- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-110-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. A. N.
- Nukentėjusysis
- V. F.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
V. A. N. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Iš nuteistojo V. A. N. priteista 450 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. F..
Iš nuteistojo V. A. N. nuspręsta išieškoti 455,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu V. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė R. J. I.. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. V. A. N. 2019 m. spalio 17 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio tarpusavio konflikto su R. J. I. metu, tyčia sudavė rankomis tiksliai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 13 smūgių R. J. I. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, ko pasekoje padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, kairio skruosto – smilkinio srityje, ausų kaušeliuose, kakle, krūtinėje, kairės plaštakos ir dešinio kelio srityse, poodinę kraujosruvą ir paviršinius odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje; poodinę kraujosruvą, odos ir gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje, kairio smilkinio – momens srityje, ties apatinio žandikaulio dešiniu ir kairiu kampais, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, perivaskulines kraujosruvas didžiojoje smegenų jungtyje ir smegenų kojytėse, paliežuvio kaulo kairio viršutinio rago lūžį, toliau tęsdamas veiką, suėmęs R. J. I. už rankų, įtempė į X ir, pastūmęs gilyn, panardinęs į vandenį, ją ten paliko, dėl ko, įvykus asfiksijai prigeriant vandenyje, R. J. I. mirė. Tokiu būdu V. A. N. nužudė R. J. I..
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nukentėjusioji V. F. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuteistojo V. A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jam, kaip pavojingam recidyvistui, paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir jai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Nukentėjusioji nurodo, kad teismas pagrįstai V. A. N. pripažino pavojingu recidyvistu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jam paskyrė per švelnią bausmę.
2.1.1. Nukentėjusiosios nuomone, nors nuteistasis ir prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, jos atsiprašė, tačiau jis nebuvo nuoširdus ir dėl savo elgesio nesigailėjo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. A. N. bandė įtikinti teismą, kad dėl jo elgesio buvo kalta pati nukentėjusioji, t. y. jos dukra. Jis nurodė apie provokuojantį ir rizikingą R. J. I. elgesį, nors tokių duomenų nėra. Priešingai, liudytojai, kurie pažinojo jos dukrą, parodė, kad R. J. I. buvo rami ir nekonfliktiška. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bandė savo kaltę perkelti nukentėjusiajai, kuri jau nebeturi galimybės apsiginti nuo tokių jo teiginių, nukentėjusiosios V. F. nuomone, parodo V. A. N. nenuoširdumą, parodo, jog jis dėl savo elgesio nesigaili. Be to, aplinkybę, jog jis nesigaili dėl nusikalstamo elgesio, patvirtina dar ir tai, kad nuteistasis stengėsi imituoti psichikos sutrikimus, kas matosi iš bylos duomenų. Nuteistasis bet kokiomis priemonėmis stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės ar palengvinti savo padėtį. Pasak nukentėjusiosios, nuteistasis V. A. N. ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų pripažino savo kaltę nužudžius R. J. I.. Teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl ši aplinkybė turi būti panaikinta.
2.1.2. Panaikinus šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus V. A. N. asmenybę, jog jis teisiamas ne pirmą kartą, jau buvo teistas ir už smurtinius nusikaltimus, įvertinus jo labai agresyvų elgesį, tai, kad be jokios priežasties jis sudavė 13 smūgių vos pažįstamai R. J. I., po to ją įmetė į vandenį ir ten paliko numirti, nukentėjusiosios nuomone, nuteistajam turi būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.
2.2. Nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka ir su jai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nuteistasis V. A. N. tyčiniais, smurtiniais veiksmais sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes. Ji netikėtai neteko vienintelio savo vaiko – dukters R. J. I., kuri jai padėdavo ne tik buityje, bet ir materialiai. Su dukra ją siejo labai artimas dvasinis ryšys. Staigi smurtinė dukros mirtis jai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Iki šiol jai reikalinga psichologinė ir medicininė pagalba, jai nustatyta depresija dėl padidinto jautrumo, nemigos, blogos nuotaikos ir verksmingumo, jai paskirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji V. F. nurodo, kad jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis dėl aklumo, todėl jai reikalinga kitų žmonių pagalba. Ji negali savimi pasirūpinti, negali pasirūpinti savo buitimi, o visu tuo rūpindavosi jos dukra R. J. I.. Tai jai sukelia dideles kančias ir išgyvenimus.
2.2.1. Skunde nurodoma, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė yra konstitucinės vertybės, o tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai – konstituciškai vertingi. Todėl jų nužudymas sukelia itin didelį nukentėjusiojo skausmą ir kančias. Nužudymu nutraukiamas kito individo egzistavimas, žmogui padaroma didžiausia, neatkuriama žala, kuri sunkiai gali būti įvertinta materialine išraiška. Žmogaus būties, jo egzistencijos ir tarpusavio ryšių su kitais individais prievartinis nutraukimas sukelia sunkius padarinius, kurių svarbiausias – kito žmogaus mirtis. Nukentėjusiojo netekties skausmas ir kančia yra ne kas kita kaip sąmoningas žmogiškosios būtybės staigios ir netikėtos artimųjų baigties išgyvenimas. Nukentėjusiajam tenka išgyventi kančią, kurios jis niekaip negali išsižadėti ir pamiršti, kad kaltininko padarytas nusikaltimas gyvenimą daro visai kitokį nei nukentėjusysis norėtų jog jis būtų. Būtent aukos mirtis nulemia ne tik nusikaltimo (nužudymo) baigtumo momentą, bet ir sukelia nukentėjusiojo kančias.
2.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, kuris be jokios priežasties nužudė jos dukrą, ji patyrė didelę neturtinę žalą, todėl prašo iš V. A. N. priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Tokia suma, nukentėjusiosios vertinimu, yra proporcinga nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumui ir sukeltoms pasekmėms, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis V. A. N. ir jo gynėja prašo nukentėjusiosios V. F. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nukentėjusioji V. F.. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo V. A. N. kaltė, jog jis nužudė nukentėjusiąją R. J. I., neginčijamos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei veikos kvalifikavimas. Nukentėjusioji V. F. prašo tik panaikinti teismo nustatytą V. A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagriežtinti ir padidinti jai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
5.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
5.2. Pagal teismų praktiką skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
5.3. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos tesimo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. N. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi V. A. N. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nustatė ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog V. A. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Todėl pripažindamas aptartą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas turėjo nustatyti ne tik V. A. N. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl šios veikos. Pasak nukentėjusiosios V. F., nuteistasis, nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau nebuvo nuoširdus ir dėl savo elgesio nesigailėjo.
8.1. Iš bylos matosi, kad V. A. N. buvo sulaikytas praėjus mažiau nei dviem parom po to, kai nužudė nukentėjusiąją R. J. I.. Tą pačią dieną jis buvo apklaustas ir jau šios apklausos metu nuteistasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu V. A. N. parodė apie esmines nužudymo aplinkybes ir savo atliktus veiksmus. Jis parodė, kad begerdami prie upės sukonfliktavo su nukentėjusiąja, sėdinčiai R. J. I. jis sudavė smūgius į veido sritį, taip pat sudavė smūgius ir kai ji atsigulė. Po kurio laiko pamatė, kad nukentėjusioji yra be sąmonės. Tada paėmęs ją už abiejų rankų įtempė į upę ir pastūmė gilyn. Papildomos apklausos metu (2020 m. sausio 8 d.) nuteistasis V. A. N. taip pat kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei patvirtino anksčiau duotus parodymus. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą (2020 m. vasario 26 d.) nuteistasis ir vėl kaltu prisipažino nužudęs nukentėjusiąją R. J. I. ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat patvirtino anksčiau duotus parodymus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. A. N. dar kartą prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis teisme ir vėl parodė apie savo smurtinius veiksmus prieš R. J. I. ir kitas nužudymo aplinkybes. Be to, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nuteistasis nurodė ir apie tai, jog sutinka atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai V. F.. Apeliacinės instancijos teisme V. A. N. dar kartą išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos.
8.2. Atsižvelgiant į išdėstytus nuteistojo V. A. N. parodymus, teisėjų kolegijai nėra abejonių, jog nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos ir po to viso proceso metu nuteistasis ne tik prisipažino nužudęs nukentėjusiąją R. J. I., bet ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo nuoširdumą ir kritišką savo elgesio vertinimą patvirtina ir kiti duomenys. Iš bylos matosi, kad nuteistasis V. A. N. su prašymu baudžiamąją bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka kreipėsi į prokurorą. Jame nuteistasis išreiškė norą kuo greičiau pradėti atlikti bausmę tam, jog laisvės atėmimo vietoje pradėtų dirbti bei tokiu būdu galėtų pradėti atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai V. F.. Šiame prašyme jis ir vėl nurodė apie tai, kad prisipažįsta nužudęs nukentėjusiąją ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra abejonių, jog V. A. N. prisipažino kaltu ir apie esmines nusikaltimo aplinkybes davė nuoširdžius parodymus savo noru, o ne dėl jo kaltę patvirtinančių kitų bylos duomenų. Iš paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo matosi, kad 2020 m. vasario 26 d. V. A. N. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jam buvo paaiškinta apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau nuteistasis nepageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taigi nuteistajam V. A. N. teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo suteikta tik po to, kai jis jau buvo davęs išsamius parodymus, tokius jis davė pirmos apklausos metu, o vėliau iš esmės tik patvirtindavo šiuos savo parodymus, tačiau tokia savo teise jis net nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog jis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir apie tai davė parodymus tik verčiamas surinktų byloje įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos metu įvykio vietoje buvo tik nuteistasis V. A. N. ir nukentėjusioji R. J. I., todėl paties nuteistojo parodymai buvo ypatingai svarbūs siekiant nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes teismas vadovavosi nuteistojo parodymais. Todėl aptarti V. A. N. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.
8.3. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1344/2019 nurodyta, kad V. A. N. stengiasi imituoti psichikos sutrikimus ir tai specialistė įvertino kaip simuliaciją. Nors nuteistajam nustatyta simuliacija, tačiau toje pačioje išvadoje nurodyta ir apie tai, jog jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš bylos matosi, kad tai ir buvo padaryta. Jis buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuo pat pirmos apklausos jis nurodė savo atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją R. J. I., nurodė, jog pats ją įtempė į upę ir ten paliko. Kaip jau buvo nurodyta, būtent jo parodymais ir buvo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš jo parodymų turinio akivaizdu, kad apie savo nusikalstamų veiksmų jis parodė išsamiai ir nuoširdžiai. Todėl aplinkybė, jog jis stengiasi imituoti psichikos sutrikimus, nepaneigia jo parodymų ir šių parodymų nuoširdumo.
8.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad nuteistasis siekė įtikinti teismą, jog dėl jo elgesio kalta pati R. J. I.. Nuteistasis V. A. N. teisiamojo posėdžio metu iš tikrųjų parodė apie tai, kad nukentėjusioji įžeidinėjo jo sutuoktinę, įstūmė jį į vandenį ir tai sukėlė jam pyktį. Nors nuteistasis nurodė apie tokį nukentėjusiosios R. J. I. elgesį įvykio metu, tačiau, kaip jau buvo aptarta, jis parodė ir apie savo atliktus neteisėtus veiksmus, kiekvienos apklausos metu pažymėdamas, jog dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nepripažino nuteistojo V. A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs liudytojų A. P. ir S. S. parodymus, jog nukentėjusioji, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, buvo ramaus ir nekonfliktiško būdo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog V. A. N., pavartojęs alkoholio, be jokios akivaizdžios priežasties būdavo agresyvus. Teismas nurodė ir apie tai, kad net jei galimai nuteistajam R. J. I. pasakė įžeidžiamus žodžius apie pastarojo sutuoktinę, įstūmė kaltinamąjį į vandenį, tai nelaikytina provokuojančiu elgesiu, į kurį kaltinamasis sureagavo visiškai neadekvačiai.
8.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo V. A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik prisipažino, jog nužudė nukentėjusiąją R. J. I., bet ir nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi bei galisi dėl to šiuo metu. To nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Todėl nėra pagrindo panaikinti šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
9. Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. V. A. N., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą. Šiuo nusikaltimu nuteistasis sukėlė neatstatomas pasekmes. Nužudęs nukentėjusiąją R. J. I. nuteistasis padarė ypatingą žalą nužudytosios artimiesiems ir visuomenei. Prieš mažai pažįstamą nukentėjusiąją asmeninio konflikto metu V. A. N. naudojo fizinį smurtą, jai sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas, po to nukentėjusiąją nutempė į upę ir pastūmė gilyn. Upėje paliko nukentėjusiąją, o pats pasišalino iš įvykio vietos. Dėl įvykusios asfiksijos, prigeriant vandenyje, nukentėjusioji R. J. I. mirė. Šios aplinkybės parodo nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį. Teismas įvertino ir nuteistojo V. A. N. asmenybę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis anksčiau teistas. Jis teistas jau 5 kartus. V. A. N. teistas už vagystes ir plėšimus, kurių metu naudojo fizinį smurtą. Be to, naują labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl teismas jį pripažino pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir skirdamas bausmę į šią aplinkybę atsižvelgė. V. A. N. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, o apie kitų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo V. A. N. antivisuomeninės nuostatos jau susiformavusios ir nusistovėjusios.
10. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas V. A. N. paskyrė bausmę, didesnę už minėto BK sankcijos vidurkį – laisvės atėmimą 12 metų. BK 56 straipsnyje nurodoma, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Paskirdamas V. A. N., kaip pavojingam recidyvistui, sankcijos vidurkį viršijančią bausmę teismas jau paminėto BK 56 straipsnio nuostatų irgi nepažeidė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Atsižvelgiant į visas jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. A. N. paskirta bausmė negali būti vertinama kaip aiškiai per švelni. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios V. F. nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo griežtinti jam apskirtos bausmės, iš esmės į visas skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė, šias aplinkybes jau įvertino, jokių naujų neįvertintų aplinkybių nukentėjusioji nenurodo. Teismas V. A. N. paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, kuri atitinka tiek nusikaltimo pavojingumą, tiek paties nuteistojo pavojingumą, tiek ir nukentėjusiosios interesus. Tokia bausmė užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą.
11. Nukentėjusioji V. F. apeliaciniame skunde taip pat prašo padidinti jai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, jai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šis prašymas irgi atmetamas.
11.1. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, BPK 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
11.2. Nukentėjusioji V. F. pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. A. N. priteisė 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. F.. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino iš esmės visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, taip pat ir dėstomas apeliaciniame skunde.
11.3. V. A. N., veikdamas netiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nužudė R. J. I., kuri buvo vienintelė V. F. dukra. Todėl nėra abejonių, kad dėl R. J. I. nužudymo jos motina patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, nėra abejonių ir dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad V. F. staiga ir netikėtai neteko dukters. Įvertino ir jų labai artimus santykius, taip pat ir tai, jog nužudytoji padėdavo savo motinai ir buityje, ir materialiai. Teismas įvertino pačios nukentėjusiosios V. F. sveikatos būklę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš bylos duomenų matosi, kad jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos regėjimas labai silpnas ir vis silpnėja. Skunde nurodoma, kad jai reikalinga kitų žmonių pagalba. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad V. F. nustatyta depresijos diagnozė dėl padidinto jautrumo, nemigos, blogos nuotaikos, verksmingumo. Visos šios aplinkybės nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį teismo jau buvo įvertintos. Be to, teismas įvertino ir nuteistojo V. A. N. turtinę padėtį. Nors jis neturi jokio turto, tačiau yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl ateityje jis galės dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą nuketėjusiajai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, taip pat ir nurodytas apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neteisingai kompensuos V. F. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, suprastėjusią sveikatos būklę netekus dukros. Šis neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką. Todėl keisti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 26 d. buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.
12.1. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančių teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.
12.2. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistajam V. A. N., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Daiva Dereškevičienė. Ši advokatė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų matosi, kad nuteistajam V. A. N. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 180 Eur ir jos priteistinos valstybei.
12.3. Gynėja nuteistajam V. A. N. buvo paskirta todėl, kad jis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, o pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Gynėjas nuteistajam paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, o pažymoje nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, nuteistojo turtinė padėtis leis ją sumokėti. Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiosios V. F. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo V. A. N. 180, 00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.