Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-6996-1141/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
e2YT-6996-1141/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Pareiškėjas
A. B., J. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6996-1141/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01462-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. (A. B.) ir J. B. (J. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai A. B. (A. B.) ir J. B. (J. B.) (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų mama Z. B. (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė ir valdė 1/2 dalį palikimo po savo sutuoktinio P. B. (P. B.) mirties ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nurodė, kad jų mama po sutuoktinio mirties praleido 3 mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo dėl sunkios, nepagydomos ligos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam prisikirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra pradėję rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio asmens P. B. turtą, tačiau į notarą nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų tėvai Z. B. ir P. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (pareiškėjų). Pareiškėjų tėvas P. B. (toliau – ir palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėtas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Z. B. po palikėjo mirties ir toliau liko gyventi bute, rūpinosi visu likusiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Turtas priklausė palikėjui ir Z. B., po palikėjo mirties ji pradėjo valdyti 1/2 dalį palikėjo Turto, mokėjo mokesčius, išlaikė Turtą ir juo rūpinosi. Pareiškėjų mama Z. B. (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėtas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų mama Z. B. praleido terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo dėl įstatyminių nuostatų nežinojimo ir dėl sunkios, nepagydomos ligos, todėl dėl nurodytų, objektyviai susiklosčiusių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuoto asmens prieštaravimams, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B. po savo vyro P. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė 1/2 dalį palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjų paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. B. (A. B.) ir J. B. (J. B.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusi ((duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio P. B. (P. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė 1/2 dalį palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjų A. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir J. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė