Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2015-10-09 nuosprendis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2015-10-09 nuosprendžiu pagal baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmąjį skirsnį ir, vadovaujantis § 162 trečiojo skirsnio pirmuoju punktu, numatančiu laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų, jam paskirta 8 metų kalėjimo bausmė, iš bausmės laiko išskaičiuojant 731 areštinėje praleistą dieną. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-02-01.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“, spręsti Borgartingo apeliacinio teismo 2015-10-09 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir apie priimtą sprendimą bei tolimesnius su juo susijusius Lietuvos institucijų veiksmus informuoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymo Nr. XII-800 nustatyta tvarka.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo D. K. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, į bausmės laiką įskaičiuotas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Nuteistasis D. K. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., nes neatitinka nusikalstamą veiką padariusio D. K. skirtos bausmės, kurią skyrė Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinis teismas. Nuteistojo nuomone, jo veiką atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., nes jis Norvegijoje nuteistas už narkotikų kontrabandą. Be to, nuteistasis D. K. nesutinka, kad jis bausmės atlikimui būtų perkeltas į Lietuvą. Nuteistojo teigimu, bausmės vykdymo sąlygos negali tapti blogesnės, nei šalyje, kurioje padaryta nusikalstama veika. Norvegijoje užtikrinamos geresnės bausmės atlikimo sąlygos, nei Lietuvoje, kurioje nehumaniškas pareigūnų elgesys ir nežmoniškos gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

Susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ar vykdymo (toliau– Susitarimas) Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 str. 1 d. c) p.), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d. d) p.). Susitarimo 7 str. 1 d. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Įvertinus teismui pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susitarimo 8 str. 1 d. b) p. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 d. a) p. numatyta, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Susitarimo 6 str. 1 d. numatyta, kad, nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas, gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 str. 1 d. e) p. numatyta, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai.

Nagrinėjamu atveju, D. K. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis. Iš išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, matyti, jog jo gyvenamoji vieta yra Kauno miesto savivaldybė, teismų informacinės sistemos duomenimis, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad D. K. gyventų ne Lietuvos Respublikoje nėra pateikta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. nesutiko su jam paskirtos bausmės atlikimo perkėlimu į Lietuvą, tačiau pagal Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. D. K., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nereikalingas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra Susitarimo 8 str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2015-10-09 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.15-113428AST-BORG/03, kuriuo D. K. nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiantį į tai, kad D. K. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad nuteistojo socialinę reabilitaciją galima lengviau pasiekti jam artimoje aplinkoje, t. y. Lietuvos Respublikoje.

Teismas taip pat nesutinka su nuteistojo skundo argumentu dėl veikos kvalifikavimo suderinamumo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d, numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrabandą vykdomą per Lietuvos Respublikos sieną. Tuo tarpu, D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą narkotikų gabenimą per Norvegijos sieną, todėl apylinkė teismas pagrįstai sprendė, kad D. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. dispoziciją, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už labai didelio kieko narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą (kuris gali būti vykdomas įvairiu būdu). Nuteistojo gabentų narkotinių medžiagų – metamfetamino kiekis sudarė 19,2 kg, o tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pateiktą narkotinių medžiagų sąrašą sudaro labai didelį kiekį, todėl, įvertinant gabentos medžiagos kiekį, nuteistojo padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2015-10-09 nuosprendį ir nutarė vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.