Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. R., K. R., G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovams ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjai neatsiėmė pašte siuntų per nustatytą saugojimo terminą Atsakovams G. R. ir K. R. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (darboviečių adresais). Gyventojų registro duomenimis, atsakovės G. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nesant duomenų apie kitas atsakovės G. B. gyvenamąsias vietas, kurių adresais jai galima būtų įteikti teismo procesinius dokumentus, buvo nutarta procesinius dokumentus antrą kartą išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el. b. l. 5-6). Bylos duomenimis, Savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (el. b. l. 28). Remiantis Savivaldybės įmonės įstatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130 „Dėl Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų tvirtinimo“, pagrindinis Savivaldybės įmonės tikslas - administruoti ir prižiūrėti Savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis bei laikantis teisės aktų reikalavimų (el. b. l. 29).

8. Remiantis byloje esančia 2015 m. vasario 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo išnuomota atsakovei G. R. (el. b. l. 7-11). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė G. R. būtų nutraukus nuomos sutartį. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad gyvenamojoje patalpoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą yra deklaravę ir joje gyvena atsakovai G. R., K. R. ir G. B.. Remiantis šalių sudaryta sutartimi, ieškovė išnuomoja atsakovams gyvenamąją patalpą, o atsakovai įsipareigoja mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius (el. b. l. 10, sutarties V dalis). Atsakovai pagal sutartį savo įsipareigojimų tinkamai nevykdo, t. y. laiku ir pilnai nemoka nuomos mokesčių. Atsakovai 2019 m. birželio 7 d. buvo įspėti dėl įsiskolinimo su reikalavimu padengti jį ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo dėl įsiskolinimo išsiuntimo dienos, tačiau skolos nesumokėjo (el. b. l. 15). Įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. sudaro 2 247,02 Eur (el. b. l. 23). Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai yra tinkamai įvykdę prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai sutarties tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas solidariai iš atsakovų priteisti 2 247,02 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

12. Iš į bylą pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė paskaičiavo atsakovams 64,12 Eur delspinigius taikant 0,02 procento normą už 6 mėnesius (el. b. l. 24). Kadangi atsakovai savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė ir nustatytu laiku su ieškove neatsiskaitė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 64,12 Eur delspinigių.

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 311,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinas 52,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 17,50 Eur, atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 3,58 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) solidariai iš atsakovų G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 247,02 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 02 ct) skolą, 64,12 Eur (šešiasdešimt keturių eurų ir 12 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 311,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 17,50 Eur (septyniolika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 3,58 Eu (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, iš viso iš kiekvieno atsakovo po 21,08 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.