Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-08 · Byla Nr. TS-11-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
TS-11-957/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
M. I.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-11-957/2021
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-2 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi, lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, neatlikus 2 metų 1 mėnesio 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 3 kartus per menėsį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.

Be to, M. I. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį – galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metams. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu veika iš BK 281 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės, suėjo 2020 m. gruodžio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 30 d. yra 1 metai 7 mėnesiai 8 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. gruodžio 20 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. gruodžio 30 d. protokolu Nr. 58-858 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 59-2 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei rekomendavo nuteistajam tęsti mokslus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir privačiose psichologų konsultacijose, siekiant sumažinti nuteistajam aktualius kriminogeninius veiksnius (smurtinio elgesio pasireiškimas, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai) ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis M. I. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Kaltę dėl padarytų veikų pripažįsta. Nuteistasis dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, po apeliacinės instancijos nuosprendžio paskelbimo vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvacija skiriasi – vienu atveju jis pažeidė viešąją tvarką ir nužudė kitą asmenį, kitu atveju, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sužalojo kitą asmenį, tačiau abiejų veikų pasekmės išliko smurtinio pobūdžio. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį neskatintas, nebaustas. Vykdo vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus bei vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. M. I. įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų specialybes. Anksčiau iki nuteisimo oficialiai nedirbo, bausmės atlikimo metu nedirba, į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidrbinti nesikreipė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis sutiktų dirbti pataisos namuose pagal specialybę, kuria dar įgis, tačiau kito nekvalifikuoto darbo atlikti nenorėtų. Be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nužudymo įvykdymo metu buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis ir pašalinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką (avarijos sukėlimą ir asmens sužalojimą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Oficialių duomenų apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Nuteistasis išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie nukreipti į savęs realizavimą darbinėje veikloje, santykių su artimaisiais puoselėjimą, rūpinimąsi savo vaiku, numato tam tikrus tikslų siekimo žingsnius. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis išskirtiniais adaptacijos sunkumais nepasižymi, prisitaiko prie aplinkos bei nevengia vadovautis tam tikromis taisyklėmis, normomis, kurios priimtinos dabartinei bendruomenei, tačiau nėra linkęs neigiamai vertinti jam keliamų reikalavimų, inicijuoti konfliktinių situacijų su administracijos atstovais. Ankstesnė negatyvi nuteistojo patirtis probacijos priežiūroje liudija apie nepakankamą jo gebėjimą išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo M. I. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 taškai (statinių – 20, dinaminių – 35). Lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, slapstėsi nuo teisėsaugos, po apeliacinės instancijos nuosprendžio vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę (2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pateiktas vykdymui, 2019 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teismas buvo išdavęs Europos arešto orderį, tačiau 2020 m. vasario 10 d. buvo nutraukta nuteistojo paieška, kadangi 2020 m. vasario 7 d. jis buvo surastas Lietuvoje). M. I. linkęs į smurtinio tipo nusikalstamą veiką, stebima nuoseklios darbinės patirties stoka, motyvacijos realizuoti save pozityviose veiklose laisvėje stoka, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, impulsyvumas, nepakankamai atsakingas požiūris į nustatytas taisykles, maža atliktos bausmės dalis laisvės atėmimo vietoje.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. I. skundu dėl pirmiau nurodyto Komisijos nutarimo, prašo panaikinti nutarimą panaikinti ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Skunde nurodoma, kad Komisija rėmėsi tuo, jog jis teistas 2 kartus, bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Skunde nurodoma ir tai, kad lygtinio paleidimo priemonė suteikia nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą. Tai kartu formuoja socialinės atsakomybės jausmą ir taupo valstybės lėšas. Taip keičiasi bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi asmuo yra intensyvioje priežiūroje. Nuteistojo teigimu, Komisijos Nutarime jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš teigiamų faktinių aplinkybių, Komisija padaro neigiamą išvadą. Pasak nuteistojo, išvados negali būti grindžiamos Komisijos „manymu“, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Komisija Nutarime neanalizuoja argumentų, kurių pagrindu galima vertinti, ar gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o vadovaujasi praeitimi. Anot nuteistojo, niekada nebuvo kilusių problemų dėl alkoholio vartojimo, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos. Taip pat nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis. Aiškiai deklaruoja gyvenimo siekius ir planus, sietinus su darbine veikla. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisiėmė, labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu nepastebėti nusikalstamam elgesiui būdingi savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Pasak nuteistojo, jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Tad savaime suprantama, jog jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, kad galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Skunde nuteistasis remiasi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktikos pavyzdžiais, kai buvo patenkinti skundai dėl lygtinio paleidimo ir nurodo, kad šie precedentai yra galiojantys ir privalomi. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, kurios nuostatomis, kaip teigia nuteistasis, Komisija nesirėmė. Pagal minėtas rekomendacijas, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi. Pasak nuteistojo, Komisija svarstydama jo teikimą, akcentavo aspektus, kurie neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu, taip pat nepaneigė faktų, kad vykdo individualiame plane socialinės reabilitacijos numatytas priemones bei nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, kokiu pagrindu negalima taikyti lygtinio paleidimo (b. l. 1-7).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. I. skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo M. I. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. I. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis M. I. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė 55 taškai (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 35 balus). Kartu skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Iš nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. gruodžio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-234 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, taip pat vykdo vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus. Be to, M. I. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataiso įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2020 m. rugpjūčio 19 d. jam įteiktas pažymėjimas už išklausytą užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programa“. Nuo 2020 m. pradžios iki spalio 21 d. baigė psichologo parinktą elgesio pataisos priemonę, kurios metu M. I. noriai atliko užduotis, rodė entuziazmą ir stengėsi išsamiai nagrinėti kiekvieną aptariamą situaciją, siekia įgyti profesinę kvalifikaciją – mokosi (duomenys neskelbtini) šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojo specialybes, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – dalyvavo Velykinio medžio puošime, futbolo turnyre. Vertinimo metu nuteistasis bendravo noriai, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių faktų, nedemonstravo priešiškumo. Taip pat M. I. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvais, sūnumi. Nuteistasis yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais, jų puoselėjimą. M. I. sau išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į savęs darbinėje veikloje realizavimą, santykių su artimaisiais puoselėjimą bei rūpinimąsi savo vaiku. Be to, įvertinimo metu pastebėtina, jog nuteistasis nėra išskirtinai orientuotas į kriminalinį elgesį ar savęs bei savo poreikių realizavimą neteisėtais būdais. M. I. pateikė bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimą apie įdarbinimą paleidus iš pataisos įstaigos. Dabartinė nuteistojo pozicija savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra priešiška, jis kritiškai vertina savo veiksmus, atsižvelgdamas į itin neigiamas savo tokių veiksmų pasekmes. Nuteistojo gyvenimo stilius nepasižymi nuolatiniu nusikalstamų veikų vykdymų, įsitraukimu į nuoseklias rizikingas situacijas, jo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat nėra pastebėta M. I. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumų.

Teismas šioje dalyje atmeta nuteistojo skundo teiginius, neva Komisijos Nutarime jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš teigiamų faktinių aplinkybių, Komisija padaro neigiamą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis skunde konkrečiai neįvardija aplinkybių, kurios savybės, jo manymu, neįvertintos ar įvertintos netinkamai. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad jame išdėstytos tiek teigiamos, tiek neigiamos aplinkybės ir jos iš esmės įvertintos priimant galutinį sprendimą. Teismas pirmiau minėtas nuteistojo skunde nurodomas ir skundžiamame Nutarime paminėtas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau priešingai, negu teigia nuteistasis, jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jos iš esmės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos Nutarime nei vienas argumentas neatitinka teisinio vertinimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija Nutarimą priėmė remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-858, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211, taip pat, atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo M. I. skundo argumentu, jog Komisijos Nutarimas neatitinka faktinių aplinkybių.

Kartu atmestinas nuteistojo skundo teiginys, neva Komisija Nutarime neanalizuoja argumentų, kurių pagrindu galima vertinti, ar gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o vadovaujasi praeitimi. Šiame kontekste pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo ir kitų jo gyvenimo faktų retrospektyvinio vertinimo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Visų pirma, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Antra, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, cituodamas teismų praktiką, kaip privalomus precedentus, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos, priešingai nei teigia M. I., nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio M. I. skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas yra kaip priemonė, suteikianti galimybę nuteistajam grįžti į bendruomenę, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis M. I. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 55 taškai: iš jų statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 35). Pažymėtina, kad šiuo metu nėra galimybės spręsti apie M. I. pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčius, kadangi duomenų apie anksčiau atliktą tyrimą pagal OASys metodiką asmens byloje nėra, tačiau pastebėtina, kad pagal šiuo metu atliktą tyrimą, didesnę dalį pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškų sudaro dinaminiai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo vietoje turi galimybę koreguoti savo pastangomis.

Visų pirma, Socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytina tai, kad nuteistasis antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, o (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pirmą kartą nuteisiamas už nužudymą, vėliau 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį – galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu nesunkiai sužalojama nukentėjusioji ir turėdamas pareigą rūpintis ją, kai grėsė pavojus jos gyvybei, apie įvykį niekam nepranešęs iš įvykio vietos pasišalino (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu veika iš BK 281 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Taigi matyti, jog nuteistojo M. I. kriminalinę patirtį sudaro trys procesai, iš kurių dėl vieno baudžiamoji byla nutraukta, o dviejų nusikalstamų veikų pasekmės susijusios su kitų asmenų sužalojimu.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės.

Antra, Socialinio tyrimo išvadoje dar vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytina tai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu M. I. padarė naują nusikaltimą. Po pirmojo teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu už nužudymą ir viešosios tvarkos pažeidimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi, M. I. buvo lygtinai paleistas, neatlikus 2 metų 1 mėnesio 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką. Po apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio paskelbimo M. I. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d. minėtas nuosprendis pateiktas vykdymui, 2019 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, o 2020 m. vasario 7 d. jis buvo surastas Lietuvoje ir nutraukta paieška.

Taip pat, nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto informacija apie M. I. padarytas nusikalstamas veikas, kuri viena iš jų susijusi su žmogaus nužudymu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip sukėlus nepataisomas pasekmes ir viešosios tvarkos pažeidimu, o kita susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kurios metu sužalojo kitą asmenį ir iš įvykio niekam nepranešęs pasišalino, nors turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiąja, po ko nuteistasis nuo paskirtos bausmės slapstėsi ir taip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, kadangi ankstesniu metu M. I. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, tačiau jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, vengė atsakomybės nepasilikdamas eismo įvykio vietoje, vėliau slapstydamasis ir vengdamas atlikti paskirtą bausmę. Kartą parodytas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu asmuo elgėsi nepakankamai rūpestingai ir vėl nusikalto, o po apeliacinės instancijos nuosprendžio ganą ilgą laiką slapstėsi, rodo kad pirmasis nuteisimas ir lygtinis paleidimas neskatino nuteistojo rinktis teisėtų gyvenimo priemonių ir būdų. Analizuojant nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis bei pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, vertinant, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas.

Trečia, vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas ir nuoseklios darbinės patirties stygius, motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmės pagal pirmą nuosprendį laikotarpiu pataisos namuose įsidarbinti nebandė. Po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir ten dirbo iki 2014 m. Nuo 2014 m. iki pat suėmimo jis dirbo nelegaliai taisydamas automobilius, pats juos pirkdavo ir sutvarkydavęs parduodavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nuteistasis M. I. ir teigia dirbęs, tačiau iš jo paaiškinimų akivaizdu, jog jis tai darė iš esmės nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, t. y. dirbdamas nelegaliai ir taip slėpdamasis nuo paiešką vykdančių pareigūnų, atitinkamai nemokėdamas mokesčių, o tai tik dar kartą patvirtina jo polinkį elgtis priešingai teisės normų reikalavimams. Tuo tarpu dabartiniu bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis įsidarbinti nebandė, šiuo metu mokosi šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų specialybės ir pataisos namuose M. I. sutiktų dirbti tik pagal specialybę, kurią įgis, kito nekvalifikuoto darbo atlikti nenorėtų. Tai, kad nuteistasis M. I. deklaruoja gyvenimo planus sietinus su darbine veikla ir išėjęs į laisvę vadybininku, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog M. I. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje. Todėl atmestinas skundo teiginys, neva jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, kad galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. M. I. šiuo metu mokosi specialybių ir pataisos įstaigoje nedirba, kadangi jokio kito ne pagal specialybę darbo atlikti nenorėtų, tik patvirtina, jog jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje. Kaip teisingai pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, M. I. sugebėjus įsitvirtinti darbo rinkoje, tai galėtų tapti svarbiu apsauginiu veiksniu, galinčiu mažinti kriminalinio elgesio raiškos tikimybę.

Ketvirta, vienais iš kriminogeninių veiksnių laikytini impulsyvumas, elgesio kryptingumo bei savikontrolės stoka frustruojančiose situacijose, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad M. I. kasdieninėse situacijose nepasižymi polinkiu rizikuoti ar impulsyviu reagavimu į aplinkos dirgiklius, tačiau analizuojant jo kriminalinę patirtį, pastebima, kad nusikalstami veiksmai buvo spontaniški, neapgalvoti bei veikiant frustruojančioms aplinkybėms, stokojo savikontrolės, elgesio kryptingumo ir tolesnių savo elgesio pasekmių numatymo. Šios negatyvios patirtys kartu atskleidžia jo menkus prognostinius įgūdžius bei negebėjimą įvertinti tolesnių savo elgesio pasekmių ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Šiuo metu M. I. išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į savęs realizavimą darbinėje veikloje, santykių su artimaisiais puoselėjimą, rūpinimąsi savo vaiku. Pastebima, kad M. I., esant tvirtiems argumentams, gali koreguoti savo požiūrį bei nuostatas, įsijausti į kito asmens poziciją, išskirtinai kategorišku mąstymu nepasižymi, tačiau vis tik nuteistojo nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, impulsyvumas, savikontrolės, elgesio kryptingumo stoka frustruojančiose situacijose yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima išskirtinai remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis M. I. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, M. I. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad M. I. yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-2 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-2 netaikyti nuteistajam M. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius