apelianto mašina ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje, pėstieji važiuojamosios kelio dalies tuo metu nekirto, todėl šiuo atveju kliūties pėstiesiems S. A. automobilis nesudarė. Neįvažiavęs į kelių sankirtą S. A. autobusiukas pavojaus kitoms kelių eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms taip pat nekėlė, atsižvelgiant į tai, pagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal savo pobūdį ir pavojingumą siektas išvengti administracinis nusižengimas – laikinas sustojimas pėsčiųjų perėjoje (KET 150.4 punktas, ANK 417 straipsnio 1 dalis), buvo ženkliai mažesnis, nei padarytas neva siekiant jo išvengti .
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis teisinga ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.