Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) laisvės atėmimu 14 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. ir 2007 m. kovo 6 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų, bausmę paskiriant atlikti: pirmuosius penkerius metus - kalėjime, o likusiąją bausmės dalį - pataisos namuose.

P. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio mėn., naktį iš 1 į 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su esančiu svečiuose M. M. (M. M.), tyčia dujiniu-garsiniu pistoletu „Bruni mod. 92“ bei rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam mažiausiai 15 smūgių į galvą, padarydamas jam muštinę žaizdą galvos dešinėje; šešias žaizdas pakaušio ir sprando srityje; masyvią kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose pakaušio ir viršugalvio bei momens ir smilkinio srityse su dauginiais skeveldriniais kaukolės skliauto, pamato bei veidinės dalies lūžiais ir kietojo dangalo plyšimais; kaktikaulio žvyno dešinės pusės kiaurinį skylimą; skeveldrinį pakauškaulio lūžį tuoj dešiniau vidurinės pakauškaulio linijos; kairiojo smilkinkaulio speninės ataugos išlaužimą; kaukolės veidinės dalies daugiaskeveldrinį lūžį; ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą iš priekio bei nugaros, padarydamas M. M. masyvias kraujosruvas krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose su abipusiais šonkaulių (dešinės pusės: II-VIII – per kremzlinę dalį; I-III – vidurinėje raktikaulinėje linijoje; II-IX – maždaug priekinėje pažastinėje linijoje; VIII-XI – mentinėje linijoje; IV-V – priestuburinėje linijoje; kairės pusės: I-VIII – vidurinėje raktikaulinėje linijoje; I-IX – priekinėje pažastinėje linijoje; VII-VIII – kremzlės-kaulo perėjimo vietoje; I-XII – priestuburinėje linijoje; X-XI – mentinėje linijoje) lūžiais; kairės mentės skeveldrinį lūžį; tarpšonkaulinių raumenų ir plaučių plyšimus, o po to, siekdamas paslėpti, kišo M. M. į lovos patalynės dėžę, suspausdamas ir traumuodamas jam galvą ir krūtinės ląstą, nuo ko nukentėjusysis M. M. nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu P. L., suduodamas M. M. mažiausiai 22 smūgius į galvos bei krūtinės ląstos sritis, padarydamas jam daugybinius ir daugiaskeveldrinius galvos kaukolės skliauto, pamato, veidinės dalies kaulų lūžius su veido destrukcija, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinių raumenų plyšimais, kairės mentės skeveldrinį lūžį, daugybinius plaučių plyšimus bei traumuodamas galvą ir krūtinės ląstą, suspausdamas kūną lovos patalynės dėžėje, kankindamas nukentėjusįjį ir veikdamas itin žiauriai, jį nužudė.

VPK kriminalistai naudojo grasinimus ir psichologinį spaudimą ne tik prieš jį, bet ir prieš liudytojus. Iškvietę į apklausą liudytojus - jo buvusią žmoną V. L. ir kaimyną R. C. - privertė juos atsisakyti duoti parodymus jo naudai. Šiems liudytojams buvo grasinama ir prokuratūroje siekiant, kad jie atsisakytų duoti parodymus. Jo prašymu minėti liudytojai buvo apklausti apygardos teisme, tačiau prieš teismo posėdį prokuroras N. K. teismo koridoriuje, panaudojęs grasinimus, privertė juos duoti paviršutiniškus parodymus, t. y. nekonkretizuojant datų, laiko ir kt. Apeliantas prašo dar kartą apklausti liudytojus V. L. ir R. C. , kad pastarieji galėtų paaiškinti, dėl kokių aplinkybių jie atsisakė duoti parodymus.

Apelianto manymu, koreguojami buvo ir liudytojo P. I. parodymai. Šis liudytojas yra ne kartą teistas, narkomanas, turi problemų su atmintimi ir nesiorientuoja laike, tačiau praėjus keliems mėnesiams aiškiai ir tiksliai prisiminė, ką gėrė, kada užėjo, apie ką kalbėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis P. L. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo P. L. apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti visas M. M. nužudymo aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį. Nors apeliantas savo skunde konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis neigia nužudęs M. M. . Toks apelianto kaltės neigimas suprantamas kaip prašymas jį dėl M. M. nužudymo išteisinti. Šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl M. M. nužudymo ir teigia visas nužudymo aplinkybes sužinojęs iš S. J., tačiau jo kaltė tyčia itin žiauriai nužudžius M. M. yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Paties apelianto parodymai apie M. M. nužudymo aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs ir nevienodi. Jis ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus keitė savo parodymus. Pirminėje apklausoje P. L. parodė, kad jis įvykio dieną buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Telefoną ,,Sony Ericson“ (kuris, kaip nustatyta byloje, priklausė nužudytajam) pirko iš gatvėje sutikto čigonų tautybės vyro (t. 3, b. l. 7-8). Apklaustas papildomai apeliantas pakeitė savo pirminius parodymus dėl telefono įsigijimo aplinkybių ir jau nurodė visiškai naujas aplinkybes - kad telefoną jam atvežė į namus ir atidavė asmuo, vardu P., nes neva buvo girdėjęs, kad apeliantas neturėjo telefono ir ieškojo jo pirkti. Nuteistasis savo parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad jis iš pradžių sakydamas, jog telefoną pirko iš čigonų tautybės vyro, melavo, nes nenorėjo į tai įtraukti P. (t. 3, b. l. 15-16). Tačiau šiuos apelianto parodymus paneigė liudytojas P. I. , kuris akistatos su nuteistuoju metu paneigė apelianto parodymus apie telefono įsigijimo aplinkybes ir parodė, kad jokio telefono jis pastarajam nepaliko ir nedovanojo (t. 3, b. l. 20-21). Vėliau nuteistasis P. L. pateikė kitą įvykio versiją, kuri, kolegijos nuomone, atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis parodė, kad M. M. į jų namus atsivežė jo sugyventinė S. J. . Tarp jo ir M. M. kilo konfliktas, jis išsitraukė pistoletą ir pagrasino M. M., kad nušaus, tačiau pastarasis nereagavo, todėl jis smogė pistoleto rankena M. M. į kairiąją galvos pusę, po to dar 2 ar 3 kartus. Apeliantui pasilenkus, M. M. jam sugriebė už džinsinio švarko ir nepaleido, todėl jis pastarajam pistoleto rankena trenkė į kairiąją kaklo pusę. Vėliau jie susigrūmė. Suprato, kad M. M. negyvas, todėl kartu su S. J. jo lavoną įkišo į tachtoje esančią patalynės dėžę. Pamatę, kad yra paliktas M. M. telefonas, nutarė jį pasilikti. Vėliau nužudytojo lavoną išvežė ir išmetė į šiukšlių konteinerį (t. 3, b. l. 22-26). Šiuos savo parodymus apeliantas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 28-41). Tačiau vėliau, dar kartą papildomai apklaustas kaip įtariamasis, P. L. vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad 2006-08-01 jis gėrė su S. J. ir susipyko. S. J. išvažiavo į miestą, o jis į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus namuose buvo V. L. Ten jis nakvojo ir prabuvo iki rugpjūčio 3 d., o po to parvažiavo į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ten iš S. J. sužinojo, kad jos buvęs sugyventinis su draugu sumušė M. M., po to jį pasmaugė ir susukę į kilimą įdėjo į tachtą. Jis patikrinęs tachtą rado joje nužudytojo lavoną, kurį vėliau jis su S. J. nuvežė ir išmetė į konteinerį (t. 3, b. l. 42-43). Aiškindamas savo parodymų pakeitimo priežastis nuteistasis parodė, kad jis anksčiau nesakė tiesos, nenorėdamas įpainioti į tai S. J., nes jam buvo labai jos gaila, kadangi ji turi mažą vaiką, kuris yra globos namuose (t. 3, b. l. 50).

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad įvykio metu jis buvo pas savo žmoną, o apie tai, kas įvyko jo nuomojame kambaryje, jam papasakojo S. J. Jis M. M. nenužudė, o tik padėjo S. J. paslėpti pastarojo lavoną.

Pirmosios instancijos teisme perskaičiuos ankstesnius nuteistojo parodymus, pastarasis parodė, kad jis, pripažindamas kaltę dėl M. M. nužudymo, save apkalbėjo, nes kriminalistai jam už prisipažinimą buvo pažadėję 7 metų laisvės atėmimo bausmę, vėliau jis neva viską gerai apgalvojo ir supratęs, kad už žmogžudystę, kurios nepadarė, gaus papildomą bausmę, vėl pakeitė savo parodymus. Be to, jo parodymų pasikeitimą lėmė ir tai, kad jis sužinojo, kokius parodymus duoda S. J. (t. 4, b. l. 112-115).

Kolegijos nuomone, visos apelianto nurodytos jo parodymų keitimo priežastys yra neįtikinamos ir nepaneigiančios teismo išvadų. P. L. kaltė tyčia itin žiauriai nužudžius M. M. yra įrodyta liudytojų S. J., V. Š., P. I. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktiniais įrodymais.

Aplinkybę, kad būtent P. L. vartojo fizinį smurtą prieš M. M. ir kad būtent dėl jo veiksmų pastarasis mirė, patvirtino liudytoja S. J. (t. 4, b. l. 116-118).

Apeliantas teigia, kad šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs. Iš tikrųjų liudytojos S. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vienodi ir nekintami, tačiau teismas šios liudytojos parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kita bylos medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po to, kai liudytoja S. J. parodė apie apelianto nusikalstamus veiksmus prieš M. M. (t. 2, b. l. 33-37), apeliantas pats prisipažino vartojęs smurtą prieš M. M. (t. 3, b. l. 22-26). Taigi, teigti, kad liudytoja S. J. apeliantą apkalbėjo, nėra pagrindo.

Be to, nuteistojo P. L. kaltę įrodo ir liudytojo V. Š. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs. Jis parodė, kad įvykio naktį iš nuteistojo ir S. J. buto sklido muštynių garsai. Jis girdėjo P. L., S. J. bei dar vieno vyro balsus. Girdėjo, kaip vyras sakė: ,,Geriau nušauk, nei taip kankink.“ Kadangi jis dėl triukšmo negalėjo miegoti, nuėjo ir pabedė į P. L. kambario duris. Jam atidarė duris būtent P. L., tačiau į butą neįleido. Liudytojas parodė matęs, kad P. L. turi ir dujinį pistoletą (t. 1, b. l. 140-141). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir teisme (t. 4, b. l. 115-116).

Apeliantas, savo skunde ginčydamas minėtų liudytojų parodymus, nurodo, jog jų parodymai negali būti patikimi, nes liudytojai anksčiau yra ne kartą teisti, jų gyvenimo būdas kriminalinis. Šios apelianto nurodytos liudytojų asmenybes charakterizuojančios aplinkybės nėra pagrindas liudytojų parodymus laikyti nepatikimais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, liudytoju gali būti asmuo, kuris žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis) ir jeigu jis sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti apie juos teisingus parodymus. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 straipsnis). Tokių duomenų apie apelianto nurodytus liudytojus byloje nėra. Be to, liudytojų parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis, ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų S. J., V. Š. ir P. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vertino kitų bylos duomenų kontekste ir pagrįstai jais rėmėsi įrodydamas P. L. kaltę dėl M.M. nužudymo. Byloje duomenų, kad minėti liudytojai turėtų pagrindą apeliantą apkalbėti, nėra.

Be aptartų liudytojų parodymų, nuteistojo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys duomenys – ekspertų išvados, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai..

Lavono teismo medicinos ekspertizės išvadomis nustatyta, kad prieš mirtį M. M. į galvą buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių, o į krūtinės ląstą – ne mažiau kaip 7 smūgiai. M. M. mirė nuo galvos ir krūtinės ląstos sužalojimų visumos. Dauguma sužalojimų padaryti tiesioginiais smūgiais kietais, bukais, ribotais daiktais netrukus prieš mirtį (t. 1, b. l. 18-34; 35-36). Specialisto išvada Nr. M 2358/06 6(01) ir specialisto paaiškinimu yra nustatyta, kad M. M. kaukolė prieš pastarojo mirtį buvo traumuojama suspaudžiant ją tarp dviejų plokštumų.

Eksperto išvada Nr. 140-(586)-IS1-3551 nustatyta, kad ant vienos iš dviejų paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), sofos audinio skiaučių yra žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su M. M. genotipu. Eksperto išvada Nr. 140-(2014)-IS1-4028 nustatyta, kad ant vienos iš dviejų lovos dugno plokščių, paimtų P. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini), yra M. M. kraujo.

Šių įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad M. M. buvo nužudytas itin žiauriai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad pastarojo lavonas buvo slepiamas lovos patalynės dėžėje ir tachtos viduje.

Iš kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš P. L. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurį liudytojas A. S. atpažino kaip telefoną, kuris priklausė M. M. (t. 1, b. l. 114-115), bei dujinis pistoletas „Bruni“ Nr. 01173 (t. 3, b. l. 3, 131-134).

Tokiu būdu kolegija mano, kad ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, jog P. L. tyčia, itin žiauriai nužudė M. M. .

Apeliantas savo skunde teigia, kad tiek jam, tiek liudytojams V. L. ir R. C. buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl ko pastarieji negalėjo duoti teisingų parodymų. Šie apelianto skundo teiginiai neatitinka tikrovės, nes jokių tai patvirtinančių faktų byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Apelianto nurodyti liudytojai V. L. ir R. C. buvo apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apygardos teisme. Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudodama BPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad P. L. padarė jai didelę gėdą ir ji atsisako ką nors aiškinti (t. 1, b. l. 131-136). Nuteistojo prašymu liudytoja V. L. buvo apklausta ir pirmosios instancijos teisme, kur ji parodė, kad nuteistasis dažnai lankydavosi pas ją, tačiau tikslių datų liudytoja nurodyti negalėjo. Ji parodė, jog neatsimena, ar nuteistasis iš 2006 m. rugpjūčio 1 d. į rugpjūčio 2 d. naktį buvo namuose (t. 4, b. l. 75). Liudytojas R. C. taip pat buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Pastarasis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažinojo P. L. kaip kaimyną, kol jis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas prisiminė atvejį, kai nuteistasis buvo atėjęs iš jo pasiskolinti 10 Lt, o šis neturėdamas prašomos sumos paskolino jam 20 Lt, tačiau kada jis skolinosi tuos pinigus, liudytojas neprisiminė, nes, pasak liudytojo, tai nebuvo tokia didelė suma, kad reikėtų prisiminti tikslią skolinimo datą (t. 1, b. l. 131-133). Teisme liudytojas iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, patikslindamas, kad nuteistasis skolinosi pinigų 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tikslesnės datos jis nurodyti negalėjo (t. 4, b. l. 116). Nors apeliantas prašė dar kartą apklausti liudytojus V. L. ir R.C., tačiau apeliacinės instancijos teismas apklausinėti liudytojus dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jie buvo apklausti apygardos teisme, pagrindo nenustatė. Liudytojai buvo apklausti teisme ir tiek apeliantas, tiek jo gynėjas turėjo teisę liudytojams užduoti klausimus ir šia savo teise pasinaudojo.

Apeliantas teigia, kad neva minėtiems liudytojams buvo daromas psichologinis spaudimas, jį darė tiek kriminalistai, tiek prokuroras. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra užfiksuota duomenų, išskyrus paties apelianto parodymus, patvirtinančių neteisėto poveikio ir kitokios įtakos liudytojams ar pačiam nuteistajam faktus. Liudytojai V. L. ir R. C. tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė. Todėl kolegija nesvarsto tokių bendrų ir deklaratyvių apelianto teiginių.

Taip pat bendri ir deklaratyvūs yra apelianto teiginiai apie tai, jog buvo pažeistas teisingumas ir jo nekaltumo prezumpcija. Skunde nepateikta argumentų, kuo konkrečiai pasireiškė teisingumo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimai, todėl tokiomis aplinkybėmis atsakymai dėl apelianto minimų pažeidimų byloje negalimi, nes nėra galimybės įvertinti, ar išties buvo padaryti atitinkami teisės pažeidimai.

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga bei teisme nepagrįstai buvo atmestas jo prašymas nušalinti prokurorą N. K. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam P. L. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jis pats pareiškė, jog nori, kad su byla susipažintų jo advokatas (t. 3, b. l. 180). Tai ir buvo padaryta, 2007-08-16 P. L. advokatas G. A. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b. l. 183-184). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis P. L. su analogišku skundu dėl neva iš jo atimtos teisės susipažinti su bylos medžiaga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą ( t. 4, b. l. 14-16) ir į šį skundą jam buvo atsakyta (t. 4, b. l. 13).

Nuteistojo pirmosios instancijos teisme pareikštas nušalinimas prokurorui N. K. buvo svarstytas ir išspręstas priimant šiuo klausimu nutartį (t. 4, b. l. 104). Kolegijos nuomone, minėta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje, P. L., reikšdamas nušalinimą prokurorui, nė vieno minėtame straipsnyje nurodyto nušalinimo pagrindo nenurodė, todėl teismas pagrįstai P. L. išsakytus nušalinimo argumentus įvertino kaip niekuo nepagrįstas prielaidas ir jo prašymą nušalinti prokurorą atmetė.

Esant anksčiau išdėstytoms ir aptartoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai pripažino P. L. kaltu dėl tyčinio itin žiauraus M. M. nužudymo, o jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo panaikinti ar pakeisti nuosprendį nenustatė, todėl nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.