Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui V. M.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 12 d. A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė esančio tarnyboje teisėto Prienų rajono policijos pareigūno vyriausiojo patrulio J. A. reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojo dokumentus.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nesutinka su policijos pareigūno pranešimu, kad bevykdė jo reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi vairuotojo pažymėjimą parodė laikydamas rankoje netoli automobilio lango (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. su nusižengimu nesutiko. Paaiškino, kad lėtai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur buvo kelio ženklas draudžiantis važiuoti ir pamatė uniforma vilkintį žmogų, lyg pareigūną, kuris mojo ranka. Nesuprato, kas vyksta, todėl nusprendė sustoti, galvodamas, kad kažkam reikia pagalbos. Žmogus paklausė, ar jis supranta, jog važiavo, kur kelio ženklai važiuoti draudžia ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Žmogui pasakė, kad buvo neteisėtai sustabdytas. Paprašius pateikti pareigūno pažymėjimą šis nebuvo pateiktas. Tariamas pareigūnas elgėsi neadekvačiai, atrodė nesąžiningas, bet pinigų nereikalavo, patrulio ekipažo nesimatė, pareigūnas gatvėje buvo vienas. Galvojo, kad padavus vairuotojo pažymėjimą, pareigūnas turės tikslą jį šantažuoti. Pokalbio eigoje vairuotojo pažymėjimą parodė sėdėdamas automobilyje per langą ir pasakė, kad pažymėjimo neduos. Mano, kad pokalbio su pareigūnu metu jo asmenybė buvo nustatyta, nes pareigūnas neprašė dar kartą parodyti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūno klausė, ar gali važiuoti, o šiam nieko neatsakius, atbuline eiga nuvažiavo. Mano, kad jis turėjo teisę, esant įtarimui, nevykdyti reikalavimo. Bendruoju pagalbos telefonu 112 apie įtartiną pareigūną niekam nepranešė, nes jautėsi sumišęs ir pasimetęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. M. teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, kadangi nusižengimo nebuvo. Tokiu būdu, t. y. ranka stabdant automobilį vairuotojas galėjo visiškai nestoti. A. V. kilo abejonių dėl pareigūno, nes buvo tamsus paros metas. Automobilį sustabdė žmogus vilkintis uniformą, tačiau tai nebuvo pareigūnas, kadangi tokią uniformą galima įsigyti bet kur. Pareigūnas nepateikė tarnybinio pažymėjimo, nesurašė protokolo, dėl ko vairuotojas galėjo nevykdyti reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimas buvo parodytas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. prašė A. V. skirti nuobaudą sankcijos ribose. Nurodė, kad ginčas byloje kyla ne dėl automobilio stabdymo, o dėl teisėto pareigūno nevykdymo. Be to, nurodė, kad policijos patrulių veiklos instrukcija nedraudžia pareigūnui automobilio stabdyti ranka ir tai nešalina vairuotojo pareigų.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad tą dieną turėjo dirbti iki 20.00 val. Apie 19.20 val. policijos komisariate atlikęs tarnybines funkcijas, ėjo kolegai padėti tvarkyti automobilį į komisariato aikštelę. Vilkėjo tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčia liemene. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo atvažiuojantį automobilį. Kadangi vyksta kelio darbai, todėl eismas (duomenys neskelbtini) gatve yra draudžiamas. Matydamas akivaizdų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, automobiliui užsukus ir sustojus prie maisto prekių parduotuvės, priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino pažeidimo esmę, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas iš karto pradėjo jam moralizuoti, prašė pateikti tarnybinį pažymėjimą. Matydamas, kad gali įvykti konfliktinė situacija, pasiėmė tarnybinį telefoną ir pradėjo filmuoti, pateikė pažymėjimą. Vairuotojas savo pažymėjimo jam nepateikė sakydamas, kad „aš tau jo neduosiu“. Kadangi automobilio langas iki galo buvo atidarytas, matėsi, jog vairuotojas kažkokį dokumentą turėjo, tačiau buvo prieblanda ir aiškiai jo nesimatė. Vairuotojui pradėjus abejoti, kad jis yra ne tarnybos metu, paskambino kolegai, kad šis prieitų prie jų. Vairuotojas pamatęs išeinantį kitą pareigūną staiga pradėjo važiuoti atbulomis, jis bandė vairuotojui užkirsti kelią, pastojo automobiliui kelią, paskui bėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau vairuotojas nuvažiavo atbulomis, nors leidimas važiuoti nebuvo duotas. Vytis pėsčiomis automobilio negalėjo galimybės. Įvykio metu neturėjo galimybės nustatyti pažeidėjo asmenybę. Kitą dieną atėjęs į tarnybą patikrino automobilio tapatybę. Paskambinus automobilio savininkui šis nurodė, kad automobiliu naudojasi moteris, o paskambinus šiai, informavo, kad automobilį vairuoja jos sutuoktinis. Nuvykus moters nurodytu adresu duris atidarė pažeidėjas, tačiau nekalbėjo, prašė atsiųsti jam šaukimą. Siųsti šaukimo negalėjo, nes pirmiausiai turėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kas vairavo automobilį. Abejodamas pareigūno patikimumu, vairuotojas galėjo paskambinti 112.

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kad administracinio teisės nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl teismas, administracinio nusižengimo bylą nagrinėja administracinio nusižengimo protokole nustatytose ribose, t. y. tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Dėl kitų teismo posėdžio metu išsakymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginių teismas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė esančio tarnyboje teisėto Prienų rajono policijos pareigūno vyriausiojo patrulio J. A. reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojo dokumentus.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) redakcijos, galiojusios administracinio nusižengimo padarymo metu, VI skyrius reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų pareigas ir reikalavimus. KET 16 punktas numato, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. savo kaltę neigia, tačiau jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įrodo byloje surinkta medžiaga:

policijos pareigūnas J. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 3), nurodė, jog 2018 m. spalio 25 d. apie 19.30 val., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve padėti kolegai, pastebėjo atvažiuojantį automobilį. Dėl vykdomų kelio remonto darbų eismas (duomenys neskelbtini) gatve yra draudžiamas, dėl ko gatvės pradžioje pastatytas draudžiamasis kelio ženklas Nr.301 „įvažiuoti draudžiama”. Matydamas daromą akivaizdų KET pažeidimą norėjo įspėti atvažiuojančio automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Automobiliui užsukus ir sustojus prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priėjo prie sustojusio automobilio. Automobilyje už vairo sėdėjo apie 35 metų vyras, keleivių nebuvo. Pasisveikinęs ir prisistatęs vairuotojui paaiškino pažeidimo esmę, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Automobilio vairuotojas pradėjo aiškinti kaip pareigūnas turėtų dirbti. Matydamas, kad gali kilti konfliktinė situacija, įspėjo vairuotoją, kad daromas vaizdo įrašas, bei pasakė, kad jų buvimo vieta fiksuojama policijos komisariato vaizdo kameromis. Reikalavimą pateikti dokumentus vairuotojas sąmoningai ignoravo, sakydamas „Aš jums jų neduosiu”, automobilio salone savo rankose vairuotojas laikė kažkokį dokumentą, kurio įžiūrėti negalėjo, nes buvo tamsu. Vairuotojas paprašė pateikti tarnybinį pažymėjimą. Vilkėdamas tarnybinę uniformą bei ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jis vairuotojui pateikė savo tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojo paprašė pavažiuoti 15 metrų, kur vidiniame policijos komisariato kieme stovi policijos tarnybinis automobilis ir yra jo porininkas, tačiau vairuotojas niekur nevažiavo. Jis asmeniniu telefonu paskambino vyriausiajam patruliui E. B. ir paprašė, kad šis prieitų prie jų. Tuo tarpu, kai automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatė jo porininką, staiga užsivedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jam išėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę vairuotojas norėjo važiuoti šia gatve, bet nuvažiavo atbulas. Vairuotojui leidimas važiuoti iš įvykio vietos duotas nebuvo, jis išvažiavo savavališkai. Policijos duomenų bazėje pasitikrinęs automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis priklauso R. V.. Kadangi jau buvo pasibaigęs jo tarnybos laikas, todėl kitą dieną atėjęs į tarnybą nusistatė, jog automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas šį asmenį, duris atidarė būtent tas taps asmuo, kuris vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pas šį vyrą paprašius paaiškinti įvykusio incidento aplinkybes, jis aiškintis atsisakė sakydamas, kad lauks oficialaus kvietimo į policiją;

kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas (b. l. 10) iš kurio matyti, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. 7.30 val. vakare, pilkos spalvos Audi markės automobilis įsuka į kiemą. Šalia įvažiavimo matosi kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Automobiliui sustojus prie jo prieina uniformuotas policijos pareigūnas. Po keleto minučių automobilis pradeda važiuoti atbuline eiga, pasirodo kitas uniformuotas policijos pareigūnas, bando vytis važiuojantį automobilį, tačiau šis, važiuodamas atbuline eiga, kerta sankryžą ir toliau važiuodamas atbulomis pasišalina;

kitas kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas (b. l. 11) patvirtina, jog policijos pareigūnas filmuoja automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keletą kartų vairuotojo prašo pateikti vairuoto pažymėjimą, tačiau šis atsako, jog vairuotojo pažymėjimo pareigūnui neduos, dokumentą tik parodo per langą. Vaizdo įraše aiškiai girdisi, kaip policijos pareigūnas asmeniui sako „štai mano dokumentas, prašom pateikti dokumentus“. Be to, vaizdo įraše aiškiai girdisi, kaip vairuotojas kreipiasi į asmenį „Ponas pareigūne“. Be to, vairuotojui pasiklausus ar pareigūnas yra tarnybos metu, jis informuoja asmenį, kad jis yra tarnybos metu.

Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje nusižengimo nepripažino motyvuodami tuo, kad A. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas netinkamu būdu, o jį sustabdęs asmuo neįtikino, jog yra policijos pareigūnas, jeigu asmuo būtų pateikęs policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų vykdęs jo nurodymus. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog policijos pareigūnas vilkėjo tarnybinę uniformą, buvo su šviesą atspindinčia liemene. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog pareigūnas neprisistatė, nepateikė jam savo tarnybinio pažymėjimo, be ko jis negalėjo tinkamai identifikuoti pareigūno, tačiau iš teismui pateikto vaizdo įrašo aiškiai girdisi, kaip pareigūnas sako „štai mano dokumentas“, dėl ko šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prie automobilio priėjusį asmenį vadina pareigūnu, todėl kritiškai vertintina A. V. pozicija, jog šis nesuprato, jog asmuo yra policijos pareigūnas.

Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime išsamiai ir aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, jas nuosekliai papasakojo ir teismo posėdžio metu. Abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tikrumu teismas neturi pagrindo, todėl nesutiktina su A. V. atstovo teiginiu, jog pareigūnas norėjo apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas yra policijos pareigūnas, valstybės tarnautojas, vykdantys įstatymu jam pavestas funkcijas, veikęs teisėtai savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jo parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad A. V. yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 8-9), pažeidėjas yra darbingo amžiaus, dirba (b. l. 1). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, A. V. skirtina nuobauda – bauda, numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35-36 straipsniais, 506 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, paskirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).