Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2020 m. gegužės 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. 11.07 val. Šilutės pl. 9, į Klaipėdos teritorinės muitinės, Klaipėdos krovinių postą kreipęsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), su tranzitine deklaracija MRN 20LTVK2000172C3805, prekė – pjauta spygliuočių mediena. Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad minėtos prekės yra iškrautos iš automobilio – įmonės teritorijoje negavus muitinės pareigūno leidimo, be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba, taip pat pažeistas tranzito terminas. Dėl prekių iškrovimo be muitinės leidimo pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 dalį ir padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 210 straipsnio 3 dalyje. Nuimdamas muitinės plombą be muitinės leidimo, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 192 straipsnio 2 dalį ir padarė veiką, numatytą ANK 216 straipsnyje. Kadangi įmonės atstovas D. A. per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą nepateikė prekių ir jas lydinčių dokumentų paskirties muitinės įstaigai (pateikimo terminas 2020 m. gegužės 8 d., o pateikė 2020 m. gegužės 21 d.), tuo pažeidė muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 ir 3 dalis ir padarė veiką, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: “Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.“; 192 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: „Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.“; 233 straipsnio 1 ir 3 dalys reglamentuoja, kad: „1. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. 3. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.“

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

ANK 216 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.

Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole D. A. veika – be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba, kvalifikuota pagal ANK 216 straipsnio 1 dalį. Kadangi, minėtas straipsnis dalių neturi, todėl nuoroda į ANK 216 straipsnio 1-ąją dalį laikytina pertekline ir yra šalintina.

D. A. veikos atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnyje, sudėtį. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

D. A. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto nusižengimo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – pažeidimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl neapdairumo, dėl darbinės patirties stokos, nes nusižengimo padarymo metu D. A. šiose pareigose dirbo tik vieną mėnesį laiko, pastebėjus klaidą - visos būtinos muitinės procedūros buvo atliktos, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. asmenybę – administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, dirba, yra nevedęs, jo pajamas sudaro 800 Eur atlyginimas, gyvena vienas, nuomojasi būstą, kurio nuoma per mėnesį atsieina 200 Eur ir plius komunalinės išlaidos, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. A., kaip pirmą kartą baudžiamam už muitinės taisyklių pažeidimus, skirti švelnesnes nuobaudas, nei ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Teismo nuomone, net ir minimalių ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio sankcijose nustatytų nuobaudų skyrimas D. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti D. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnes administracines nuobaudas, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Paskirtinos nuobaudos bendrintinos, remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą D. A. paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.