- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3116-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- A. B. M.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties A. B. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. M. už tai, kad ji nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai organizavo remontą bendrojo naudojimo patalpose. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu A. B. M. už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
A. B. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad veika padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, t. y. patalpas remontavo, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo patalpoms, nes patalpos buvo apleistos ir apgriuvusios.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. B. M. skundą atmetė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad A. B. M., būdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkė, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neturėdama kitos patalpų bendrasavininkės A. J. sutikimo, savavališkai organizavo bendro naudojimo patalpų remontą, pakeitė duris ir spyną, tuo atimdama galimybę A. J. patekti į bendro naudojimo patalpas. Nurodė, kad A. B. M. nesilaikė bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, numatytų Civilinio kodekso 4.88 straipsnio 1 dalyje, geros moralės principų, todėl sprendė, kad padaryta veika savavališkai tvarkant turtą, neturint kitos patalpų bendrasavininkės sutikimo, pagrįstai kvalifikuota kaip savavaldžiavimas pagal ATPK 188 straipsnį. Pažymėjo, kad patalpose buvo atliekamas remontas daug didesniu mastu, o ne tik tam, kad būtų pašalinta grėsmė bendro naudojimo patalpoms, o įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos buvo avarinės būklės, nėra.
III.
Apeliaciniu skundu A. B. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad už Civiliniame kodekse įtvirtintų turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimą gali kilti tik civilinė, o ne administracinė atsakomybė. Teigia, kad veika pagal ATPK 188 straipsnį kvalifikuotina tik jei ji pažeidžia tam tikrą valstybės nustatytą teisinių santykių reguliavimą. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas pareikštas tik dėl remonto organizavimo, bet ne dėl kitų A. J. teisių, tame tarpe teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, ribojimo. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 4.88 straipsnio 1 dalimi, supainiojęs bendrosios dalinės nuosavybės teisę su bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mano, kad bendrosios dalinės nuosavybės turto remontas, net ir neturint kitų bendraturčių sutikimo, yra galimas. Nesutinka su teismo argumentais, kad buvo nesilaikyta bendro turto disponavimo taisyklių ir geros moralės principų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jos paaiškinimus vertindamas kaip siekį išvengti atsakomybės, tokio vertinimo nepagrindė jokiais įrodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino jos skundo argumento dėl Civilinio kodekso 4.83 straipsnio taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyrius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisinga ir objektyvi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Taigi pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Pažymėtina, kad pagal ATPK 188 straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.
Apeliantė A. B. M. kaltinama tuo, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio savavališkai organizavo remontą bendrojo naudojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 27). A. B. M. neginčija organizavusi bendrojo naudojimo patalpų remontą, tačiau tvirtina, kad patalpas remontuoti buvo būtina.
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. J. yra viena iš negyvenamų bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių (b. l. 52). Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog naudojimosi minėtomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarka būtų buvusi nustatyta teismo sprendimu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos turėjo būti valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama bendru bendraturčių sutarimu.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad bendrojo naudojimo patalpų remontą apeliantė organizavo neturėdama patalpų bendraturtės A. J. sutikimo.
Apeliantė remiasi Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, minėta norma nustato išimtį iš bendro pobūdžio normos, įtvirtintos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos buvo netvarkingos – grindys įlūžusios, netvarkingai išvedžioti laidai ir vamzdžiai, aptrupėjusios sienos bei lubos (b. l. 20-23). Taigi bendrojo naudojimo patalpos buvo remontuotinos, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad minėtoms patalpoms buvo iškilęs žalos atsiradimo pavojus ar kilusi kitokia grėsmė, kuriai pašalinti buvo būtina atlikti bendro naudojimo patalpų remontą be visų patalpų bendraturčių sutikimo. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 188 straipsnyje, yra teisinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų tenkinti A. B. M. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimas paliekami galioti nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. B. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.