Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Byla Nr. ATP-379-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
ATP-379-290/2014
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00016-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
V. G.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-379-290/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00016-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. ir suinteresuotojo asmens V. G. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį surašytas už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d. 2 val. 45 min., Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis (3,60 promilės)) bei neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutarimu R. K. pripažino kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., ir nubaudė jį 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

R. K. apeliaciniu skundu prašo šį Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti arba pakeisti dalyje dėl autotransporto priemonės konfiskavimo pagal ATPK 129 str. ir priimti vieną iš ATPK 302¹² str. 1 d. 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytų sprendimų. Jo nuomone, minėtas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo konfiskuotas automobilis, kurio savininkas yra ne jis, o V. G.. Jo teigimu, Šakių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė automobilio savininko atsakomybės už jo nuosavybės naudojimą pažeidimo padarymo metu ir dėl to nepasisakė, t.y. nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, kuriose, esant panašioms aplinkybėms, teismai sprendžia automobilio savininko atsakomybės klausimą. Teigia, kad dėl jo veiksmų negali būti atsakingas automobilio savininkas. V. G. priklausantį automobilį jis paėmė šiam užmigus, o kadangi nerado dokumentų automobilyje, išvažiavo be jų. Savininkas negalėjo imtis jokių papildomų apsaugos priemonių, kadangi jis tik laikinai gyvena pas jo motiną. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi Nr. 2AT-4/2012, kurioje konstatuota, jog „transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jos automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu“. Taip pat jis remiasi 2010 m. vasario 4 d. nutartimi Nr. N-575-3213-10, kurioje cituojamos 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimo ištraukos, pabrėžiančios įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismai galėtų individualizuoti nuobaudą bei pateikiamas teismo konstatuotos minėtos išskirtinės situacijos pavyzdys, kuri leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės pasinaudojimą pažeidimo metu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, neįvertino savininko atsakomybės ir dėl jos nepasisakė, nesivadovavo suformuota aukštesniųjų teismų praktika.

V. G. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti arba pakeisti dalyje dėl autotransporto priemonės konfiskavimo pagal ATPK 129 str. ir priimti vieną iš LR ATPK 302¹² str. 1 d. 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytų sprendimų. Jis, remdamasis teismų praktika, nurodo, jog yra tinkamas subjektas pateikti apeliacinį skundą.

V. G. nurodo, kad jos sugyventinės brolis R. K., savavališkai paėmė jam priklausantį automobilį, kai šis miegojo. Automobilio dokumentus iš jo striukės paėmė R. K. motina I. K. ir pristatė į policiją taip pat jam nežinant. Tik pabudęs ryte, jis skambino į policiją pranešti apie automobilio dingimą, tačiau jam buvo pasakyta, jog automobilis sulaikytas, nes jį vairavo neblaivus R. K..

Nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, netyrė ir nepasisakė ar suinteresuotas asmuo yra atsakingas už jo nuosavybės naudojimą. Be to jis nurodo teismų praktiką, kurioje konstatuota, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, kai jis automobilio dokumentų neatiduoda ir neleidžia važinėti savo automobiliu (LVAT nutartis N-575-3213-10, LAT nutartis 2AT-4-2012). Apeliantas cituoja ir Lietuvos Konstitucinio Teismo 2005-11-03 nutarimą dėl teismų teisės vykdyti teisingumą individualizuojant nuobaudas.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis teismų praktika, jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo metu, nes tokia išvada darytina iš aplinkybių viseto. Jis neturėjo protingos galimybės išvengti ar užkirsti kelią savo automobilio panaudojimui, kadangi, kaip įprasta tokiu metu, jau miegojo. Kad R. K. po vidurnakčio sugalvos neblaivus pasivažinėti, negalėjo numanyti, kadangi jis niekada neprašydavo pasinaudoti automobiliu. Automobilio dokumentai buvo sunkiai prieinami, nes buvo jo striukėje, kambaryje, kuriame jis miegojo, tačiau vis tiek buvo slapčia paimti jo sugyventinės motinos ir pristatyti į R. K. sulaikymo vietą.

Jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų nerinko ir netyrė, nevertino jo atsakomybės ir dėl jos nepasisakė, nesivadovavo aukštesniųjų teismų praktika.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nutarimą nepakeistą, apeliacinių skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Apeliantai pateikė analogiškus skundus, kuriais prašo tik pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl R. K. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 129 straipsnį, kuria konfiskuotas V. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis. Taigi apeliaciniuose skunduose keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir jos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Apeliaciniuose skunduose prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo.

ATPK 129 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Teismų praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011). Taigi, savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šios aplinkybės byloje nėra visiškai išsiaiškintos.

Iš nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. ir suinteresuotas asmuo V. G. posėdyje dalyvavo, vadinasi, tai buvo žodinis procesas, tačiau nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų tyrimo. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismų praktikoje nekartą nurodyta, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą, neištyręs visų įmanomų bylos aplinkybių. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. O tai šioje byloje padaryta nebuvo. Iš nutarimo turinio neaišku, kodėl konstatavęs, kad pažeidėjas automobilio raktelius paėmė be savininko leidimo, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė sprendimą konfiskuoti V. G. priklausantį automobilį – teismas nutarime visiškai nemotyvavo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismas, nesant teismo posėdžio protokolo, neturi galimybės patikrinti, ar R. K. ir V. G. pateikė, ir jei pateikė, kokie jie buvo, parodymus teismo posėdyje dėl apeliaciniais skundais ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarimo dalies. Nutarime teismas visiškai nieko nepasisakė apie transporto priemonės savininko nurodytas (jeigu buvo nurodytos) aplinkybes bei jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar, nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti teismų praktikoje minimą išskirtinę situaciją, t. y. teismas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad teismo išvados padarytos nemotyvuotai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, neapklausti bylos dalyviai, nėra teismo posėdžio protokolo. Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutarimas nėra pakankamai motyvuotas.

Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimas yra naikintinas, o R. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

panaikinti Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šakių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis