Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-370-768/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
1S-370-768/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Pareiškėjas
„Swedbank“
Kategorijos
Nr. 1S-370-768/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo „Swedbank“, AB, atstovaujamo advokato D. B., skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje 2013-02-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00073-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal „Swedbank“, AB atstovo advokato D. B. 2013-02-14 pareiškimą, kuriame nurodyta, kad galimai buvo iššvaistytas UAB „Autobleiras“ patikėtas bei „Swedbank“, AB įkeistas didelės vertės turtas, tuo „Swedbank“, AB padarant 896 930,75 Lt turtinę žalą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014-03-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2014-05-05 nutarimu pareiškėjo skundą taip pat atmetė.

Pareiškėjo skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-05-05 nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014-03-26 nutarimo, 2014-07-01 nutartimi netenkino ir Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d.

Panevėžio apygardos teismas 2014-08-13 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį panaikino, nurodydamas, kad pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d., tačiau būtina patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra BK 208 str. numatytos nusikaltimo sudėties.

2014-09-01 ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00073-13 buvo atnaujintas ir tęsiamas toliau pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-03-02 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2015-04-30 nutarimu pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-03-02 nutarimo atmetė.

Skundžiama 2015-06-19 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja taip pat paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-30 nutarimą atmesti skundą, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-03-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00073-13. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo iš esmės tuo, kad nėra duomenų, jog įtariamasis N. M. sąmoningai atliko veiksmus, kuriais siekė užtikrinti ir patenkinti tik vieno ar kelių kreditorių interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Autobleiras“ vykdė atsiskaitymus su daugeliu kreditorių, todėl UAB „Bleiras“ negali būti laikoma išskirtinė kitų kreditorių atžvilgiu. Teismo nuomone, tarp pareiškėjo ir BUAB „Autobleiras“ yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Skundu „Swedbank“, AB, atstovaujamas advokato D. B., prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-06-19 nutartį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje surinktas aplinkybes bei „Swedbank“, AB skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo atmesti skundą argumentus ir netinkamai išsiaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas. „Swedbank“, AB ir BUAB „Autobleiras“, juridinio asmens kodas 300024043, 2007 m. spalio 29 d. pasirašė overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kuria remiantis BUAB „Autobleiras“ iš viso buvo suteiktas 142 346 Lt ir 203 696 Eur kreditas, kurio įvykdymas buvo užtikrintas BUAB „Autobleiras“ nuosavybės teise priklausančių esamų ir būsimų prekių atsargų, esančių apyvartoje, kurių vertė pagal 2008 m. spalio 1 d. aprašą buvo 1 918 444,44 Eur (6 624 004,95 Lt) įkeitimu pagal sutartinio hipotekos lakštą, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš minėto sutartinio hipotekos lakšto 8 dalies „Sąlygos ir reikalavimai“, „Swedbank“, AB ir BUAB „Autobleiras“ susitarė, kad įkeistą turtą perleisti kitiems asmenims draudžiama ir ,kad BUAB „Autobleiras“ visu prievolės pagal 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo metu turės „Swedbank“, AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei nei 868 860,05 Eur (3 000000 Lt) sumai. Tiek Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorė 2015-04-30 nutarimu netenkindama „Swedbank“, AB skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai kaltę dėl BUAB „Autobleiras“ įkeistų prekių atsargų neišsaugojimo perkėlė „Swedbank“, AB. Skųstame prokurorės nutarime nepagrįstai buvo nurodyta, kad „Swedbank“, AB laiku nesiėmė būtinų priemonių, jog BUAB „Autobleiras“ skoliniai įsipareigojimai būtų įvykdyti, o pirmosios instancijos teismas nutartimi neištaisė šios padarytos teisės taikymo ir aiškinimo klaidos. Pareiškėjo teigimu ne nuo „Swedbank“, AB, o išimtinai nuo BUAB „Autobleiras“ priklausė skolinių įsipareigojimų įvykdymas, nes ne „Swedbank“, AB turėjo mokėjimo prievoles BUAB „Autobleiras“, o BUAB „Autobleiras“ turėjo mokėjimo pareigas „Swedbank“, AB. Tiek Nutarimu, tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi neteisingai išsiaiškinta, kokias prievoles turėjo „Swedbank“, AB ir kokias prievoles turėjo BUAB „Autobleiras“, todėl buvo nepagrįstai konstatuota, kad „Swedbank“, AB laiku nesiėmė priemonių, kad BUAB „Autobleiras“ sutartiniai skoliniai įsipareigojimai būtų įvykdyti. BUAB „Autobleiras“ skoliniai įsipareigojimai buvo neįvykdyti išimtinai dėl BUAB „Autobleiras“ veiksmų, nes „Swedbank“, AB jokių skolinių įsipareigojimų sau net teoriškai negali turėti. Teismas netinkamai įvertino „Swedbank“, AB derėjimąsi dėl 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) pratęsimo. Derybos buvo nepagrįstai traktuojamos, kaip juridinis faktas, leidžiantis kaltiems asmenims išvengti baudžiamojo persekiojimo. Būtent ši aplinkybė ir yra vienas iš įrodymų, jog BUAB „Autobleiras“ sąmoningai suklaidino „Swedbank“, AB ir derybų metu nesąžiningai perleido „Swedbank“, AB įkeistą turtą tuo padarydama „Swedbank“, AB žalą. BUAB „Autobleiras“, realiai neketindama tęsti overdrafto teisinių santykių, derybas išnaudojo tam, kad būtų perleistas „Swedbank“, AB įkeistas turtas, o gautos lėšos panaudotos BUAB „Autobleiras“ nuožiūra, todėl skundžiama teismo nutartis laikytina priimta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus bei netinkamai juos kvalifikavus. Priimant skundžiamą teismo nutartį nepagrįstai buvo neatsižvelgta į tai, jog pradinis Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. kovo 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00073-13 buvo grindžiamas neteisingai nustatytomis aplinkybėmis ir neteisingu jų kvalifikavimu, t.y. nepagrįstai nustačius, jog pasibaigus 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) nustatytam galutiniam kredito grąžinimo terminui, pasibaigė BUAB „Autobleiro“ prievolės, susijusios su draudimu perleisti „Swedbank“, AB įkeistą turtą, ir kad vien dėl to, jog „Swedbank“, AB įkeistas turtas be „Swedbank“, AB raštiško sutikimo buvo perleistas po 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) nustatyto galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos, toks neteisėtas perleidimas neturi nusikaltimo sudėties požymių. Skundžiamoje nutartyje visiškai nebuvo pasisakyta dėl nurodyto „Swedbank“, AB argumento ir nebuvo analizuotas CK 6.123 str., kuris nustato, kad prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma. BUAB „Autobleiras“ prievolė tiek pagal 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), tiek pagal sutartinės hipotekos lakštą, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), nesipasibaigė pasibaigus galutiniam kredito grąžinimo terminui, todėl BUAB „Autobleiras“ privalėjo vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimą dėl „Swedbank“, AB įkeistų prekių atsargų perleidimo be „Swedbank“, AB leidimo draudimo. „Swedbank“, AB ir BUAB „Autobleiras“ susitarė, kad įkeistą turtą, t.y. įkeistus automobilius, perleisti kitiems asmenims draudžiama ir, kad BUAB „Autobleiras“ visu prievolės pagal 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo metu turės „Swedbank“, AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei nei 868 860,05 Eur (3 000000 Lt) sumai. Minėtas susitarimas reiškia, kad BUAB „Autobleiras“ turi teisę be atskiro raštiško „Swedbank“, AB sutikimo parduoti įkeistą turtą tik tokiu atveju, jeigu po įkeisto turto dalies pardavimo, likusio įkeisto turto vertė bus ne mažesnė nei 868 860,05 Eur (3 000000 Lt). „Swedbank", AB įkeisto turto pardavimas paspartėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai per devynis mėsius buvo parduoti ne mažiau kaip 317 automobiliai, kurių vertė ne mažesnė kaip 648 241,21 Eur (2 238 247,25 Lt). Nors tuo metu BUAB „Autobleiras“ turėjo ženklių pradelstų įsipareigojimų „Swedbank“, AB, tačiau lėšos, gautos pardavus „Swedbank“, AB įkeistas prekių atsargas ir priklausiusios „Swedbank“, AB neteisėtai pasisavintos ir panaudotos „Swedbank“, AB nežinomai paskirčiai. Aplinkybė, jog BUAB „Autobleiras“ iš „Swedbank“, AB įkeisto turto pardavimo gautomis lėšomis atsiskaitydavo su kitais savo kreditoriais, įskaitant ir su susijusiomis įmonėmis, atliktų neteisėtų veikų nedaro mažiau pavojingomis ar nepavojingomis visuomenei ir nepadariusiomis žalos „Swedbank“, AB. Šioje konkrečioje situacijoje „Swedbank“, AB neturi galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš „Swedbank“, AB įkeistas prekių atsargas įsigijusių asmenų. Nei prokurorės nutarime, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nėra pasisakyta dėl aukščiau nurodytų argumentų. Vyriausiosios prokurorės nutarime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Autobleiras“ be atskiro raštiško „Swedbank“, AB sutikimo pardavė įkeistas prekių atsargas (tuo buvo pažeista sutartinio hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 8 dalis „Sąlygos ir reikalavimai“) bei gautų lėšų nepervedė hipotekos kreditoriui, kuriam priklausė už įkeistas prekių atsargas gautos lėšos (turtas „Swedbank“, AB atžvilgiu buvo perleistas neatlygintinai). Faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad jau parduodant „Swedbank“, AB įkeistas prekių atsargas buvo ketinama gautų lėšų nepervesti „Swedbank“, AB, o atsiskaityti su kitais BUAB „Autobleiras“ kreditoriais, įskaitant ir susijusius asmenis t.y. buvo sąmoningai švaistomas „Swedbank“, AB įkeistas turtas ir atliekama veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, kad skundo pagrindas yra ne tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatliko visų būtinųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas netinkamai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00073-13 medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2015-06-19 nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-03-02 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-30 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00073-13, panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 214 str. 1 d. numatyta, kad BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek prokurorių nutarimuose, tiek Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos ir abejoti jomis nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. kovo 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00073-13 grindžiamas neteisingai nustatytomis aplinkybėmis ir neteisingu jų kvalifikavimu. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai iššvaistytas „Swedbank“, AB įkeistas turtas, dėl ko pareiškėjas patyrė 896 930,75 Lt turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamoje Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-06-19 nutartyje, pareiškėjo skunde dėstoma pozicija dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas), jau buvo aptarta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2014-08-13 nutartyje, kur pasisakyta, jog dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad net ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00073-13, nebuvo surinkta naujų įrodymų, patvirtinančius minėtos nusikalstamos veikos padarymą, o pareiškėjas tokių įrodymų taip pat nepateikė ir skunde naujų argumentų nenurodė, apeliacinės instancijos teismas iš naujo dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d., nepasisako.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas tik spręsti klausimą, ar galimai nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 208 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2015-03-02 nustatė, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 208 str. 1 d., požymių. Šį nutarimą prokurorė motyvavo tuo, kad nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis UAB „Autobleiras“ direktorius N. M. sąmoningai atliko veiksmus, kuriais siekė užtikrinti ir patenkinti tik vieno ar kelių kreditorių interesus. Bendrovė, nors ir susidurdama su finansiniais sunkumais, toliau vykdė įprastą ūkinę komercinę veiklą – transporto priemonių pirkimą ir pardavimą, todėl buvo atliekami atsiskaitymai su ūkio subjektais bei fiziniais asmenimis, susijusiais su įmone tiek verslo, tiek darbiniais santykiais. Nors laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2010-04-30 UAB „Autobleiras“ tiekėjui UAB „Bleiras“ pervedė 1 584 560 Lt, o šių bendrovių akcijos priklausė vienos šeimos nariams, nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Bleiras“ buvo išskirtinė kitų kreditorių atžvilgiu. Šios bendrovės reikalavimai BUAB „Autobleiras“ bankroto byloje taip pat liko nepatenkinti. Tokiems prokurorės motyvams pritarė ir vyriausioji prokurorė 2015-04-30 nutarime, ir apylinkės teismas 2015-06-19 skundžiamoje nutartyje. Su tokiais prokurorės argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pagal BK 208 str. 1 d. (skolininko nesąžiningumas) atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Aiškinant BK 208 str. 1 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas atvejis, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas ir dėl to padaroma bet kokio dydžio turtinė žala likusiems kreditoriams, reiškia BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Toks formalus BK 208 str. 1 d. įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00073-13 medžiagoje nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir UAB „Autobleiras“ 2007-10-29 sudarė overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu įmonei UAB „Autobleiras“ buvo suteiktas 142 346 Lt ir 203 696 Eur kreditas. Šio kredito įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Autobleiras“ nuosavybės teise priklausančių esamų ir būsimų prekių atsargų, esančių apyvartoje, kurių vertė pagal 2008-10-01 aprašą buvo 1 918 444,44 Eur (6 624 004,95 Lt) įkeitimu pagal sutartinės hipotekos lakštą, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys sutarė, kad įkeistą turtą perleisti kitiems asmenims draudžiama ir, kad UAB „Autobleiras“ visu prievolės pagal overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo metu turės „Swedbank“, AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei nei 868 860,05 Eur (3 000000 Lt) sumai. Overdrafto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ne kartą keista ir nustatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2009-12-31. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Autobleiras“ pažeidė overdrafto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygas, nes nuo 2009-08-30 balanse turėjo automobilių, kurių bendra vertė buvo mažesnė nei 3 000000 Lt, o sutarties pasibaigimo dienai, t.y. 2009-12-31, UAB „Autobleiras“ balanse turėjo automobilių, kurių bendra vertė buvo tik 1 786 379,03 litų (2013-07-15 specialisto išvada Nr. 5-5/55, 1 punktas). Panevėžio apygardos teismo 2010-06-18 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-06-28, UAB „Autobleiras“ iškėlus bankroto bylą, bendrovė bankui „Swedbank“, AB pagal overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) liko skolinga 896 930,75 Lt. Iš 2013-07-15 specialisto išvados Nr. 5-5/55 dėl UAB „Autobleiras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2 punkto matyti, kad besibaigiant overdrafto sutarties terminui iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30, daugiausia automobilių už 998 458, 30 Lt parduota juridiniam asmeniui UAB „Bleiras“. Pinigai iš UAB „Bleiras“ už parduotus automobilius nebuvo gauti nei į UAB „Autobleiras“ banko sąskaitas, nei į kasas. Šie pinigai pagal UAB „Autobleiras“ prašymus ir įsiskolinimo užskaitymo aktus buvo pervedami bendrovės tiekėjui UAB „Bleiras“. Įtariamuoju apklaustas N. M. visų įtariamojo apklausų metu nuosekliai teigė, kad jam, kaip UAB „Autobleiras“ direktoriui, buvo žinoma, jog 2009 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Autobleiras“ buvo nemoki, bendrovės ekonominė padėtis jau buvo sunki, nes išlaidos viršijo pajamas. Taip pat buvo žinoma, kad UAB „Autobleiras“ atsargų likutis 2009 m. rugpjūčio mėnesį jau buvo mažesnis negu 3 000 000,00 Lt, tačiau atsargų mažėjimas tuo metu dar buvo nedidelis. Atsižvelgdamas į verslo specifiką manė, kad pavasarį UAB „Autobleiras“ pardavimai turi augti, nes žiemos metu prekyba visą laiką buvo mažesnė. Apie sunkią bendrovės finansinę padėtį buvo žinoma ir „Swedbank“, AB, nes UAB „Autobleiras“ kas ketvirtį teikė bankui balansą. Net ir pasibaigus overdrafto sutarties galiojimui, „Swedbank“, AB nereikalavo tuoj pat grąžinti įsiskolinimo, be to, banko iniciatyva buvo siūloma derėtis dėl sutarties pratęsimo, jos sąlygų pakeitimo. Iš banko negavęs reikalavimo sumokėti esamą įsiskolinimą, pradėjo vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurie pradėjo reikalauti susimokėti pinigus ir grasino dėl skolų kreiptis į teismą. Atsiskaitymas su tiekėjais ir pirkėjais 2009 m. antroje pusėje – 2010 metais vyko ne per UAB „Autobleiras“ banko sąskaitas ir kasą, o per jį, kaip atskaitingą asmenį, nes taip buvo patogiau. Taip pat nurodė, kad 2010 m. iki balandžio mėnesio bankui buvo atliekami daliniai mokėjimai (133 367,65 Lt). Aplinkybės, kad „Swedbank“, AB suėjus kredito grąžinimo terminui iš karto nereikalavo įvykdyti prievolės, o dar vyko derybos su UAB „Autobleiras“ dėl overdrafto sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties pratęsimo, neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas banko atstovas A. R.. Kaip matyti iš papildomos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos ir 2015-02-20 specialisto išvados Nr. 5-5/14, laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2010-05-31 atsiskaitymus UAB „Autobleiras“ vykdė ne tik su UAB „Bleiras“, bet ir su kitais savo kreditoriais, tarp jų ir „Swedbank“, AB. Pagal UAB „Autobleiras“ kasos dokumentų duomenis šiuo laikotarpiu iš kasos buvo atlikti mokėjimai 4 640 634,20 Lt sumai (atskaitingiems asmenims, pirkėjams už grąžintas prekes (automobilius), darbuotojams darbo užmokestis, darbuotojams dienpinigių išlaidos). Iš kasos atskaitingiems asmenims išmokėta 4 259 866,52 Lt (4 224 917,52 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2009-12-31 ir 34 949 Lt laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30). Pagal apskaitos dokumentus (banko sąskaitos išrašus), apskaitos registrus (buhalterines sąskaitas Nr. 27106 ir Nr. 27107) ir pateiktus banko duomenis, laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2010-05-31 UAB „Autobleiras“ pagal overdrafto sutartį bankui „Swedbank“, AB sumokėjo 150 028,59 Lt.

Taigi nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad UAB „Autobleiras“ pažeidė 2007-10-29 overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), laiku neatsiskaitydamas su „Swedbank“, AB, taip pat turėdamas prievolę šiam kreditoriui, iš įkeisto turto vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau tokie bendrovės ir jai atstovavusio direktoriaus N. M. veiksmai šios bylos aplinkybių kontekste nelaikytini susijusiais su ypatingu jo nesąžiningumu, sąmoningu, piktybišku kreditoriaus „Swedbank“, AB turtinių teisių pažeidimu ir užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę pagal BK 208 str. 1 d. Kaip minėta, UAB „Autobleiras“ esant sunkiai ekonominei įmonės būklei pagal finansines galimybes atsiskaitymus vykdė ne tik su kitais savo kreditoriais, tarp kurių buvo bendrovės darbuotojai bei valstybė, bet ir toliau tęsė atsiskaitymą pagal overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2010-05-31 kreditoriui „Swedbank“, AB išmokėdamas 150 028,59 Lt. Ši aplinkybė rodo, kad nebuvo piktybiškai siekiama išvengti prievolės minėtam kreditoriui įvykdymo, o taip elgtasi dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių aplinkybių. Papildomai pažymėtina ir tai, kad UAB „Autobleiras“ pagal overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) (sutarties 10.4 p.) turėjo pareigą kas ketvirtį teikti bankui „Swedbank“, AB savo balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl, nors tai ir nešalina UAB „Autobleiras“ bei jo vadovo atsakomybės dėl overdrafto sutarties vykdymo pažeidimo, tačiau rodo, kad bankas, būdamas profesionalia finansų įstaiga, teikiančia finansines paslaugas bei turinčia kvalifikuotus specialistus, turėjo visas galimybes gavęs 2009 m. II ir III ketvirčio UAB „Autobleiras“ finansinės atskaitomybės dokumentus (kurie nebuvo nei suklastoti, nei kitaip pakeisti), rodančius blogėjančią bendrovės finansinę padėtį, savo pažeistas teises ginti civilinės teisės priemonėmis, nes kaip matyti iš bylos duomenų, tuo metu likusiai skolos daliai padengti UAB „Autobleiras“ turto būtų pakakę. Tačiau būdamas nepakankamai atidus ir nesiimdamas minėtų priemonių, „Swedbank“, AB prisiėmė riziką dėl galimo sutarties neįvykdymo, o dabar, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, t.y. nepavykus atgauti skolos UAB „Autobleiras“ bankroto byloje, savo pažeistas teises bando ginti naudodamasis baudžiamosios teisės instrumentais.

Panašiai kaip dėl overdrafto sutarties pažeidimo, vertintini ir N. M. veiksmai, susiję su tuo, jog esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, atsiskaitymas su tiekėjais ir pirkėjais 2009 m. antroje pusėje – 2010 metais buvo vykdomas ne per UAB „Autobleiras“ banko sąskaitas ir kasą, o per jį, kaip atskaitingą asmenį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima daryti kategoriškos išvados, kad taip veikdamas N. M. sąmoningai siekė pakenkti kreditoriaus „Swedbank“, AB turtiniams interesams ir, kad minėti atsiskaitymai akivaizdžiai prieštaravo ekonominei logikai. Nepaneigti ir N. M. argumentai, kad minėti veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, tikintis, kad 2010 metų pavasarį bendrovės veikla atsigaus ir siekiant toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su daugeliu kreditorių, dariusių spaudimą dėl skolų, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, atidavimo. Aptarti N. M. veiksmai nelaikytini tokiais pavojingais, kad už jų padarymą būtų taikoma griežčiausia baudžiamojo poveikio priemonė – kriminalinė bausmė. Be to, nėra jokių duomenų, kad minėtus veiksmus N. M. padarė dėl savanaudiškų paskatų ar siekdamas kitokios asmeninės naudos. Atvirkščiai, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2013-02-20 sprendimo, jis buvo vienas iš BUAB „Autobleiras“ kreditorių ir jo reikalavimas UAB „Autobleiras“ bankroto byloje taip pat liko nepatenkintas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00073-13 medžiagoje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių N. M. veiksmuose buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d., požymių. Kaip teisingai pažymėjo tiek apylinkės teismas, tiek prokurorės, tarp „Swedbank“, AB ir BUAB „Autobleiras“ susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-06-19 nutartis, kuria buvo atmestas „Swedbank“, AB, atstovaujamo advokato D. B., skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-30 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-03-02 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00073-13, panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta, ir todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti pareiškėjo „Swedbank“, AB, atstovaujamo advokato D. B. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis