- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2-547-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00631-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- L. R., E. B., L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Modestas Sriubas
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui I. G. (I. G.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. R., E. B., L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. R., E. B., L. K. (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: 1) ieškovės L. R. naudai 34 106,60 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovės E. B. naudai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovės L. K. naudai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) visų ieškovių naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) ieškovės L. R. naudai 900 Eur dydžio žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka; 6) ieškovių naudai teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į iš Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) ir prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl jų manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui R. R. (toliau – ir pacientas, mirusysis) viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija priimtu sprendimu nusprendė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir nusprendė, kad pareiškėjų (ieškovių) prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintas. Ieškovės su priimtu Komisijos sprendimu nesutinka. Teigia, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (toliau ir – ligoninė, (duomenys neskelbtini)) pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala.
Šalies argumentai
4. Ieškinyje nurodo sekančias faktines aplinkybes:
4.1. 2020 m. liepos 28 d. apie 7.10 val. pacientui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP). Dėl prasidėjusių stiprių pilvo skausmų, pykinimo, silpnumo pacientas GMP automobiliu atvežtas į ligoninę. 2020 m. liepos 28 d. 8.55 val. pacientas konsultuotas ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje. (duomenys neskelbtini) gydytojas Š. M. surinko paciento ligos anamnezę – (duomenys neskelbtini), kitas ligas neigia. Vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, kokius negali patikslinti. Anamnezės surinkimas apsunkintas, nes neveikia e-sveikata. Kitas ligas, alergijas neigia. Nurodoma, kad triaže išmatuota (duomenys neskelbtini). Gydytojas nustatė paciento būklę apžiūrint – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nežymi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra. (duomenys neskelbtini) neigiami. (duomenys neskelbtini) nėra. T – n.
4.2. Pagal paskirtus ir atliktus tyrimus gydytojas Š. M. vertino: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) proc., (duomenys neskelbtini), kiti rodikliai be (duomenys neskelbtini) pokyčių. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išvados – (duomenys neskelbtini) vaizdas. (duomenys neskelbtini) nematyti. Nedidelio laipsnio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Abiejų (duomenys neskelbtini). Kairio (duomenys neskelbtini). Abipus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytojas nurodo, kad pacientas buvo konsultuotas gyd. (duomenys neskelbtini) bei gydytojo (duomenys neskelbtini) (įrašai nėra pateikti) – indikuotinas gydymas (duomenys neskelbtini) skyriuje. (duomenys neskelbtini) skyriuje gydytojo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nepatikslintas. Įt. (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
4.3. 10.50 val. pacientas konsultuotas gydytojos (duomenys neskelbtini) M. V.. Vadovaujantis paciento, kuriam įtariama (duomenys neskelbtini) patologija, apžiūros protokolu, gydytoja nurodė paciento nusiskundimus – atvyko dėl skausmų visame pilvo plote, skausmai prieš 3 dienas, nustatė paciento būklę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ritmiška, (duomenys neskelbtini) nėra, kvėpavimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 6 balai, (duomenys neskelbtini) yra, (duomenys neskelbtini) yra, (duomenys neskelbtini) nėra, per (duomenys neskelbtini) be patologijos. Gydytoja nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), rekomendavo pacientą hospitalizuoti I-jame (duomenys neskelbtini) skyriuje, paskyrė gydymą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatė didelę (duomenys neskelbtini) rizikos grupę.
4.4. 10.51 val. pacientas konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini) E. V., kuris iš esmės tik vertino KTA ir pateikė išvadas: (1) vertinant paciento nusiskundimus, kliniką, instrumentinių tyrimų su kontrastu ((duomenys neskelbtini)) rezultatus – nesant (duomenys neskelbtini) defektų šiuo metu (duomenys neskelbtini) gydymo arba (duomenys neskelbtini) procedūros nereikia; (2) (duomenys neskelbtini) išsivystymui paaiškint, nesant (duomenys neskelbtini) tyrime (duomenys neskelbtini) defektų, - (duomenys neskelbtini) priežastinio ryšio nepakanka; (3) abiejų (duomenys neskelbtini) genezė – galimai (duomenys neskelbtini) arba neaiškaus (duomenys neskelbtini) proceso kilmės. Perkeliant pacientą į (duomenys neskelbtini) skyrių tolimesniam tyrimui ir gydymui nustatytos rekomendacijos – (duomenys neskelbtini) gydymas (duomenys neskelbtini), po to pereiti prie (duomenys neskelbtini) (gyd. (duomenys neskelbtini) konsultacija); (duomenys neskelbtini) kontrolė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) p.r.
4.5. 11.17 val. pacientas konsultuotas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S.. Gydytojas nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), lydinčias patologijas: (duomenys neskelbtini); lėtinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pacientui buvo paskirta skubi (duomenys neskelbtini). 15.00 val. statuse budintis gydytojas atžymi, kad konservatyvus gydymas neefektyvus, yra skausmai po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirginimas, indikuotinas operacinis gydymas skubos tvarka.
4.6. 2020 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) operacijos protokole Nr. 2020-10672 nurodoma, kad nuo 21.00 val., 25 min. trukmės, atlikta (duomenys neskelbtini), kurios metu apžiūrėta (duomenys neskelbtini) ertmė. Rasta: (duomenys neskelbtini) dydžio, sienelės (duomenys neskelbtini), spindyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ertmėje ypač (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsisėję (duomenys neskelbtini) audiniai. Kepenyse (duomenys neskelbtini). Pilvo ertmėje apie (duomenys neskelbtini). Paimta citologijai. Iš (duomenys neskelbtini) biopsija. Užsiūtos (duomenys neskelbtini) vietos, nustatyta klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Operacijos metu (duomenys neskelbtini) diagnozė nepasitvirtino. Paminėjo, kad ligoninė nurodė mirties priežastį – išplitęs (duomenys neskelbtini), tačiau skrodimo išvadose tai paneigiama. Anestezijos lape neatžymimi nepageidaujami reiškiniai ar komplikacijos, neaišku, ar prieš operaciją buvo tinkamai įvertinta paciento sveikatos būklė (KTA radiniai: (duomenys neskelbtini)). Anestezijos lape nurodoma, kad perkelta į RITS (užbraukus pooperacinę palatą).
4.7. 21.40 val. (duomenys neskelbtini) gydytoja kartu su (duomenys neskelbtini) gydytoja D. K. įvertino paciento bendrą būklę – taikoma (duomenys neskelbtini) medikamentais, numatė tyrimų (monitoravimą) ir gydymo planą, tačiau atžymėjo, kad 22.10 val. monitoriuje stebima (duomenys neskelbtini) pereinanti į (duomenys neskelbtini), pradėtas gaivinimas pagal algoritmą, tačiau, išsekus gyvybinėms funkcijoms, pacientas mirė 22.40 val. Vadovaujantis Valstybinio patologijos centro 2020 m. rugpjūčio 21 d. išduotu Medicininiu mirties liudijimu, jame nurodoma pagrindinė liga, sukėlusi paciento mirtį – (duomenys neskelbtini), tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis (duomenys neskelbtini) nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Abiejų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – abipusis (duomenys neskelbtini). Organizuotas (duomenys neskelbtini). Daugybiniai (duomenys neskelbtini). Būklė po diagnostinės laparoskopijos 2020 m. liepos 28 d.
5. Ieškovės nurodo, kad PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 9.2.2 papunkčiu nustatyta kad „teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 punktas); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 punktas); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 punktas).“ Priėjo prie išvados, kad įstatymo leidėjas nustatė asmens sveikatos priežiūros įstaigų griežtosios deliktinės atsakomybės formą.
6. Ieškovės reiškia reikalavimus tuo pagrindu, kad 2020 m. liepos 28 d. ligoninėje pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai (gyvybei), pacientui naujai nustatyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nepakankamumu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai įvertinta, nes pacientas nebuvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo, jam neatlikta (duomenys neskelbtini), neįvertinta operacinė rizika, kadangi chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) progresavimą, taip pat nėra duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) diagnoze, pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą (o operacijos radiniai paneigė (duomenys neskelbtini) diagnozę), kas įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento ligos paūmėjimą, kritinę būklę ir jo mirtį.
Šalies argumentai
7. Ieškovių teigimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime egzistuoja neatidumas, nerūpestingumas ir neužtikrinimas maksimalių pastangų. Argumentuoja, kad 2020 m. liepos 28 d. ligoninėje pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai (gyvybei), pacientui naujai nustatyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), lėtinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai įvertintos, nes pacientas nebuvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo, jam neatlikta (duomenys neskelbtini), neįvertinta operacinė rizika, kadangi chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) progresavimą. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. ligoninėje pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai (gyvybei), nes nėra duomenų, susijusių su ūmaus (duomenys neskelbtini), pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą, o ir operacijos radiniai akivaizdžiai paneigė ūmaus (duomenys neskelbtini), kas įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė ar sąlygojo paciento ligos paūmėjimą – operacijos sąlygota tiesioginė mirties priežastį – progresuojantį (duomenys neskelbtini), vėlesnę jo kritinę būklę ir jo mirtį. Pažymi, kad 2020 m. liepos 28 d. 8.55 val. pacientas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje (atvežtas GMP), 11.17 val. pacientas stacionarizuotas ir konsultuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje ir tik 21.00 val. operuotas. Ieškovės atkreipia dėmesį, kad būtent 2020 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) operacijos protokolas Nr. 2020-10672 patvirtina, kad operacijos metu (duomenys neskelbtini) nepasitvirtino. O skrodimo išvadose paneigiama ligoninės nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).
8. Pažymi, kad Valstybinės akreditavimo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) atliko pacientui ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą. Išvados, konstatuotos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-234-3/2021 2021-12-23 ataskaitoje Nr. D17-230-(1.27) (toliau – Ataskaita) ir jos pagrindu 2021-12-28 priimtame įsakyme Nr. T4-290-(1.34) (toliau – Įsakymas). Nurodo, kad Akreditavimo tarnyba Ataskaita ir jos pagrindu priimtu Įsakymu konstatavo, jog 2020 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) gydytojas Š. M., turėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) sistemos ligų būkles ((duomenys neskelbtini)), kaip tai numato Lietuvos medicinos normos MN 159:2021 „(duomenys neskelbtini) medicinos gydytojas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2016-08-26 įsakymu Nr. V-1031 16.17 p., įvertinęs gautų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nepaskyrė (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijos dėl detalesnio paciento ištyrimo ir tolesnės gydymo taktikos, tuo pažeidžiant Įsakymo3 1.1.1 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus. 2020 m. liepos 28 d. pacientą hospitalizavus į (duomenys neskelbtini) skyrių šio skyriaus gydytojai (duomenys neskelbtini) nuo 11.17 val. iki 19.20 val. (gydytojas (duomenys neskelbtini) R. S. po paciento apžiūros 11.17 val. nustatęs gretutinę patologiją ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vėliau budintis gydytojas (duomenys neskelbtini) M. R., stebėjęs paciento būklę iki numatytos operacijos didelės rizikos pacientui nepaskyrė (duomenys neskelbtini) gydytojo (ar gydytojo (duomenys neskelbtini)) konsultacijos, kad būtų tinkamai įvertinti atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatai, prieš operaciją paskirtas optimalus konservatyvus gydymas bei įvertinta priešoperacinė ir pooperacinė rizika, tuo pažeidžiant Įsakymo3 1.1.2 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus.
9. Atkreipia dėmesį į Akreditavimo tarnybos pasitelktos gydytojos (duomenys neskelbtini) B. P. išvadas dėl pacientui R. R. teiktų paslaugų kokybės, kuriose nurodoma:
9.1. Pacientas 2020-07-28 atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam buvo paskirti reikalingi tyrimai. Visi tyrimai buvo interpretuoti teisingai. (duomenys neskelbtini) nebuvo interpretuotas.
9.2. (duomenys neskelbtini) medicinos gydytojas teisingai įvertino (duomenys neskelbtini). Paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) būklei įvertinti pakako atliktų laboratorinių tyrimų. (duomenys neskelbtini) metu rastas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ertmėse. Pirminiam įvertinimui šių tyrimų pakako. Tačiau (duomenys neskelbtini) nustačius (duomenys neskelbtini), papildomai reikėtų atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą, įvertinti (duomenys neskelbtini) funkciją.
9.3. (duomenys neskelbtini) medicinos gydytojas nustatęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo paskirti (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultaciją dėl detalesnio ištyrimo ir tolesnės gydymo taktikos.
9.4. Pacientas hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientui nustatyta lydinti patologija ((duomenys neskelbtini)), todėl prieš numatomą operaciją pacientą turėjo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) gydytojas arba gydytojas (duomenys neskelbtini). Jie turėjo įvertinti atliktus tyrimus, paskirti gydymą ir įvertinti perioperacinę riziką. Įvertinant tai, kad pacientas priskiriamas didelės rizikos grupei, operacinis gydymas galimas pagal gyvybines indikacijas ((duomenys neskelbtini)).
9.5. „Chirurginė operacija gali skatinti (duomenys neskelbtini) progresavimą. (duomenys neskelbtini) nepakankamumas yra susijęs su padidėjusia perioperacine sergamumo ir mirtingumo rizika.“
9.6. Remiantis (duomenys neskelbtini) skyriuje atliktais tyrimais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ertmėse, (duomenys neskelbtini)) galima galvoti, jog pacientas jau sirgo (duomenys neskelbtini) iki patekimo į ligoninę. Operacinis gydymas galėjo pabloginti (duomenys neskelbtini) eigą. Ligoniui paskirtas (duomenys neskelbtini) gydymas nebuvo optimalus. Nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progresavimui įtakos neturėjo. (duomenys neskelbtini) yra stiprus rizikos veiksnys, susijęs su perioperaciniu (duomenys neskelbtini) įvykių ir mirtingumo padidėjimu. Taigi pacientai, sergantys (duomenys neskelbtini), turi būti atidžiai įvertinti prieš operaciją, kad būtų parengtos tinkamos operacijos ir anestezijos strategijos, kad būtų optimizuota hemodinamika po operacijos, bet taip pat būtų atidžiai stebimi po procedūros.
10. Atkreipia dėmesį į Komisijos pasitelktos (duomenys neskelbtini) J. A. išvadas, kuriuose nurodoma, kad:
10.1. 2020-07-28 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje teisingai įvertino (duomenys neskelbtini) ir skyrė tinkamą gydymą, paskyrė laboratorinius tyrimus ir KT. Tačiau radus (duomenys neskelbtini) žymenį, (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) konsultacija.
10.2. Jeigu pacientas nebūtų buvęs operuotas, negalima tiksliai atsakyti, ar būtų pavykę išvengti letalinės išeities. Sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) nepakankamumo biomarkerio (duomenys neskelbtini) ryškaus padidėjimo, KT nustatytas ryškias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimą, manau, kad (duomenys neskelbtini) nepakankamumas buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas. Chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) nepakankamumo progresavimą. Operacinę riziką turėjo įvertinti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).
10.3. Kaip pacientas turėjo būti gydomas dėl (duomenys neskelbtini) patologijos J. A. negali spręsti, mano, kad nebuvo padaryti visi reikiami tyrimai prieš operaciją (pirmiausia – (duomenys neskelbtini)), pacientas neapžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), neįvertinta operacinė rizika. (duomenys neskelbtini) yra reikšmingas rizikos veiksnys, sukeliantis (duomenys neskelbtini) įvykius ir didinantis mirtingumą. Ar buvo galima išvengti mirties? Galbūt, pirmiau stabilizavus terapinę būklę, o tik po to atlikus diagnostinę (duomenys neskelbtini), galima buvo atitolinti letalinę išeitį.
11. Ieškovės taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos pasitelkto (duomenys neskelbtini) gydytojo M. S. išvadas, kuriuose nurodoma, kad:
11.1. Nustačius išvardintus pakitimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), buvo indikacijos gydytojo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijai.
11.2. Nagrinėjamu atveju, diagnozavus (duomenys neskelbtini) uždegimą, vadovaujantis aukščiau paminėtomis gairėmis bei atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo indikacijos operaciniam gydymui. Indikacijas operaciniam gydymui įprastai nustato gydytojas chirurgas arba gydytojų konsiliumas, įvertinęs galimą operacinio gydymo naudą ir kylančią riziką. Esant sudėtingai gretutinei patologijai (kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju), darant sprendimą dėl indikacijų operaciniam gydymui, būtina atsižvelgti į gydytojo (duomenys neskelbtini) išvadą, esant reikalui pasitelkti kitų specialybių konsultantus.
Šalies argumentai
12. Ieškovės įrodinėdamos priežastinio ryšio buvimą nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ligoninės (specialistų) netinkamų/nekokybiškų paslaugų suteikimo ir pacientui kilusių sveikatai (gyvybei) neigiamų pasekmių, t. y. pacientas neteko galimybės išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, kadangi ligoninės (specialistai) 2020 m. liepos 28 d. neatliko savo pareigų, nes nebuvo pakankamai įvertinta pacientui naujai nustatyta (duomenys neskelbtini) patologija - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išeminė (duomenys neskelbtini), pacientas nebuvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo, jam neatlikta (duomenys neskelbtini), neįvertinta operacinė rizika, kadangi pati chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) nepakankamumo progresavimą, bei nėra duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) diagnoze, pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą (o operacijos radiniai paneigė duomenys neskelbtini) diagnozę). Remiantis nurodytu, ieškovių teigimu, taip pat egzistuoja reikšmingi įvairaus pobūdžio neteisėti veiksmai, kurie negrįžtamai sąlygojo išsivystyti paciento ūminę kritinę būklę ir vėliau jo mirtį.
13. Pasisakydamos dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Ieškovės dėl nurodomų įstaigos (neteisėtų) veiksmų neteko sutuoktinio ir tėvo, t. y. artimiausio šeimos nario, kuriuos bendrai siejo kasdieniniai ypač artimi bei glaudūs ryšiai. Pažymi, kad Aprašo Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelėje (toliau – Lentelė) nėra kriterijaus – neturtinės žalos pasekmių (gyvybės netekimas) reikšmingumo įvertinimo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis – asmens teisė į šeimą. Dėl netekties pažeisti visi ieškovių lūkesčiai, kurie buvo sietini su bendra ateitimi, o kartu vertybe – teise turėti visavertę šeimą. Nurodo, kad emocinį ir dvasinį tarpusavio ryšį šeimoje vaizdžiai patvirtina Šeimos nuotraukų albumas.
14. Ieškovių įsitikinimu, žalą padariusio asmens kaltė turėtų būti vertinama kaip didelis neatsargumas. Pirmiausia dėl to, kad byloje pasitelkti konsultantai vienareikšmiškai nurodė, kad pacientas su (duomenys neskelbtini) patologija – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo, jam neatlikta (duomenys neskelbtini), neįvertinta operacinė rizika, kadangi chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) nepakankamumo progresavimą. Chirurginė operacija atlikta, nors nepasitvirtino diagnozė, o operacija buvo veiksnys sąlygojęs (duomenys neskelbtini) nepakankamumo progresavimą. Ieškovės neturtinę žalą sutuoktinei ir dukroms vertina – po 50 000 Eur.
15. Dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovė/sutuoktinė pateikė dokumentus, patvirtinančius sutuoktinės netektų pajamų dalį – 29 625,22 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovė tikslindama nurodo, kad pacientas 2020 m. balandžio – birželio mėn. gavo pajamas: 1) 424,53 Eur/mėn. vidutinę senatvės pensiją ir 2) 587,43Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį (darbdavio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) ligos išmoka tuo laikotarpiu), vadinasi mirties dieną gaudavo 1 011,96 Eur/mėn. pajamų. Netektų pajamų terminas skaičiuojamas iki statistinės vidutinio tikėtino vyrų gyvenimo trukmės, t. y. 71,5 metų arba 2026 m. rugpjūčio 8 d., kas sudaro pilnų 60 mėnesių nuo jo mirties (2020 m. liepos 28 d.) iki minėtos gyvenimo trukmės. Kadangi paciento sutuoktinei priklauso puse kito sutuoktinio pajamų (1 011,96 Eur/mėn.), tai 505,98 Eur/mėn. tenkanti sutuoktinės pajamų dalis arba 505,98 Eur/mėn. x 60 mėn. = 30 358,80 Eur netektų sutuoktinio pajamų dalies. Sutuoktinė už 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 2022 m. lapkričio 21 d. laikotarpį gavo našlių pensiją ir tai sudarė 733,58 Eur sumą, kuria mažinama aukščiau paskaičiuota sutuoktinės netektų pajamų suma. Galutinė sutuoktinės netektų pajamų suma – 29 625,22 Eur. Nurodo, kad kartu sutuoktinė pateikia papildomai turtinės žalos, sudarančios laidojimo ir kapavietės išlaidas 4 481,38 Eur sumai. 5 207,86 Eur sumą sudaro laidojimo ir kapavietės išlaidos, iš kurios atimama gauta išmoka mirties atveju – 726,48 Eur, todėl bendra laidojimo ir kapavietės išlaidų suma 4 481,38 Eur.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK, atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą.
17. Atsakovė teigia, kad pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). Nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymui, buvo įtvirtintas „žalos be kaltės“ modelis. Todėl, sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymas nebetaikomas, tačiau pareiga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (veiksmus, kuriais pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai), žalą ir jų priežastinį ryšį.
18. Atsakovės vertinimu dėl Komisijos sprendimo, ligoninėje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai nebuvo padaryta žala. Nurodo, kad žala atsirado dėl priežasčių, kurių neįmanoma nei numatyti, nei kontroliuoti, nei užkirsti tam kelio, todėl nagrinėjamu atveju žala ieškovėms nėra atlyginama. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės iš esmės teigia, kad pacientui iki operacijos nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nebuvo nustatyti faktoriai sąlygoję paciento sirgtos ligos paūmėjimą. Atsakovė pažymi, kad nors ieškovės kai kuriuos pacientą gydžiusių medikų veiksmus grindžia Akreditavimo tarnybos Ataskaitoje ir Įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pabrėžia, kad Akreditavimo tarnybos Ataskaitoje/Įsakyme buvo nustatyti tam tikri ligoninės medikų pažeidimai, tačiau nėra įrodyta, kad jie įvykių grandinėje lėmė paciento mirtį.
19. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Akreditavimo tarnyba nuolat vykdo planinius ir neplaninius asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikrinimus, kurių metu vertina teikiamų paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau neteikia išvadų apie tai, ar konkretūs gydymo įstaigos/gydytojų veiksmai lėmė/galėjo lemti paciento išeitį, bei kartu nevertina gydymo įstaigos atsakomybės atsižvelgiant į PTŽSAĮ nuostatas. Akreditavimo tarnyba nesprendžia aplinkybių, sąlygojusių paciento mirtį. Ginčus dėl medicinos paskirto gydymo tinkamumo nagrinėja Komisija. Tačiau pažymėjo, kad Komisija, remdamasi ta pačia Ataskaita ir joje nurodytomis gydytojų konsultantų išvadomis apie paciento gydymo ligoninėje tinkamumą, nustatė, kad žala pacientui, vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, nebuvo padaryta.
20. Nurodo, kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekspertų išvadas atsakant į klausimus apie Paciento galimą letalinę išeitį atlikus/neatlikus operacijos akcentuotina, kad pateiktas toks medicininis vertinimas:
20.1. Jeigu pacientas nebūtų buvęs operuotas, negalima tiksliai atsakyti, ar būtų pavykę išvengti letalinės išeities;
20.2. (duomenys neskelbtini) patologijos pakitimai išsivystė ne ūmiai;
20.3. kad yra ūmus chirurginis susirgimas – rodė anamnezės duomenys;
20.4. diagnozavus (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Pasaulio skubios chirurgijos draugijos gairėmis bei atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo indikacijos operaciniam gydymui;
20.5. laparoskopinė operacija yra pakankamai saugi operacija.
Atsiliepimas
22. Atsakovė nesutinka su ieškovių teiginiu, kad ligoninės gydytojai nedėjo maksimalių pastangų, siekiant išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Taip pat prieštarauja teiginiui, kad byloje egzistuoja reikšmingas įvairaus pobūdžio neveikimas, kuris negrįžtamai sąlygojo išsivystyti paciento ūminei kritinei būklei ir vėliau jo mirtį. VLK teigimu Komisijos sprendimas yra pagrįstas. Argumentuodama nurodo, kad vertinant surinktos informacijos visetą ir vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, Komisija teisingai konstatavo, kad pareiškėjų (ieškovių) prašyme nurodoma žala neatlygintina, kadangi neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Nurodo, kad ieškovės nepateikė pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima teigti, kad egzistuoja ligoninės neteisėti veiksmai, dėl ko atsakovei kiltų pareiga atlyginti dėl paciento mirties atsiradusią žalą.
23. VLK pasisako, dėl negautų pajamų paskaičiavimo ir pažymi, kad ieškovės neteisingai apskaičiavo tikėtiną paciento gyvenimo trukmę, nes pacientas sirgo negydomu (duomenys neskelbtini), taip pat atlikus operaciją nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl VLK nuomone, skaičiuojama išgyvenamumo trukmė iki 72,5 m. yra per didelė. Pažymi, kad nebuvo pateikta ir paciento darbo sutarties kopija, visai neaišku, ar pacientui buvo pasibaigęs bandomasis laikotarpis. Atkreipia dėmesį, kad našlių pensiją ieškovės išskaičiuoja tik už laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 21 d. tačiau nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, neišskaito našlių pensijos už visą laikotarpį. Nurodo, kad tai neatitinka iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalies reglamentavimo.
24. Pažymi, kad reikalavimas dėl turtinės žalos, patirtos dėl laidojimo išlaidų priteisimo turi būti atmestas. Nurodo, kad vadovaujantis iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusia PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostata ir Aprašo 15.1 papunkčiu turtinę žalą gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susiję sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (medikamentai, mokamų paslaugų teikimas ir pan.). VLK nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės patirta turtinė žala susijusi su laidojimo išlaidomis..
Atsiliepimas
25. Atsakovė nurodo nesutinkanti su prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais – 50 000 Eur sutuoktinei ir dukroms kiekvienai. Pažymi, kad ieškovės visiškai neindividualizavo žalos dydžio, nes tikėtina skirtingą neturtinės žalos dydį patyrė kartu su pacientu gyvenusi sutuoktinė ir savo šeimas turinčios ir atskirai gyvenančios dukterys, kurių tėvas mirė jau pagyvenusio amžiaus.
26. Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovių teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje, žalą padariusio asmens kaltė – didelis neatsargumas. Argumentuoja, kad pagal PTŽSAĮ nuostatas, kaltės forma negali būti vertinama. Nurodo, kad kaltė taip pat neįtraukta į PTŽSAĮ ir Apraše numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, ieškovės nepagrįstai ignoruoja imperatyvų PTŽSAĮ teisinį reglamentavimą ir paties nurodyto įstatymo, specialaus teisės akto, reglamentuojančio pacientams sveikatos priežiūros įstaigų padarytais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, taikymą.
27. Apibendrindama nurodo, kad nagrinėjamu atveju galima teigti, kad ligoninės pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos tinkamai ir kokybiškai. Ieškovės neįrodė priežastinio ryšio tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir patirtos žalos, neįrodė veiksmų neteisėtumo. Taigi, VLK nuomone Komisijos sprendimas yra pagrįstas.
28. Dėl neteisminio nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo, kad atsakovė nesutinka su ieškovės E. B. reikalavimu priteisti iš atsakovės jos naudai 900 Eur dydžio žalą, susijusią su jos patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka. Pažymi, kad nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, pacientams yra sudarytos galimybės išspręsti ginčą ne teismine tvarka nesamdant advokato.
Atsiliepimas
29. Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovių ieškinį atmesti.
30. Tretysis asmuo į ieškovių nurodytą argumentą, jog paciento sveikatos būklę prieš operaciją turėjo vertinti gydytojas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gydytojas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paslaugų neteikia, todėl vertinant ligoninėje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektrą galima kalbėti tik apie (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultaciją. Nurodo, kad prieš operaciją be kitų specialistų paciento sveikatos būklę vertino gydytojas (duomenys neskelbtini), kurio profesinė kvalifikacija, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) srityje yra aukštesnė nei (duomenys neskelbtini) gydytojo, t. y. prieš operaciją paciento būklę įvertino aukštesnę profesinę kvalifikaciją turintis asmens sveikatos priežiūros specialistas. Atkreipia dėmesį, kad paciento būklės įvertinimo pakankamumą patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelktas specialistas (duomenys neskelbtini) gydytojas M. S.. Dėl priežastinio ryšio pasisakė, kad atvejį vertinę nepriklausomi gydytojai specialistai priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių nenustatė. Dėl žalos dydžio pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodomas ieškovės L. R. kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų dydis, kurių pusę padauginus iš 60 mėnesių (šiam laikotarpiui pareiškėja skaičiuoja savo negautas pajamas) reiktų mažinti L. R. prašomą atlyginti turtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
31. Ieškovės pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinį. Dublike teigiama, kad PTŽSAĮ nuostatos nenustato jokio „be kaltės modelio“, nes įstatyme nėra įtvirtintas nei toks pavadinimas, nei vartojama tokia sąvoka.
32. Ieškovės dubliku dėl Komisijos sprendimo pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra vertinamas Komisijos sprendimo teisėtumas ar pagrįstumas, kadangi ieškovės su Komisijos sprendimu nesutiko, todėl apygardos teisme teiktas ieškinys su reikalavimais, kuris teismo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės, o pats Komisijos sprendimas nėra rašytinis įrodymas byloje.
33. Procesiniame dokumente atsikertama dėl veiksmų (neveikimo) vertinimo, nurodoma, kad ieškovių nuomone (duomenys neskelbtini) netinkamai atliko diferencinę diagnostiką, nes nebuvo nustatyta tikroji paciento simptomų priežastis. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė ir juo labiau (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo paneigta tiek operacijos radiniais, tiek patologinio tyrimo radiniais ir išvadomis: a) ligoninės 2020 m. liepos 28 d. Chirurginės operacijos protokole Nr. 2020-20672 patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė nepasitvirtino; b) Valstybino patologijos centro Patologinės anatomijos autopsijos išvadose nurodoma, kad paciento skundai ((duomenys neskelbtini)) gali būti susiję su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimu, t. y. ko specialiai nenustatė, o (duomenys neskelbtini) diagnozė (įtarimas) buvo klaidinga. Teigia, kad nurodyti argumentai patvirtina, kad operacija, kokia ji buvo suplanuota, iš viso nebuvo tikslinga, nes tikrosios paciento negalavimo (būklės) priežastys nenustatytos, į (duomenys neskelbtini) patologijas neatsižvelgta deramai. Pažymėjo, kad aiškios konsultantų (duomenys neskelbtini) išvados nurodo, kad bet kokia chirurginė intervencija gali skatinti (duomenys neskelbtini) progresavimą.
Atsiliepimas
34. Ieškovės atsižvelgdamos į atsakovo atsiliepime iškeltą klausimą, dėl pajamų, sudarančių sutuoktines netektas pajamas, apskaičiavimo dėl turtinės žalos, nurodė, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, atkreipė dėmesį, kad atsakovas netinkamai nurodo paciento būklę. Pabrėžė, kad pacientui (duomenys neskelbtini) nebuvo, nurodo, kad būtent (duomenys neskelbtini) prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) netinkamo įvertinimo, diagnostinių veiksmų neatlikimo ir jo progresavimo, t. y. kartu optimalaus gydymo neskyrimo.
35. Argumentavo, kad sutuoktinei priklauso puse kito sutuoktinio pajamų (1 011,96 Eur/mėn.), tai 505,98 Eur/mėn. tenkanti sutuoktinės pajamų dalis arba 505,98 Eur/mėn. x 60=30 358,80 Eur netektų sutuoktinio pajamų dalies. Nurodė, kad sutuoktinė už 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. laikotarpį gavo našlių pensiją ir tai sudarė 733,58 Eur sumą, kuria mažinama anksčiau paskaičiuota sutuoktinės netektų pajamų suma. Pažymėjo, kad turinė žala apskaičiuojama pagal turimus konkrečius duomenis, t. y. kiek sutuoktinė gavo našlių pensijos, nes nežinoma kiek gaus į ateitį. Galutinė sutuoktinės netektų pajamų suma 29 625,22 Eur. Dėl laidojimo ir kapavietės pateiktų išlaidų atlyginti, nurodo, kad nurodytos išlaidos pateiktos atlyginti, kadangi paciento gyvybei padaryta žala dėl (duomenys neskelbtini) teiktų paslaugų.
Atsiliepimas
36. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė tripliką, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą remiantis Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 56-169 nurodytais motyvais ir argumentais.
37. Atsakovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, nagrinėjamu atveju reiktų įvertinti visus asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmus nepamirštant ir paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros specialistus priežasties. Pabrėžė, kad pacientas į asmens sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi ne dėl (duomenys neskelbtini) susirgimo, o (duomenys neskelbtini) skausmo, kuris atsirado prieš tris dienas. Atsakovės nuomone ligoninėje nustatytas (duomenys neskelbtini) susirgimas pagrįstai buvo nurodytas tik kaip gretutinis.
38. Nuodė, kad pagal paciento išsakytus nusiskundimus bei objektyviai nustatytas aplinkybes buvo būtina identifikuoti kreipimosi priežastį. Visi specialistai apžiūrėję pacientą įvertino padidėjusią (duomenys neskelbtini) riziką ir rekomendavo (duomenys neskelbtini) gydymą (duomenys neskelbtini). Nustačius pirminės (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) diagnozę buvo nedelsiant, dar pacientui esant (duomenys neskelbtini), skirtas reikalingas medikamentinis gydymas (infuzoterpija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolei (duomenys neskelbtini)). Pabrėžė, kad įtariamą teisingą labiausiai tikėtiną diagnozę patvirtiną gydytojas M. S., kuris nurodė, kad yra ūmus chirurginis susirgimas nagrinėjamu atveju rodė anamnezės duomenys – tris dienas užsitęsęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) apžiūros metu konstatuota, kad yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (KT išvada – (duomenys neskelbtini) vaizdas), nustatant indikacijas operacijai konstatuota, kad yra lokalus (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad prieš atliekant diagnostinę laparoskopiją gydytojai chirurgai ir gydytojas anesteziologas įvertino priešoperacinę ir pooperacinę riziką, kuri buvo mažesnė nei būtų buvusi grėsmė paciento sveikatai ir gyvybei, jei įtartas (duomenys neskelbtini) būtų neoperuotas.
39. Atkreipė dėmesį, kad prieš operaciją be kitų specialistų, paciento sveikatos būklę vertino gydytojas (duomenys neskelbtini), kurio profesinė kvalifikacija, vadovaujantis medicinos normomis (duomenys neskelbtini) srityje yra aukštesnė nei (duomenys neskelbtini) ligų gydytojo. Nagrinėjamu atveju gydytojas (duomenys neskelbtini) prieš operaciją paciento būklę įvertino, operacijos atlikimui be papildomo ištyrimo pritarė. Pažymėjo, kad pagrindinė liga, sukėlusi progresuojantį (duomenys neskelbtini) lėmusį paciento mirtį, buvo pirminė (duomenys neskelbtini).
40. Atsakovė argumentuodama dėl priežastinio ryšio nebuvimo atkreipia dėmesį į nagrinėjamą atvejį vertinusių nepriklausomų ekspertų išvadas. Gydytoja (duomenys neskelbtini) J. A. nurodė, kad mirties priežastimi buvęs (duomenys neskelbtini) susirgimas išsivystė ne prieš pat kreipimąsi į ligoninę, o prieš daug daugiau laiko, t. y. prieš daugiau kaip 2 savaites. Gydytoja (duomenys neskelbtini) J. A. dėl letalinės pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas. Gydytojo M. S. nuomone pasitvirtinus pirminei (duomenys neskelbtini) diagnozei buvo apsiribota minimaliai invazine operacija – laparoskopija ir biopsija, kuri yra diagnostinio pobūdžio, nesusijusi su ženklesnių audinių chirurginiu traumavimu, trukusi 25 minutes. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl trumpo operacijos laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio, mažai tikėtina, kad operacijos atlikimas galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei ligos išeičiai. Atsakovė apibendrinama nurodo, kad atvejį vertinę nepriklausomi gydytojai specialistai priežastinio ryšio tarp ligoninės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių nenustatė.
41. Atsakovė tripliku pasisakė dėl neišvengiamos žalos ir pažymėjo, kad gydytoja (duomenys neskelbtini) J. A. savo kompetencijos ribose įvertinusi paciento (duomenys neskelbtini) būklę atsiejo ją nuo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atsakovės įsitikinimu, kilusi žala turėtų būti laikoma neišvengiama vadovaujantis Aprašo 9.2.2.1. punktu.
42. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo atlikta teismo deontologinė ekspertizė. Teismo ekspertizės akte Nr. EDM9(45)/2024(01) (toliau – teismo ekspertizės aktas) pateiktos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
43. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
43.1. Pacientas 2020 m. liepos 28 d. 8.42 val. greitosios pagalbos automobiliu atvežtas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrių dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydytojas apžiūrėjęs pacientą detalizavo skausmą ir nurodė, kad pacientas skundžiasi (duomenys neskelbtini) srityje, kurie atsirado prieš tris dienas; skausmą vertino 6 balais; bendru (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pacientas serga (duomenys neskelbtini), vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, atlikta (duomenys neskelbtini), dėl įtariamos (duomenys neskelbtini) laukia planinio (duomenys neskelbtini) tyrimo. Apžiūrėjęs būklę gydytojas Š. M. vertino, kad pacientas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dažnis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiek (duomenys neskelbtini) srityje, be (duomenys neskelbtini) požymių, nežymi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra, (duomenys neskelbtini) nėra, (duomenys neskelbtini) normali. Gydytojas skyrė atlikti kraujo laboratorinius tyrimus, elektrokardiogramą, pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją su angiografija. Atlikus kraujo tyrimus nustatytas (duomenys neskelbtini) rodiklis ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užregistruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini) požymių. Kompiuterinės tomografijos su (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini) vaizdas; (duomenys neskelbtini) nematyti; nedideli laipsnio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); abipusis (duomenys neskelbtini). (e. t. 2, b. l. 372-373).
43.2. Pacientas 10.50 val. konsultuotas gydytojos (duomenys neskelbtini) M. V.. Gydytoja nurodė, kad pacientas atvyko dėl skausmų (duomenys neskelbtini), skausmai prasidėjo prieš 3 dienas, nustatė paciento būklę – vidutinio sunkumo. Gydytoja nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), rekomendavo pacientą hospitalizuoti pirmajame chirurgijos skyriuje. Nustatė didelę (duomenys neskelbtini) rizikos grupę. (e. t. 2, b. l. 370-371).
43.3. Gydytojas (duomenys neskelbtini) A. S. 11.17 val. nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), lydinčias patalogijas pirminę (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini); lėtinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pacientui buvo paskirta skubi laparoskopinė (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 164).
43.4. 15.04 val. budintis gydytojas (duomenys neskelbtini) pažymi, kad konservatyvus gydymas neefektyvus, yra skausmai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirginimas, indikuotas operacinis gydymas skubos tvarka (e. t. 2, b. l. 167).
43.5. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad nuo 21.25 val. atlikta laparoskopija, kurios metu apžiūrėta (duomenys neskelbtini). Operacijos metu (duomenys neskelbtini) diagnozė nepasitvirtino, buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie vizualiai atrodė panašūs į (duomenys neskelbtini). Po atliktos laparoskopijos 21.40 val. pacientas gyvybinių funkcijų stabiliziavimui, bendros būklės monitoravimui ir intensyviai terapijai perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių. 22.10 val. staiga įvykus kritiniams paciento sveikatos pakitimams, pradėtas gaivinimas pagal algoritmą, išsekus gyvybinėms funkcijoms 22.40 val. konstatuota paciento mirtis (e. t. 2, b. l. 354).
44. Ieškovės 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į Komisiją ir prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl jų manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Komisija priimtu sprendimu nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir nusprendė, kad pareiškėjų (ieškovių) prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintas. Ieškovės su priimtu Komisijos sprendimu nesutinka, teigia, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala.
45. Komisija atsižvelgdama į ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje išreikštus paciento nusiskundimus, bei anamnezę, nurodė, kad įtarti (duomenys neskelbtini) buvo sunku, simptomų, kurie rodytų, kad nagrinėtu atveju buvo būtina diferencijuoti ūmų chirurginį (duomenys neskelbtini) susirgimą ir (duomenys neskelbtini) formą nebuvo, nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. paciento ligos istorijoje nebuvo nei vieno įrašo apie padidintą (duomenys neskelbtini) ir vartojamus (duomenys neskelbtini) vaistus ar kitus (duomenys neskelbtini) susirgimus, vertintina, kad žala paciento sveikatai nėra priežastiniu ryšiu susijusi su VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai žala nebuvo padaryta. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) žala paciento sveikatai laikoma neišvengiama. Komisija sprendė, kad iš (duomenys neskelbtini) ryškaus padidėjimo, kompiuterinės tomografijos nustatytų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimo, (duomenys neskelbtini) buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas. Nurodė, kad mažai tikėtina, kad pacientui atlikta laparoskopinė operacija dėl jos trumpo laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei išeičiai.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32 punktas).
48. Iš ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reiškia pretenzijas, dėl to, kad nebuvo pakankamai įvertinta pacientui naujai nustatyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), lėtinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes pacientas nebuvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) neatlikimo, tinkamai neįvertintos operacinės rizikos, pacientą ištiko letalinė išeitis. Ieškovės atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų susijusių su ūmaus (duomenys neskelbtini), pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą.
49. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 35 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 42 punktas).
51. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovių ieškinio pagrįstumo būtina nustatyti, ar pacientas mirė teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Aprašo 9.2.2.1 punktą, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
52. Vadovaujantis PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punktu paciento sveikatai padaryta žalos sąvoka apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. To paties straipsnio 9¹ punkte neišvengiamos žalos sąvoka apibūdinama kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.
53. Nagrinėjamu atveju, pacientui nuo 8.42 val. iki 22.40 val. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Po 21.25 val. atliktos laparoskopijos, pacientas 21.40 val. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių. 22.10 val. staiga įvykus kritiniams sveikatos pakitimams, (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo pradėtas gaivinimas, tačiau išsekus gyvybinėms funkcijoms 22.40 val. konstatuota paciento mirtis.
54. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientą ištiko mirtis, todėl vertintina, ar tokia situacija susiklostė kaip sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų pasekmė.
55. Komisijos sprendime pasitelkta ekspertė (duomenys neskelbtini) J. A. nurodė, kad „radus (duomenys neskelbtini) žymenį, (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) konsultacija.“ Papildydama nurodė, kad „simptomų, kurie rodytų, kad šiuo atveju buvo būtina diferencijuoti (duomenys neskelbtini) susirgimą ir (duomenys neskelbtini) formą nebuvo“.
56. Pažymėtina ir tai, kad, anot Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-234-3/2021 ataskaitos Nr. D17-230-(1.27) bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2021-12-28 įsakymo Nr. T4-290-(1.34), konsultantas gydytojas (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tyrimas nebuvo tinkamai interpretuotas, be to, nustačius kompiuterinės tomografijos (duomenys neskelbtini), papildomai buvo tikslinga atlikti (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nustačius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pacientui turėjo būti paskirta (duomenys neskelbtini) gydytojo ar gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. Konsultantas pažymėjo, kad chirurginė operacija gali skatinti (duomenys neskelbtini).
57. Sprendžiant dėl žalos fakto buvimo, teismas pažymi, kad medicininiame mirties liudijime Nr. 20-29059009 nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis indikacijų skubiai (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nurodytas tyrimas nebūtų pakeitęs jau nustatyto (duomenys neskelbtini) laipsnio, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) konsultacija nebūtų pakeitusi gydymo eigos.
58. Atkreiptinas dėmesys, jog PTŽSAĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, todėl gydytojo civilinės atsakomybės forma turi būti nustatoma remiantis tik PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Nurodo, kad Lietuvoje tam tikrą veiklą priskiriant didesnio pavojaus šaltinio kategorijai, turi būti nustatoma, jog veikla pasižymi pavojingomis, kenksmingomis savybėmis bei asmuo negali tam tikro proceso, veiklos visiškai suvaldyti ir kontroliuoti. Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taip pat taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Ieškinyje nurodytos griežtosios civilinės atsakomybės ir gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų taikymas skiriasi. Gydytojo profesinio darbo ypatybė pasireiškia tuo, kad nėra galimybių garantuoti galutinio gydymo rezultato, nes jis priklauso ne vien nuo profesionalo žinių, kvalifikacijos ir patirties, bet yra įtakojamas daugybės kitų subjektyvių ir objektyvių veiksnių. Gali kilti atvejų, kai gydytojas savo darbą atlieka rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėl to atsiranda – tuomet civilinė atsakomybė nėra taikoma, nes neegzistuoja priežastinis ryšys, t. y. žala nėra gydytojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Todėl veiksmus, dėl kurių galėjo kilti žala, ieškovams reikia nurodyti ir įrodyti. Gydytojų civilinės atsakomybės už pacientui sukeltą žalą atvejais, neteisėti veiksmai yra būtina atsakomybės sąlyga, kuriai nesant, atsakomybės taikymas negalimas. Šioje byloje civilinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma tik įrodžius visas sąlygas, numatytas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje.
59. Teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, jog iš dalies paneigtos ieškovių pretenzijų pagrindą sudarančios aplinkybės. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas, susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu ir šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.
60. Bylos duomenys patvirtina, kad ligoninės paciento būklės įvertinimo pakankamumą patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelktas specialistas (duomenys neskelbtini) gydytojas M. S.. Ikiteisminėje stadijoje atsakydamas į Komisijos suformuluotus klausimus gydytojas nurodė, kad vadovaujantis Pasaulio skubios chirurgijos draugijos 2020 m. atnaujintomis (duomenys neskelbtini) gydymo gairėmis, paskelbtomis įskaitant didelės chirurginės rizikos pacientus, ankstyva (duomenys neskelbtini), kai tai įmanoma, turėtų būti gydymo standartu, net senyvo amžiaus pacientams, pacientams su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patologija, (duomenys neskelbtini) ar pacientams bendrai turintiems didelę chirurginio gydymo riziką. Gairėse taip pat nurodoma, kad reikia sukaupti daugiau mokslinių įrodymų, siekiant atskirti pacientų grupes, kuriems yra didelė chirurginio gydymo rizika nuo tų, kuriems chirurginis gydymas yra negalimas. Gydytojas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, diagnozavus (duomenys neskelbtini), vadovaujantis anksčiau paminėtomis gairėmis, bei atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo indikacijos operaciniam gydymui. Atsižvelgiant į nurodytą būtina atsižvelgti į gydytojo (duomenys neskelbtini) išvadą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju gydytojas (duomenys neskelbtini) prieš operaciją paciento būklę įvertino, operacijos atlikimui be papildomo ištyrimo pritarė.
61. Taigi, nagrinėjamą atvejį vertinę nepriklausomi gydytojai specialistai priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių nenustatė. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) susirgimas buvo pažengę, bent jau iš dalies paneigia priežastinio ryšio buvimą. Gydytoja (duomenys neskelbtini) J. A. atsakydama į klausimus apie (duomenys neskelbtini) nepakankamumą ir jo pakitimus, teigė, kad: „Kaip greitai progresuoja (duomenys neskelbtini) nepakankamumas priklauso nuo jį sukėlusios pagrindinės ligos. Jei tai (duomenys neskelbtini) patologija, (duomenys neskelbtini) vystosi valandų ar net minučių bėgyje. Šiuo atveju patologas nenustatė (duomenys neskelbtini), todėl manau, kad rasti pakitimai išsivystė ne ūmiai“. Gydytoja taip pat pasisakė dėl letalinės išeities: „Jeigu pacientas nebūtų buvęs operuotas, negalima tiksliai atsakyti, ar būtų pavykę išvengti letalinės išeities. Sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) ryškaus padidėjimo, KT nustatytas ryškias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimą, manau, kad (duomenys neskelbtini) buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas“. Gydytojas M. S. vertindamas paciento išgyvenamumo tikimybę ir galimą operacijos įtaką letalinei išeičiai išsakė nuomonę, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus pirminei (duomenys neskelbtini) diagnozei buvo apsiribota minimaliai invazine operacija – laparoskopija ir biopsija, kuri yra susijusi su didesne pooperacinių komplikacijų rizika, nagrinėjamu atveju dėl trumpo operacijos laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio mažai tikėtina, kad operacijos atlikimas galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei ligos išeičiai.
62. Teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija, kai pacientas mirė, turėtų būti laikoma neišvengiama vadovaujantis Aprašo 9.2.2.1 punktu, kuris nurodo, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš nurodytų kriterijų: tai yra ligos ir sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Trečiojo asmens teigimu, nagrinėjamu atveju maksimalių pastangų dėka nepavyko išvengti paciento mirties.
63. Taigi, ieškovių teiginys dėl naujai nustatytos (duomenys neskelbtini) ir nepakankamai įvertintos paciento būklės dėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijos nebuvimo paneigtas Komisijos sprendime Nr. 56-169 ir liudytojos J. B., kuri teismo posėdžio metu teigė, kad „(duomenys neskelbtini), toks koks buvo su (duomenys neskelbtini) neišsivysto ūmiai.“ Be to, dar Komisija minėtame sprendime ekspertei gydytojai J. A. uždavė klausimą ar galėjo pakitimai, kurie nurodyti medicininiame mirties liudijime išsivystyti ūmiai. Gydytoja atsakė, kad nagrinėjamu atveju patologas nenustatė (duomenys neskelbtini) patologijos, todėl kad rasti pakitimai išsivystė neūmiai (e. t. 2, b. l. 32). Be to, Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad „konstatavus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacija nepakeistų gydymo taktikos.“ Taigi, pacientą gydę gydytojai turėjo pagrindą nuspręsti, kad konservatyviam gydymui esant neefektyviam, indikuotinas operacinis gydymas skubos tvarka.
64. Dėl neatliktos (duomenys neskelbtini) gydytoja J. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padeda nustatyti ligą, kuri sąlygoja (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad „indikacijų skubiai (duomenys neskelbtini) nebuvo, kadangi nurodytas tyrimas nebūtų pakeitęs jau nustatyto (duomenys neskelbtini) laipsnio.“ Teismo posėdyje liudijusi gydytoja E. Z.–S. nurodė, kad jos nuomone (duomenys neskelbtini) konsultacija nebūtų pakeitusi gydymo.
66. Gydytoja J. B. paliudijo, kad „operacija negalėjo sąlygoti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) jau buvo labai progresavęs.“ Kita vertus akcentuotina, kad, anot liudytojos gydytojos E. Z.–S., operacija galėjo skatinti (duomenys neskelbtini), tačiau procentiškai komplikacijų skaičius nedidelis. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad „mažai tikėtina, kad atlikta laparoskopinė operacija galėjo sąlygoti (duomenys neskelbtini) progresavimą, kadangi operacija buvo minimaliai invazinio pobūdžio, atlikta per trumpą laiko tarpą, jos metu bei apie 30 minučių po operacijos (duomenys neskelbtini) buvo stabili.“
67. CPK 178 str. numatyta įrodinėjimo pareigos taisyklė, kurioje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti
68. Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiamas sveikatos įstaigos civilinės atsakomybės klausimas, yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas: kitais įrodymais, kuriu turinys nepagristas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; kt.).
69. Ieškovės nagrinėjamu atveju turi įrodyti specialistų veiksmus, neatitikusius gerosios medicinos praktikos bei profesionalumo, atidumo reikalavimų, nurodyti, kokie tai veiksmai ir priežastinį ryšį, susijusį su padaryta žala. Teismas, remdamasis ekspertų paaiškinimais, medicininiais dokumentais, vertina, kad ieškovės neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nerūpestingai, nekokybiškai ar pažeidžiant paciento teises, todėl ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą paduodant apeliacinį skundą per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo.