Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-1220-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2-1220-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00876-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1220-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00876-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLG Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLG Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3569-912/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLG Baltic“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „GLG Baltic“ (toliau ir – bendrovė), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Konsultacijų srautas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 70 784,58 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad buvęs BUAB „GLG Baltic“ vadovas atsakovas G. B., nevykdydamas savo, kaip vadovo pareigų, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taip pat nevykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties įpareigojimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą, dokumentus, atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu padarė bendrovei ir jos kreditoriams 70 784,58 Eur žalą, kurios dydį sudaro paskutinį kartą, t. y. 2012 m. Juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse) nurodyta bendrovės turėto turto vertė.

3. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir lėšas kredito įstaigose ieškinio reikalavimo (70 784,58 Eur) sumai.

4. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl yra grėsmė, kad atsakovas gali nuslėpti ar perleisti turimą turtą, egzistuoja rizika teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkino.

6. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, jo reikalavimus bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.

7. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pažymėjo, kad vien ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei nepateikus duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nesąžiningumą, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl nepagrindus būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti sąlygų teismas nutarė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo areštuoti atsakovo turtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neįvertino, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, o pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką.

8.2. Teismas, vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo).

8.3. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ieškinį tenkinus, gautos lėšos būtų nukreiptos ir į valstybės biudžetą (kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės ir darbo ministerijos).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Pirmosios instancijos teismas nutarė netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto, nustatęs, kad apeliantė, nepateikdama jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningus veiksmus, siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, neįrodė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais, atmetė apeliantės argumentą dėl didelės ieškinio sumos.

13. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, grėsmę būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia didelės ieškinio sumos prezumpcija, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taip pat pažymėjo, kad turėtų būti atsižvelgta į viešąjį interesą, nes tenkinus ieškinį, priteistos lėšos būtų nukreiptos ir į valstybės biudžetą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Atskirajame skunde nėra keliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo (konkrečiai – prašomos atlyginti žalos dydžio) pagrįstumas kelia abejonių. Ieškinyje apeliantė nurodė, jog bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 8 183,79 Eur, tačiau ieškinio reikalavimo suma (prašomos atlyginti žalos, kurią patyrė, kaip teigė apeliantė, tiek bendrovė, tiek jos kreditoriai, dydis) siekia 70 784,58 Eur. Prašomos atlyginti žalos dydį apeliantė įrodinėja iš esmės tik 2012 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. 2012 m. bendrovės balanso duomenimis.

15. Kadangi vienas pagrindinių apeliantės argumentų atsakovo turto arešto taikymui yra didelė ieškinio suma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.). Taigi, vien ieškinio sumos dydis nesudaro pagrindo spręsti esant grėsmę teismo sprendimo, jei jis būtų palankus apeliantei, įvykdymui.

16. Aktualioje ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

17. Įvertinus apeliantės procesinių dokumentų turinį, nustatyta, kad iš esmės apeliantė jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, jo atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai). Pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovo nesąžiningumą grindžia ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, netinkamu pareigų vykdymu (nesirūpino buhalterinės apskaitos organizavimu, duomenų perdavimu registrams, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios negali būti pagrindu konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, iš kurių apeliantė kildina žalos atlyginimo reikalavimą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.

18. Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi viešojo intereso, kurį sieja su apeliantės bankroto procesu, viešojo intereso gynimas šioje byloje nedaro įtakos įrodinėjimo naštos paskirstymui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, t. y. nešalina apeliantės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir pateikti jas pagrindžiančių įrodymų, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, apeliantei nepagrindus būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto), todėl teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė