Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G. ir M. G. apeliacinius skundus dėl 2015-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteista 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

M. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteista 25 MGL (941 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios S. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 370 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, jai solidariai priteista iš nuteistųjų J. G. ir M. G. 49,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei iš M. G. priteista 57,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios S. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 12 000 litų neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų J. G. ir M. G. nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios S. S. patirtas 1600,15 Eur atstovavimo išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteista lygiomis dalimis po 800,08 Eur iš J. G. ir M. G. nukentėjusiajai S. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. ir M. G. nuteistos už tai, kad 2013-03-31, apie 00.05 val., viešoje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, prie moterų tualeto, įžūliu elgesiu, kitų klubo lankytojų akivaizdoje, J. G. tyčia sugriebus nukentėjusiajai S. S. dešinės rankos riešą, o M. G. kairės rankos riešą, suko ir tempė nukentėjusiajai rankas, sukeldamos fizinį skausmą bei nutraukdamos nukentėjusiajai ant riešo buvusią apyrankę, 100 litų vertės, bei tęsdamos nusikalstamą veiką, 2013-03-31 apie, 00.15 val., viešoje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, esančiame Šiauliuose(duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, moterų tualeto patalpoje, įžūliu elgesiu, tyčia smogė nukentėjusiajai S. S. po vieną kartą į galvos ir žandikaulio sritį, kairį šoną, vieną kartą kojos keliu įspyrė į kairę šlaunį, o M. G. ranka sudavus į veido ir galvos sritį bei vieną kartą įspyrus nukentėjusiajai S. S. į sėdmenis, J. G. ir M. G. rankomis sudavė nukentėjusiajai dar po vieną smūgį į veido sritį, sukeldamos fizinį skausmą, padarydamos nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, kraujosruvas kairiame šone ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. G. nuteista už tai, kad, tęsdama nusikalstamą veiką, 2013-03-31, apie 00.25 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „Pataja“, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie baro, įžūliu elgesiu, tyčia nukentėjusiajai S. S. kumščiu sudavė du kartus į veidą, rankų nagais subraižė kaklą, nuo kaklo nuplėšė vėrinį 100 litų vertės, sugriebė už rankinės ir nuplėšė rankeną, padarydama nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai J. G. ir M. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendis, kuriuo J. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d. ir M. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).

Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. G. ir J. G. pripažindamas kaltomis, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., rėmėsi ne tiesioginiais įvykio dalyvių parodymais (juos teismas pripažino prieštaringais ir nepatikimais), o tuo, kaip abi šalys elgėsi po įvykusio konflikto. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad nukentėjusioji S. S. po konflikto buvo susijaudinusi, apsiverkusi, bandė ieškoti ją sumušusių merginų, apsauginio, aiškintis situaciją, iškvietė policiją, pati rinko įrodymus patvirtina faktą, kad ji šiame konflikte buvo nukentėjusioji šalis. Tuo tarpu tai, kad M. G. ir J. G., nors ir buvo susijaudinusios dėl konflikto, tačiau jo nesureikšmino, nesiskundė, toliau dėl sumušimų niekur nesikreipė, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina, kad jos minėtame konflikte nukentėjusiomis nesijautė.

Kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos, pagrįstos prielaidomis, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, buvo apklaustos nuteistosios, nukentėjusioji, liudytojai, ištirta kita bylos medžiaga.

Įvertinus surinktus įrodymus, byloje nustatyta, kad 2013-03-31 apie 00.05 val. viešoje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie moterų tualeto įvyko konfliktas tarp S. S. ir Justinos bei M. G.. Įvykyje dalyvavo ir jį matė O. D., N. R., L. B. ir D. A..

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių siektų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus šioje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. G. ir J. G. veiksmuose nėra minėtos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta J. G. parodė, kad kartu su seserimi M. 2013-03-30 apie 23.30 val. nuvyko į klubą „Pataja“. Apie 24 val. ji su seserimi užsinorėjo į tualetą. Belaukiant eilėje prie tualeto koridoriuje sutiko pažįstamus L. B. ir D. A.. Pradėjo su jais šnekėtis. Tada iš salės atėjo nepažįstama šviesiaplaukė mergina su ryškia žalia suknele, tai buvo S. S., prasibrovė pro juos ir atsistojo priekyje jų. J. G. suprato, kad prie vienos iš laukiančių merginų. Ji S. S. pasakė, kad eilės galas ne čia, tačiau S. S. atsakė: „Eik nachui, man draugė užėmė eilę“. J. G. su seserimi pasakė, kad taip negražu kalbėti, tada ji joms parodė vidurinį pirštą. J. G. parodė tokį pat gestą atgal, tarsi klausdama, ką tai reiškia, tada S. S. trenkė vieną kartą per dešinę ranką į pirštą, ir vieną kartą J. G. per kairį skruostą. Sesuo, pamačiusi, kad ją atakuoja, bandydama jas išskirti atsistojo prieš jas, kad fizinis puolimas baigtųsi. Tada S. S. puolė sesę. Sesuo veidą užsidengė savo rankine, tada ir buvo nuplėšta rankena. D. A. stovėjo arčiau J. ir M. ir užstojo sesę, ją išsitempė iš koridoriaus. Kadangi S. S. toliau ėjo link J., įsikišo L. B., ir taip gavosi, kad ji pasistūmėjo ir taip atsidūrė tualeto patalpoje. Kur nuėjo S. S. – į rūkomąjį ar dar kažkur, J. G. nematė. Tualeto patalpoje nebuvo nei O. D., nei N. R., ten buvo tik viena jauna mergina, juodais ilgais plaukais. L. B. stovėjo tarpduryje ir prilaikė duris, nes durys buvo su automatiniu durų pritraukėju. J. G. ten bebūnant, į tualeto patalpą įbėgo S. S., kuri be žodžių abiejų rankų kumščiais trenkė jai į veidą, nuo smūgio ji galva atsitrenkė į tualeto kabinoje esančią medinę pertvarą ir dar alkūne trenkėsi į sieną. Tualeto patalpoje buvusi mergina pradėjo šaukti ir ketino stoti į tarpą tarp jų su Sandra, tada L. B. ištempė S. S., bet ši vis tiek dar sugebėjo J. G. įspirti į dešinės kojos šlaunį virš kelio. Po to S. S. vėl pasišalino iš tualeto patalpos, o J. G. dar ten liko su ta kita mergina. Po kelių akimirkų J. G. išėjo iš tualeto patalpos ir nuėjo į lauko terasą, kur stovėjo L. B.. Su juo persimetė pora žodžių apie tai, kas įvyko. Neužilgo prie jų priėjo S. S. ir kreipėsi konkrečiai į L. B., manydama, kad jis yra apsaugos darbuotojas ir ją apgynė, ji klausė jo, kur ta mergina. Nors J. G. stovėjo šalia, tačiau S. S. jos neatpažino. L. B. atsakius, kad jis ne apsaugos darbuotojas ir kad ji nuo jo atstotų, S. S. nuėjo.

Tuomet J. G. su L. B. nuėjo į salę prie L. B. staliuko, kur jau sėdėjo sesuo M. G. su D. A.. Kadangi iš S. S. patirti smūgiai nebuvo tokie, kad pasileistų kraujas, ar būtų praradus sąmonę, nusprendė nieko nedaryti. Jiems besėdint, pamatė, kaip kažkokia moteris stovi prie M. G., kažką jai sako, gestikuliuoja. J. G. priėjo su ja pakalbėti. Ta moteris liepė J. G. prisistatyti, pasakyti savo vardą, pavardę, moteris pasisakė esanti policijos pareigūnė ir parodė į netoli esantį staliuką. J. G. jai atsakė, kad jos ten nebuvo, kad žino, kaip viskas vyko. Moteris reikalavo atsiprašyti S. S.. Šiai atsisakius, pažadėjo sugadinti jiems vakarą ir dar keletą kartų buvo priėjusi prie jų staliuko. Dėl to ji buvo ir filmuojama. Po to nebekreipė į juos dėmesio, toliau sėdėjo prie staliuko. Vėliau J. G. matė, kaip S. S. ir N. L. kažką aiškino apsaugos darbuotojui. Tada ji apsaugos darbuotojui paaiškino, kad yra blaivi ir nesupranta, kas čia vyksta. Apsaugos darbuotojui net nereikėjo nieko aiškinti, jis iš situacijos, iš aplinkos suprato, kaip kas yra, ir jai pasakė, kad jeigu tos merginos dar prieis prie J. G., kad praneštų apsaugai ir jos bus išvarytos iš klubo. N. L. dar kartą buvo priėjusi pasakyti, kad iškvietė policiją. Dar kurį laiką pasėdėję, J. G. su L. B. sugalvojo išeiti į lauką. Einant koridoriumi link išėjimo, ten stovėjo S. S. su O. D. ir S. S. užstojo praėjimą koja, nemandagiai paklausdama, kur jie eina. Jiems bekalbant, į klubą įėjo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, S. S. atsisakė važiuoti su J. G. vienu automobiliu, kol visi laukė kieme, S. S. buvo nukritusi ant žemės. J. G. parodė, kad S. S. netrenkė, jai nesudavė ir M. G.. J. G. teigia nežinanti, kas sužalojo S. S..

J. G. paaiškino, kad konflikto metu jai buvo padaryti sužalojimai – mėlynė ant dešinės kojos šlaunies virš kelio, nubrozdinta dešinės rankos alkūnė su mėlyne ir padraskymai ant nosies, taip pat skaudėjo galvą, žandus. Mėlynė ant šlaunies atsirado nuo spyrio kulniuku, o kai jai sudavė į veidą du kartus, ji griūdama atsitrenkė alkūne į sieną. Bet dėl to niekur nesikreipė. Tyrėjui apklausiama paminėjo apie sužalojimus ir apie tai, kad jai irgi buvo nutraukta grandinėlė.

Analogiškus parodymus J. G. davė ir pirmosios instancijos teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta M. G. parodė, kad kartu su seserimi J. 2013-03-30 apie 23.30 val. nuvyko į klubą „Pataja“. Prireikus nueiti į tualetą, jos abi atsistojo į eilę. Koridoriuje sutiko pažįstamus L. B. ir D. A., susitarė, kad jie jų palauks. Jiems visiems besišnekant, pro visą eilę prasibrovė šviesiaplaukė moteris, t. y. S. S., ir atsistojo priekyje. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, buvo perdėtai linksmai nusiteikusi. M. sesuo atsiprašė ir pasakė, kad eilės galas ne čia. Moteris pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais parodė vidurinį pirštą. Sesuo jai irgi parodė tą patį gestą, klausdama, kas čia, tada S. S. trenkė seseriai per tą ranką ir veidą. M. puolė į vidurį tarp jų, bandydama ją nustumti, tada ji M. trenkė į veidą ir spyrė į dešinę koją žemiau kelio. Rankoje M. G. turėjo rankinę, bandė ja nustumti S. S., tada ji čiupo už rankinės rankenos ir ją įplėšė. Tuomet į tarpą puolė D. A., jis savo kūnu užstojo M. G.. S. S. toliau nenurimo, puolė link sesers, L. B. užstojo seserį. D. A. M. G. nusivedė į salę prie savo staliuko, kur sėdėjo E. B. su žmona, jie M. G. paklausė, kas atsitiko. M. G. paprašė D., kad jis pažiūrėtų, kaip jos sesuo, nes ji su L. B. pasiliko prie tualeto. D. A. grįžo po kelių minučių, pasakė, jog sesuo su L. B. tuoj ateis. Po kurio laiko atėjo sesuo su L. B., sesuo papasakojo, kad ją vėl puolė. Vaikinai pasiūlė nekreipti dėmesio, galiausiai buvo nuspręsta nesigadinti vakaro ir pabandyti tą įvykį pamiršti.

M. G. teigia, kad nei ji, nei jai matant sesuo negalėjo S. S. sužaloti. S. S. buvo konfliktiškai nusiteikusi, gal ji dar ką nors buvo užpuolusi ar susipešusi, o gal pati taip pasidarė. M. G. paaiškino, kad jos sužaloti negalėjo, nes, kai ji bandė ją atstumti, labai greitai jų tarpe atsirado D. A.. Ji tik stūmė S. S. nuo savęs, laikydama rankoje rankinę ties veidu. M. G. teigia, kad tuo metu negalėjo nutraukti S. S. grandinėlės, nes jos rankose buvo rankinė, o rankine taip jos sužaloti negalėjo.

M. G. parodė, kad prie baro nebuvo jokio susidūrimo su S. S., nes ji sėdėjo prie staliuko. S. S. ji matė tik prie tualetų ir vėliau prie staliuko, nes jų staliukai buvo vienas šalia kito.

Liudytojas D. A. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu parodė, kad jis su L. B. atvyko į klubą "Pataja", kur atsitiktinai sutiko M. ir J. G., laukiančias eilėje prie tualeto. Priešais jas užlindo nukentėjusioji S. S.. Tuomet J. pasakė, kad eilės galas yra ne čia. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, agresyviai nusiteikusi ir sudavė J. per veidą. Tada M. įlindo tarp jų ir jai buvo suduota ir įspirta. Tarp jų trijų įvyko žodinis konfliktas. M. buvo sutrikusi, todėl jis paėmė ją už rankos ir nusivedė prie staliuko, prie kurio sėdėjo L. draugas. J. pasiliko su L. B., po kelių minučių jie parėjo. Liudytojas parodė, kad iš nuteistųjų pusės nebuvo jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją, tik trumpas žodinis konfliktas. Jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido ar kaklo jis nepastebėjo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad 2013-03-31 klube „Pataja“, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ji su draugėmis šventė savo gimtadienį. O. su N. nuėjo parūkyti, o ji pasiliko prie staliuko. Pasėdėjus 10-15 minučių, ji apsigalvojo ir nuėjo ieškoti O.. Prie tualetų pamatė O. ir nuėjo tiesiai prie jos, pradėjo su ja šnekėtis. Tuomet išgirdo, kad kažkas pasakė, kad eilės galas ne čia. Ji bandė juokais sakyti: „Ką čia, mergaitės, nusišnekate“, bet prasidėjo žodžiai: „Žiurke, eik į galą“. Ji stengėsi į tokius pasakymus nekreipti dėmesio, tik pasakė, kad neberėkautų. Tada prasidėjo: „Kas tu čia tokia esi, žiurke, valkata, ubage“, ir taip toliau. Ji į tai nereagavo ir stengėsi atsiriboti. Tada J. pradėjo ją tampyti už rankos. Jos tada jau stovėjo prie pat durų, S. S. bandė išlaisvinti savo ranką, gal jos ranką pasukti, jos atsidūrė tarpduryje, M. ją paėmė už kitos rankos, ir įvyko toks pasistumdymas. O. stovėjo S. S. iš vienos pusės, N. – iš kitos pusės, jos jas išskyrė. O kadangi merginos toliau nenusiramino, O. pastatė nukentėjusiąją į priekį ir kartu su ja įėjo į tualetą. Tualete susitvarkė ir jau viską pamiršusi išėjo, O. liko kabinoje. N. buvo kitoje tualeto kabinoje, o J. G. stovėjo tarpduryje ir pradėjo į ją smūgiuoti. S. S. bandė pagauti jos rankas, tačiau tuomet prisijungė M., irgi sudavė kelis smūgius. Priėjo L. B., greitai apglėbė S. S. per pečius, S. S. vėl gavo kelis smūgius, tada jis jas išsivedė, o nukentėjusioji liko stovėti toje patalpoje. Tuomet iš tualeto išėjo N..

Nukentėjusioji teigia tuo metu buvo sutrikusi, ir net pati nebegalėjo ieškoti apyrankės, todėl prašė N., kad ji man padėtų apyrankę surasti. Jos ieškojo prie durų ir koridoriuje, N. ieškojo toliau, o S. S. nuėjo prie staliuko. Beeidama link staliuko, pamatė į ją skriejantį kumštį, pamatė M. G. ir pajuto skausmą. Nukentėjusioji iš pradžių pamanė, kad jai nagais subraižė kaklą, bet ten buvo jos vėrinys, juo jai subraižė kaklą. Tada vėl pajuto smūgį ir po to jai jau buvo labai didelis šokas, ji tik susirinko savo daiktus, priėjo prie N., kuri buvo už dviejų žingsnių nuo. N. pasakė, kad nieko nematė, nes ieškojo jos grandinėlės, tada ji kažką susitiko ir pradėjo šnekėtis. Tuo metu iš tualeto išėjo O. ir paklausė, kas nutiko. Nukentėjusioji jai pasakė, kad ją muša tos merginos, kurios buvo tualete, pasakė, kad jas bandė išskirti kažkoks apsauginis, O. pasiūlė eiti paieškoti to apsauginio. S. S. įėjo į rūkomojo patalpą, tačiau tų merginų nebuvo įsidėmėjusi, nes matė tik kelias akimirkas. Priėjo prie baro, pradėjo kalbėtis su L. B. ir matė, kad ta mergina stovėjo šalia jo. L. B. jai pasakė, kad jis ne apsauginis, kad eitų ieškoti apsauginio, ir tada jos su O. grįžo prie staliuko. Nuteistųjų staliukas buvo prie pat išėjimo, todėl pro jas reikėdavo praeiti.

Nukentėjusioji paaiškino, kad policiją iškvietė jos draugė N. L., nes pati nukentėjusioji buvo šoko būsenoje. S. S. parodė, kad jai buvo suduota į nosį, bet ji nelūžo, todėl tai nebuvo užfiksuota kaip sužalojimas. Specialistas net nefiksavo mažų mėlynių, sakė, kad tai ne sužalojimai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta liudytoja O. D. parodė, kad 2013-03-31 su merginomis atėjo į klubą „Pataja“, atsisėdo prie staliuko. Po maždaug 15 minučių su drauge N., išėjo parūkyti į rūkomąjį. Išėjusios iš rūkomojo nusprendė nueiti į tualetą ir atsistojo į eilę. Po kiek laiko prie jų priėjo S. S.. Už jų stovėjusi J. G. pasakė, kad čia ne eilės galas, kad S. S. eitų į eilės galą. Įvyko apsižodžiavimas, susistumdymas, pasitampymas.

J. G. pirma pastūmė S. S., ji pirma ėmėsi veiksmų, ji čiupo S. S. rankomis. Tada jos su N. puolė į vidurį išskirti, o kai tualete atsilaisvino kabina, jos su S. kartu įėjome į kabiną. Jai su S. S. įėjus į tualetą, po kiek laiko pirma išėjo Sandra. Tuomet ji išgirdo bildesius ir Sandros aimanas. Ji išėjo dar po minutės ar dviejų dviejų, bet jau nieko nematė. Išėjusi pamatė išsigandusią S., ji verkė, buvo šoko būsenos, pasakė, kad ją sumušė J. G.. Tačiau šios nebuvo matyti. Tada S. nuėjo į rūkomąjį ieškoti apsauginio, bet ten jo nerado ir jos grįžo prie staliuko. Grįžusios viską papasakojo N..

Liudytoja patvirtino, kad ji nematė, kad kas nors būtų mušęs S. S., nematė, kad koks nors vyriškis laikytų S. S.. Ji patvirtino, kad susistumdymo metu jokie smūgiai nebuvo suduoti. Tai, kad S. buvo sumušta J. G. prie tualeto, o M. G. – prie baro jai pasakiusi pati nukentėjusioji, o pati liudytoja to nematė. Prie baro konflikto liudytoja nematė. Be susistumdymo prie tualeto, ji nematė, kad bare dar kas nors kur nors muštų S. S.. Ji matė, kad J. G. stumdėsi su S. S.. M. G. nedalyvavo, nematė, kad ji suduotų S. S., ką nors jai sakytų ar nutrauktų papuošalus. S. nepasakojo, kad M. G. jai ką nors būtų padariusi.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta liudytoja N. L. parodė, kad 2013-03-30, apie 22.30 val., ji, nukentėjusioji S. S., O. D., N. ir K. klube „Pataja“ šventė S. S. gimtadienį. Įvykio, kurio metu buvo sumušta S. S. ji nematė, tik užfiksavo tai, kad S. S. ateina apsiverkusi ir rankose laiko kaklo papuošalą, ji sakė, kad prie tualeto ar tualete ją sumušė dvi merginos. Ji įsidėmėjo, kad prie tualeto, nes, kai vėliau ji klausė O. D. apie šitą įvykį, ši pasakė, kad tas paneles atpažintų, nes buvo įvykęs kažkoks konfliktas prie tualeto. Koks tas konfliktas, ji neklausė. S. S. buvo susijaudinusi, susinervinusi, verkė. O. D. pirma pastebėjo, kad tos panelės sėdi šalia jų ir S. S. jas atpažino. Tada N. L. prisėdo prie jų stalelio ir paklausė, kaip čia viskas įvyko, pasakė, kad atsiprašytų S. S., bet viena iš jų man pasakė: „Dink iš čia, žiurke“, tada ji nuėjo ieškoti apsauginio.

Po to ji iškvietė policiją ir nuėjo pas apsaugos darbuotojus, kad, kol atvyks policija, tos panelės nepasišalintų. Ji pati tą vakarą į policiją nevažiavo, parodymų nedavė. Kai iškvietė policiją, ji ilgai neatvažiavo, todėl kvietė du kartus.

Išsamiai įvertinus surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. S. parodymų, apie tai, kad ją sužalojo J. G. ir M. G., užpuldamos ją klube „Pataja“, vienareikšmiškai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje tuo pačiu metu buvo ir kitų asmenų – tiesioginių įvykio liudininkų, tačiau nei vienas jų iki galo nepatvirtino nukentėjusiosios pateiktos įvykio versijos.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti šios bylos ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo nuoseklūs ir išsamūs. Pažymėtina, kad pirmųjų apklausų metu nukentėjusiosios pateikti duomenys apie įvykį, kurio metu ji nukentėjo, nebuvo išsamūs, stigo konkretumo, detalumo. Tačiau vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji pateikė vis tikslesnius duomenis apie ją sužalojusių asmenų veiksmus. Kolegijos nuomone, tai verčia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, todėl nukentėjusiosios versijos patvirtimui ir nuteistųjų neginčijamos kaltės pagrindimui reikalingi kiti objektyvūs įrodymai.

Tuo tarpu M. G. ir J. G. parodymai visose šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme stadijose buvo vienodai išsamūs ir nuoseklūs. Tai, beje, patvirtino nuosprendyje ir pirmosios instancijos teismas. Be to, nuteistųjų parodymus patvirtino tiesioginiai įvykio liudytojai D. A. ir L. B..

Liudytojai L. B. ir D. A. parodė, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji, o nuteistosios jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs visose šios bylos tyrimo bei nagrinėjimo stadijose, patvirtina vieni kitus bei svarbias aplinkybes, jais netikėti nėra pagrindo. Todėl kolegija vadovaujasi jais kaip įrodymais, paneigiančiais J. G. ir M. G. kaltę. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šių liudytojų parodymuose esančių tam tikrų prieštaravimų jie laikytini nepatikimais. Atlikus minėtų parodymų analizę matyti, kad jie pilnai sutampa esminėse įvykio aplinkybėse ir detalėse, t. y. tame, kas pradėjo konfliktą, kas ir kokius smurtinius veiksmus atliko, abu liudytojai analogiškai nuosekliai nurodė visą įvykio eigą.

Tuo tarpu nukentėjusiosios S. S. parodymų dėl jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų iš M. G. ir J. G. pusės nuosekliai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Konflikto pradžią mačiusi nukentėjusiosios draugė O. D. patvirtino nemačiusi, kad jos akivaizdoje kas nors sumušė S. S.. Būdama tualeto kabinoje ji girdėjo tik grumtynių garsus, tačiau pačių grumtynių nematė, todėl negali patvirtinti nukentėjusiosios versijos. Analogiškas aplinkybes nurodė ir N. R., pirmosios instancijos teismo metu apklausus ją liudytoja. Kita liudytoja apklausta S. S. draugė N. L. tiesiogiai įvykio taip pat nematė ir paaiškino tik tai, ką išgirdo iš nukentėjusiosios, todėl remtis jos parodymais, grindžiant nuteistųjų kaltę taip pat nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, minėtų liudytojų parodymais negalima neginčijamai grįsti nuteistųjų kaltės, kadangi nei vienas jų nebuvo įvykio tiesioginis liudytojas, o apie įvykį paaiškino taip, kaip apie jį papasakojo pati nukentėjusioji.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus apie įvykio eigą iš dalies paneigia kitų liudytojų parodymai. S. S. nurodė, kad išėjus ir tualeto kabinos ją užpuolė J. G. ir M. G.. Tačiau tokia įvykio eiga negalima, nes M. G. dar konflikto pradžioje kartu su D. A. paliko įvykio vietą ir nuėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo E. B. ir E. B.. Be to, niekas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie tai, kad M. G. ją dar sumušė prie baro. Liudytoja N. L. paaiškino, kad S. S. skundėsi, jog ją sumušė prie tualeto ar tualete ir neminėjo, kad ji dar buvo sumušta prie baro.

Kolegija pritaria nuteistųjų apeliacinio skundo argumentams apie tai, kad specialisto išvada dėl S. S. padarytų sužalojimų nėra ir negali būti nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas. Įvykio metu naktiniame klube „Pataja“ buvo daug žmonių, todėl neatmetama galimybė, kad S. S. galėjo konfliktuoti ir su kitais asmenimis. Nors iš specialisto išvados bei nukentėjusiosios S. S. pateiktų nuotraukų matyti, kad prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas, o specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų pobūdis bei mastas patvirtina nukentėjusiosios parodymuose nurodytų sužalojimų lokalizaciją ir kiekį, tačiau tai neginčijamai nepatvirtina J. G. ir M. G. dalyvavimo šių sužalojimų padaryme.

Kolegijos nuomone, tokia specialisto išvada nepašalina prieštaravimų tarp nukentėjusiosios, nuteistųjų bei kitų liudytojų parodymų, nepašalina abejonių dėl M. G. ir J. G. kaltės. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, ši abejonė aiškinama kaltinamųjų naudai.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl kitų nuteistosioms inkriminuotų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių.

Nors konfliktas įvyko viešoje vietoje – klube „Pataja“, tačiau vien konflikto vietos viešumas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilusio konflikto esmė buvo asmeninio pobūdžio. Nors šį asmeninį konfliktą galėjo matyti neapibrėžtas skaičius pašalinių asmenų, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad dėl jo buvo sutrikdyta klubo veikla, kad pašaliniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti. Įvykio metu klube dirbę apsaugos darbuotojai R. V. ir M. Ž., kurių pareiga užtikrinti tvarką vakaro metu, apklausti liudytojais paaiškino, kad jokio konflikto nepastebėjo ir nematė. Iš jų paaiškinimų matyti, kad dėl kilusio konflikto vakaro eiga nebuvo sutrikdyta. Įvykio aplinkybių nematė ir jokie kiti asmenys. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog neva dėl konflikto merginos, laukusios eilėje prie tualeto, išsiskirstė, yra pagrindas teigti, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų M. G. ir J. G. apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad M. G. ir J. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei sužalojo S. S., todėl jos išteisintinos.

Esant neįrodytai M. G. ir J. G. kaltei dėl S. S. sužalojimo, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys bei prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestini (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. G. ir J. G. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamosios padarė šią nusikalstamą veiką.

S. S. civilinį ieškinį bei prašymą priteisti atstovavimo išlaidas atmesti.