Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Tretieji asmenys UAB „General Financing“, UAB „Snoro lizingas“, institucija teikianti išvadą byloje Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas santuoką įregistruotą tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų J. ir A. gyvenamąją vietą kartu jų motina A. D. ; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų J. ir A. išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iki jų pilnametystės.

Kitoje dalyje (dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų) teismas nusprendė civilinės bylos nagrinėjimą tęsti.

Teismas priteisė atsakovui A. D. , lengvuosius automobilius: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei iš atsakovo A. D. priteisė 2750 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, priteistą atsakovui ir 198 Lt žyminio mokesčio.

Teismas taip pat priteisė iš A. D. valstybei 288 Lt žyminio mokesčio ir 111 Lt pašto išlaidų, o iš A. D. , valstybei 7,06 Lt pašto išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus ir tai, kad CK 3 knygoje yra ginami kreditoriaus interesai santuokos nutraukimo byloje, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog paskola buvo naudojama išimtinai atsakovo interesais ir yra priešinga šeimos interesams. Teismas nustatęs, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, konstatavo, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Todėl įvertinęs šalių pasisakymus bei rašytinius įrodymus teismas padarė išvadą, jog už dalį paskolos įsigytas automobilis buvo naudojamas šeimos interesais, todėl prieš kreditorių ieškovė ir atsakovė turi atsakyti solidariai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių pobūdį. Teigia, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreiktų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Apeliantė pabrėžia, jog atsakovas sudarė 2007-06-23 paskolos sutartį be ieškovės žinios ir sutikimo. Jokio patvirtinimo šiai sutarčiai ieškovė neišreiškė ir vėliau. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepatiekė įrodymų, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Teigia, kad už dalį gautos paskolos atsakovas nusipirko automobilį, kurį įregistravo savo vardu ir naudojo asmeninėms reikmėms tenkinti. Apie kitos dalies paskolos panaudojimą šeimos poreikiams įrodymų taip pat nepateikta. Ieškovės nuomone, vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad 2007-06-23 paskolos sutartis nebuvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Tai reiškia, jog grąžinti šią paskolą turi ją pasiėmęs asmuo – atsakovas. Atitinkamai turi būti panaikinta ieškovei nepriklausanti teisė į kompensaciją už automobilį. Apeliantė taip pat pabrėžia, jog tretysis asmuo UAB „General financing“ nepatvirtino įrodymais, kad paskolos suteikimo metu žinojo, jog atsakovas yra susituokęs. Paskolos sutartis buvo sudaryta remiantis abiems šalims žinomais faktais, todėl paskolos davėjas nežinojęs apie santuoką, negali vėliau vienašališkai pakeisti sutartį, įtraukdamas į ją kitą asmenį – ieškovę. Kadangi tretysis asmuo sudarė paskolos sutartį vien su atsakovu, minėtas prievolių kvalifikavimas nepažeidžia trečiojo asmens teisėtų interesų.

UAB „General Financing“ remdamasis LAT praktika nurodo, jog CK nenurodyta, kad sudaryti paskolos sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija. Taigi darytina išvada, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu sandorį sudarė turėdamas ieškovės sutikimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliacinio skundo ribų peržengimui, siekiant ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje keliamas sutuoktinių prievolės vienam iš kreditorių- UAB ,,General Financing“ pobūdžio klausimas: ar tai asmeninė atsakovo A. D. prievolė, ar solidarioji sutuoktinių prievolė.

Sprendžiant šį klausimą, aktualus įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas, taip pat įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo klausimai.

Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P- 186/2010, kurioje kalbama apie sandorio sudaryme nedalyvaujančio sutuoktinio sutikimo prezumpciją. Tokia prezumpcija reiškia, jog kreditorius, o taip pat ir sandorį sudaręs sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad sandoriui sudaryti buvo gautas kito sutuoktinio (šiuo atveju- apeliantės) sutikimas (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Tokią prezumpciją, su ja nesutikdama, turėtų paneigti ieškovė, įrodinėdama, kad sandorį atsakovas sudarė be jos sutikimo. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Taigi, prezumpcija, kad paskolos sutartis tarp UAB ,,General Financing“ ir A. D. buvo sudaryta ieškovei sutinkant, nėra paneigta, Ši prezumpcija reiškia, jog kreditorius neprivalo įrodinėti, kad suteikdamas paskolą atsakovui ir vertindamas jo mokumą, aiškinosi jo šeiminę padėtį, sutuoktinės (apeliantės) pajamų lygį ir pan.. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog paskolos davėjas (apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas paskolos gavėjas) nežinojęs apie santuoką, negali vėliau vienašališkai pakeisti sutartį, įtraukdamas į ją kitą asmenį- ieškovę. Šiuo atveju ieškovė nėra įtraukiama į sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu UAB ,,General Financing“, tiesiog trečiojo asmens ir atsakovo sudarytam paskolos sandoriui taikoma Civilinio kodekso 3.92 str. 3 d. nustatyta sutuoktinio sutikimo prezumpcija ir iš to kyla pasekmės ieškovei, kaip sandorį sudariusio atsakovo sutuoktinei- tokio pobūdžio prievolė vykdoma iš sutuoktinių bendro turto (Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Apeliaciniame skunde, remiantis jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartimi, taip pat pagrįstai nurodoma, jog minėtoji prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Pastarosios prezumpcijos nebuvimas reiškia tai, kad abi šalys turi vienodą įrodinėjimo pareigą: ieškovė turi įrodinėti, kad sandoris buvo sudarytas (paskola paimta) ne šeimos, bet asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui, tuo tarpu atsakovas privalo įrodinėti, kad sandoris sudarytas šeimos poreikiams tenkinti (Civilinio proceso kodekso 178 str. ).

Byloje nustatyta ir ieškovė neginčija aplinkybės, kad dalis iš UAB ,,General Financing“ paimtos paskolos buvo panaudota automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Iš Valstybės įmonės ,,Regitra“ pažymos matyti, jog šis automobilis atsakovo vardu buvo įregistruotas tą pačią dieną (2007-06-23), kada buvo paimta aptariama paskola (b.l. 14, 20). Taigi, paskola buvo panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimui (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas automobilį įregistravo savo vardu, teisiškai nėra reikšminga, kadangi turto registracija atlieka tik išviešinamąją, bet ne teisę nustatančią funkciją. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad automobiliu naudojosi ir naudojasi tik atsakovas, turto teisino režimo nepakeičia, o turto įgijimas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn vertintinas kaip pakankamas įrodymas, kad paskolos dalis, panaudota šiam turtui įgyti, yra panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina ir tai, kad patikslintu ieškiniu (b.l. 89-93) ieškovė prašė šį automobilį, kaip santuokoje įgytą turtą padalinti, priteisiant atsakovui automobilį, o jai priteisiant piniginę kompensaciją (2/3 dalis automobilio vertės). Teismas būtent taip išsprendė turto padalinimo klausimą- automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui natūra, o ieškovei priteisė kompensaciją, atitinkančią ½ dalį automobilių vertės (2500 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini) ir 250 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad ieškiniu buvo prašoma dalinti už paskolą įgytą turtą, o apeliaciniu skundu prašoma šio turto nedalinti, liudija ieškovės pozicijos nenuoseklumą, juo labiau, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo A. D. nuosavybe.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, neva jau apie penkerius metus sutuoktiniai neveda bendro ūkio, byloje nebuvo reiškiamas ir prašymas nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi (Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d.), todėl teismas sprendimu pagrįstai padalino turtą, kurį kaip bendrąją nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos (Civilinio kodekso 3.127 str. 1 d.).

Pažymėtina taip pat ir tai, jog 2008-02-21 pareikšdama teisme ieškinį, A. D. nenurodė tokių faktinių aplinkybių, jog tuo metu ji su atsakovu gyventų skyriumi ar nevestų bendro ūkio. Priešingai, iš ieškinio turinio galima spręsti, jog ieškinio pateikimo metu sutuoktiniai gyveno kartu. Byloje ieškovės prašymu apklausta liudytoja J. V. (b.l. 141) jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant paimtos paskolos panaudojimo bei prievolės pobūdžio, klausimus, nenurodė. Iš jos liudijimo galima daryti išvadą, jog visas liudytas aplinkybes apie paskolos paėmimą, automobilio pirkimą ji žino ne betarpiškai, o iš ieškovės žodžių. Todėl toks liudijimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ar paneigiantis tm tikras reikšmingas byloje aplinkybes. Nors byloje nėra faktinių duomenų, kaip buvo panaudota likusi paskolos dalis, įvertinant aplinkybę, jog imant paskolą sutuoktiniai gyveno kartu, dalis gautos paskolos neabejotinai buvo panaudota įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, prievolės pripažinimas atsakovo asmenine prievole, pažeistų sąžiningo trečiojo asmens interesus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.), kurios remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma (b.l. 230) sudarė 16,90 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. D. į valstybės biudžetą 16,90 Lt (šešiolika litų ir 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (įmokos kodas 5660).