Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-119-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
AN2-119-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00041-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-119-334/2020
Proceso Nr. 4-50-3-00041-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. Ž. ( toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Ž. Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto Dariaus Liuimos 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 45 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. liepos 26 d., 12.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir jį paliko stovėti ant šaligatvio, nesant stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su specialisto 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, prašydamas nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Utenos apskrities VPK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. Ž. skundas atmestas. Apylinkės teismas konstatavo, kad minėtas Nutarimas buvo priimtas ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, todėl grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti nėra jokio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog R. Ž. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą, o jam paskirta nuobauda - bauda, kurios dydis artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, yra teisinga ir proporcinga. Jokių ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta.

4. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo R. Ž. skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

5. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas aiškina, kad tiriant administracinio nusižengimo aplinkybes jis tyrime nedalyvavo, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų, prašymų, o apie paskirtą baudą – 45 Eur, jis sužinojo tik gavęs Utenos VPK 2020-04-07 nutarimą. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelės klaidinančiu ženklinimu (žymėjimu), dėl kurio jis sąžiningai klydo ir nepagrįstai šių aplinkybių nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad vieta, kurioje buvo palikęs automobilį, nors ir yra skirta neįgaliųjų žmonių poreikiams, siekiant saugiai patekti į transporto priemones, tačiau ši vieta nėra atskirta ar kitaip aiškiai pažymėti, kas būtų leidę jam, kaip eismo dalyviui suprasti, kad tam tikra automobilių stovėjimo aukštelės dalis ir greta esantis šaligatvio sužemėjimas iki gatvės važiuojamosios dalies, skirta neįgaliųjų asmenų poreikiams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, nuožulniai sužemėja iki važiuojamosios kelio dalies ir iš esmės susilieja su gatvės važiuojamąją dalimi, todėl jei ši vieta būtų aiškiai pažymėta ar bordiūrais atskirta nuo gatvės važiuojamosios dalies, jis fiziškai nebūtų galėjęs užvažiuoti ant galimai šaligatvio dalies. Taip pat pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad parenkant nuobaudos rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į jo asmenybę, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie apibūdintų jo asmenybę. Pareiškėjas nurodo, kad jis dirba, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kaip neapklausus paties pažeidėjo, galima buvo nustatyti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės. Jo manymu, teismas nepagrįstais pagrindais atsisakė jo atžvilgiu taikyti švelnesnę nuobaudą, taip pat nesprendė klausimo, ar jo padarytas nusižengimas tokio pavojingumo, dėl kurio apskritai turėtų būti skiriama administracinė nuobauda. Pareiškėjo įsitikinimu, vien tai, kad automobilis buvo paliktas vietoje, kurioje palikti neleidžiama, savaime negali būti vertinami, kaip žalingas pasekmes sukeliantys veiksmai.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Nagrinėjamu atveju R. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog automobilį paliko stovėti nurodytoje vietoje, tačiau tikina, kad automobilį toje vietoje paliko stovėti dėl klaidinančio kelio ženklinimo, sąžiningai klystant, kas pareiškėjo manymu, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įtakojančia švelnesnės nuobaudos skyrimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo skundo argumentais nėra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo palikdamas jį nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė teisingą administracinę nuobaudą. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės visais skunde paminėtais klausimais pateikė aiškius ir išsamius motyvus, naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, skundo autorius apeliaciniame skunde nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju, automobilių stovėjimo aikštelė nėra aiškiai atribota nuo šaligatvio, kas pareiškėjui sukėlė pagrįstų abejonių dėl galimumo statyti automobilį nurodytoje vietoje, tačiau aukštesnės instancijos teismas, atmesdamas tokius pareiškėjo skundo argumentus, dar kartą pažymi, kad KET 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kelio dalis, ant kurios stovi transporto priemonė, yra borteliais atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka tiek KET 3 punkte, tiek SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Vien tai, kad vienoje šaligatvio pusėje, besiribojančioje su važiuojamąją dalimi, bortelių aukštis yra žemesnis, t. y. pėstiesiems skirta kelio dalis yra nuožulni, neleidžia vertinti, jog tai nėra šaligatvis ir ši vieta skirta automobilių stovėjimui. Tai, kad kelio dalis, kurioje buvo užfiksuotas pareiškėjo pastatytas automobilis, nėra skirta automobiliams parkuoti, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kuriame nurodoma, jog nuožulnumas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ties automobilių statymo aikštele, įrengtas su pėsčiųjų šaligatviams pritaikyta 6 cm storio betoninių trinkelių danga pagal projektą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ ir yra skirtas žmonių su negalia judėjimui, o ne automobilių parkavimui. Nors pareiškėjas teigia, kad ši vieta nėra aiškiai atskirta nuo šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad konkreti vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, yra šalia ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės, atskirta 3 cm aukščio borteliu, su skirtinga nei važiuojamoji dalis bei stovėjimo aikštelė, danga (vieta, automobilių transportui statyti ir važiuoti įrengta ant betoninių trinkelių, kurių storis 8 cm, o šaligatvis, skirtas pėsčiųjų judėjimui – ant betoninių trinkelių, kurių storis 6 cm). Tai aiškiai matosi ir KET pažeidimo metu darytose fotonuotraukose. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, turi visus šaligatviui būdingus požymius ir aiškiai byloja apie akivaizdų draudimą ten statyti automobilius, juolab kai nėra (duomenys neskelbtini) ženklo, leidžiančio parkuoti automobilius būtent tokiu stovėjimo būdu. Tai, kad pareiškėjas savaip interpretuoja šaligatvio sąvoką, kelia neįgaliųjų žmonių poreikiams skirtų vietų žymėjimo klausimus, administracinio nusižengimo atsakomybės vertinimui jokios reikšmės neturi.

11. Nors pareiškėjas nurodo, kad šaligatvis yra statinys ir turi būti nustatyta tvarka registruojamas VĮ Registrų centre, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šaligatvio neįregistravimas teisės aktų numatyta tvarka nešalina administracinės atsakomybės už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pastato yra 25 m ilgio automobilių sustojimui ir stovėjimui skirta vieta, kurių ribos užbaigiamos šaligatvio paaukštinimais, kas rodo, jog šioje teritorijoje automobilių parkavimo klausimas yra išspręstas, o statyti automobilius bei palikti stovėti tam neskirtose vietose, nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė švelnesnės nuobaudos, taip pat nesprendė klausimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad mažai pavojingos veikos sąvoka reglamentuota ANK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingomis veikomis. Visgi, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai negalėjo apsiriboti R. Ž. pareikšdami tik žodinę pastabą.

13. Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėjui už padarytą nusižengimą buvo siūloma sumokėti 15 Eur baudą. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą 15 eurų baudos nesumokėjo, Institucijos nutarimu R. Ž. buvo nubaustas 45 Eur bauda. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. Ž. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkamai individualizuota. Su tuo sutinka ir apygardos teismas.

14. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Šiuo atveju įvertinus tai, kad R. Ž. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu (sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino tik iš dalies, taip pat įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis apie R. Ž. asmenybę: neteistas, dirba, galiojančio administracinių nuobaudų neturi, sprendžia, kad paskirta administracinė nuobauda yra adekvati R. Ž. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Paskirtos baudos dydis yra beveik artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam baudos dydžiui, todėl laikyti, kad jis yra per griežtas ar neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kaip tai nustatė apylinkės teismas, šioje situacijoje nėra pagrindo, juolab, kad nei skunde, apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, galinčių būti pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vairuotojas turi pareigą laikytis KET ir elgtis taip, kad jos nebūtų pažeistos, taip pat gerbti kitus eismo dalyvius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas pareigingu vairuotoju, galėjo pasirinkti tinkamą automobilio stovėjimo variantą, tačiau savo interesus jis iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių interesų, pažeidė KET ir dėl to buvo teisingai nubaustas.

16. Todėl, apygardos teismas daro išvadą, kad R. Ž. už administracinį nusižengimą paskirta nuobauda negali būti laikoma aiškiai per griežta ar neteisinga, ji atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Švelninti ar naikinti jos apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė