Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. I. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2010 m. sausio 11 d., apie 17 val., Mokslininkų g. 9A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80 ir važiuodamas atbulas, kliudė stovėjusį automobilį VW Polo, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 234 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde be kitų motyvų taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių ir savo nutarimo visiškai nemotyvavo.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas tik pacitavo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad pareiškėjas teisme pažeidimus pripažino (b. l. 20).

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, aukščiau nurodytas proceso teisės normas pažeidė. Teismas nenurodė, išsamiai neištyrė ir neįvertinų jokių įrodymų, kuriais remdamasis priėjo skundžiame nutarime padarytos išvados, į posėdį nekvietė įvykio liudininkų ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3061). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu neapklausęs įvykio liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. N575-684/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-881/2009; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiame nutarime nurodė, kad pareiškėjas teisme pripažino pažeidimus, bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti šio teiginio teisingumo. Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas, nors ir neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš esmės mano, jog jo veiksmuose, pasišalinat iš eismo įvykio vietos, nėra tyčios. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir dėl jų nepasakė.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. I. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.