- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-461-135-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00387-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. S., V. S. V., V. S. R. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-135/2011
Teisėja Rasa Milvydaitė Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00387-2010-8
2011 m. lapkričio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
nuteistajam V. S., jo gynėjams advokatams R. G., Vytautui Juozelaičiui
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo V. S. V. ligonių kasai priteista 70,72 Lt.
Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. S. R. P. priteista 600 Lt neturtinės žalos ir 246,00 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad 2010-07-11 apie 4 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, sužalojo R. P., padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: vieną kartą kumščiu sudavė R. P. į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo R. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-08-22 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepagrįstai atmetė nuteistojo pateiktus įrodymus. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik kaltinimo pusės pateiktais įrodymais ir be pagrindo atmetė nuteistojo ir įvykį mačiusių liudytojų parodymus. Teigia, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis.
Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, įvykio vietoje nebuvo ir, kas padarė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, nežino.
Apelianto teigimu, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai nurodė, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodo, kad jis su žmona S. S., Aivaru ir A. V., A. J., O. R. vaišinosi, po to visi nusprendė nuvykti į netoliese esančią sodybą pasveikinti kaimynų dukrą V. P. vestuvių proga. Nusprendė važiuoti su traktoriuku, tačiau bevažiuojant link Pocių sodybos, pasukus nuo pagrindinio kelio ir pavažiavus kelis metrus, nulūžo traktoriuko ašis ir ratas, ir visi išlipę tarėsi kaip traktorių parsigabenti namo. Nurodo, kad jiems bestovint nuteistajam iš nugaros ir šono kažkas trenkė į krūtinės sritį ir atsisukęs pamatė visiškai girtą vyriškį, kuris vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo, vėliau sužinojo, kad tai R. P., jis buvo girtas ir agresyvus. R. P. pradėjo stumdyti O. R., ir tuo momentu pasirodė R. P. dukra V. P., ji pradėjo stumdytis su O. R., ir joms besistumdant nukrito V. P. akiniai, tada R. P. pradėjo garsiai keiktis, įžeidinėti nuteistojo žmoną, svirduliuodmas rinko nuo žemės akmenis ir pradėjo mėtyti į juos, keli jo mesti akmenys pataikė į traktoriuką, vienas akmuo pataikė į nuteistojo žmoną. Po to, kai R. P. pakėlė nuo kelio dar vieną akmenį ir užsimojo mesti, taikydamas į nuteistojo žmoną, nuteistasis, jo teigimu, priėjo prie R. P. ir stumtelėjo dešine ranka jį į krūtinę, po to R. P. pargriuvo. V. S. teigimu, R. P. pargriuvo ne dėl stumtelėjimo, o dėl to, kad buvo visiškai girtas, R. P. griuvo kaire puse ant veido kelkraštyje, kur buvo žvyruota danga. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesudavė kumščiu R. P. į veidą, kaip konstatuota nuosprendyje, nesulaužė jo nosies kaulų ir sveikatos nesutrikdė, o pabrėžia, kad R. P. pastūmė gindamas savo žmoną nuo R. P. akivaizdžių pavojingų veiksmų – mėtymo akmenimis ir tai buvo staigi, momentinė jo reakcija į gresiantį realų pavojingą užpuolimą esant visoms būtinosios ginties sąlygoms. Nurodo, kad tokioje situacijoje jis privalėjo veikti greitai, ryžtingai, nes suprato, kad R. P. tuoj mes akmenį į jo žmoną, todėl jį pastumdamas neturėjo laiko suvokti ar pagalvoti, kad nuo jo smūgio R. P. gali kristi ir susižaloti, teigia, kad savo veiksmu jis tik siekė sustabdyti užpuoliką ir negalvojo, bei nesiekė tyčia padaryti R. P. kokių sužalojimų, gynybai nenaudojo jokių ginklų, buitinių įrankių ar kitų daiktų, jų iš anksto paruošęs neturėjo. Teigia, kad tiek objektyviai, tiek subjektyviai nagrinėjamoje situacijoje gynybos priemonės ir pobūdis – užpuoliko pastūmimas buvo visiškai tinkamos gintis nuo pavojingo užpuolimo, tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu į visas šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir net nenagrinėjo klausimo dėl būtinosios ginties situacijos, todėl mano, kad priimant nuosprendį buvo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
Apelianto teigimu, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jo veiksmus kvalifikuodamas pagal LR BK 138 str. 1 d., kadangi priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi vien tik prieštaringais nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos V. P. (K.) parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimus teisme. Teigia, kad tiek nukentėjusysis R. P., tiek jo dukra V. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi, R. P. akivaizdžiai suinteresuotas nepagrįstai praturtėti, prisiteisti iš jo kuo didesnę neturtinės žalos sumą. Nuteistojo nuomone, teismas, pripažindamas suinteresuotų šalių parodymus pakankamais jo kaltei pagrįsti, ne tik šiurkščiai pažeidė LR BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, tačiau pažeidė ir jo konstitucinę teisę į sąžiningą ir nešališką teismą.
Nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, šališki, ir juos paneigia kitų liudytojų parodymai. Nurodo, kad jis (V. S.) negalėjo stovėdamas už nugaros, kaip nurodė R. P., suduoti jam smūgį į nosį, taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo parodymus paneigia liudytojai A. V., S. S., A. V., O. R., A. J., kurie teisme patvirtino, kad jis (nuteistasis) R. P. kumščiu į veidą nesudavė, o R. P. mėtė akmenis į nuteistojo žmoną. Teigia, kad tik viena liudytoja V. K. parodė, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau ji yra nukentėjusiojo dukra ir suinteresuota duoti tik nukentėjusiajam naudingus parodymus, teisme jos duoti parodymai prieštaringi ir nelogiški. Nuteistojo nuomone, yra nelogiška, kad jis, peršokdamas per keturratį, galėjo trenkti iš viršaus į nosį R. P. tuo metu, kai buvo už R. P. nugaros. Teigia, kad V. K. neteisingai nurodė, kad įvykis vyko sodybos kieme, kadangi įvykis vyko toli nuo kiemo, ant žvyruoto kelio.
Nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nieko nepasisakė nei dėl kraujosruvų, nei dėl nubrozdinimų atsiradimo aplinkybių, nors minėti sužalojimai yra nustatyti specialisto išvadoje atlikus R. P. asmens tyrimą. Nuteistojo nuomone, specialisto išvadoje nurodyti nubrozdinimai patvirtina, kad R. P. nosį susižalojo krisdamas ir veidu atsitrenkdamas į žvyruotą dangą, o suduodant kumščiu nubrozdinimų nosies pamate padaryti neįmanoma, kadangi kumščio oda nėra šiurkštus paviršius. Nurodo, kad nors teismo posėdyje apklaustas ekspertas paaiškino, kad žmogus griūdamas gal ir gali patirti tokius sužalojimus, bet tai labai reti atvejai, tokie sužalojimai padaromi kietu buku daiktu, tačiau ekspertas teisme nesugebėjo paaiškinti, kaip atsirado nukentėjusiojo kraujosruvos abiejų akių srityje ir nosies odos nubrozdijimas.
Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo V. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes pastarasis tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
Apeliacinio skundo pradžioje nuteistasis V. S. tvirtina, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, įvykio vietoje nebuvo, kas padarė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą nežino, tačiau išdėstydamas skundo argumentus nurodo įvykio eigą ir aplinkybes, kaip vyko į nukentėjusiojo sodybą, kaip prasidėjo konfliktas su R. P., išdėsto savo versiją, kaip nukentėjusysis patyrė sužalojimą, ir tai, kolegijos nuomone yra nelogiška, ir rodo nuteistojo apeliacinio skundo teiginių prieštaringumą bei kelia pagrįstas abejones dėl jų teisingumo.
Skunde nuteistasis nurodė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu pastarajam jokių smūgių nesudavė ir jo nesužalojo, o R. P. galėjo susižaloti pats, kai nuteistasis stumtelėjo jį dešine ranka į krūtinę, o R. P. dėl girtumo griuvo kaire veido puse į žvyruotą kelio dangą. Teismo nuomone, šis apelianto teiginys prieštarauja byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.
Visų pirma, nukentėjusysis R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog 2010-07-11 apie 4.00 val., kilus konfliktui dėl jo dukters ir vienos iš atvykusių merginų apsistumdymo su V. S., pastarasis jį sužalojo suduodamas smūgį į nosį, dėl to lūžo nosies kaulas. Nukentėjusysis nurodė, jog nugriuvo ant žemės nuo patirto stipraus smūgio į nosį, t. y. sužalojimą patyrė tik dėl V. S. pavartoto fizinio smurto (1 t., 2, 8, 9 b. l.). Tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusiojo dukra V. P., kuri paaiškino, kad po jos apsistumdymo su viena iš atvykusių merginų, tėvas (R. P.) paėmė tą merginą už rankos ir prašė nusiraminti, tada nepažįstamas vyriškis smogė kumščiu jos tėvui į veidą, dėl to tėvas nugriuvo ant nugaros (1 t., 12–13 b. l., 2 t. 44 b. l.). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad dukra su žentu parsivedė R. P. į kiemą, kuris nieko nešnekėjo, jo veidas buvo kruvinas, o dukra paaiškino, kad vyrui (R. P.) trenkė į nosį, ir jis nugriuvo (2 t., 55 b. l.). Taip pat vienas iš liudytojų A. V., kartu su nuteistuoju ir kitais asmenimis atvykęs į sodybą ir matęs įvykį, 2010-08-05 apklausiamas liudytoju nurodė, kad tuo metu, kai R. P. stūmė S. iš kiemo, V. (nuteistasis) R. P. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą (1 t., 18–19 b. l.). Šiuos parodymus teismo posėdžio metu A. V. pakeitė nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi dėl galimai jo atžvilgiu buvusių grasinimų (2 t., 46 b. l.).
Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu R. P. buvo padaryti sužalojimai: dešinės akies srityje, apimant abu vokus, skersinės krypties 5 cm x 3 cm dydžio, kairės akies srityje, apimant abu vokus skersinės krypties 4,5 cmx 3 cm dydžio netaisyklingos formos violetinės kraujosruvos, nosies pamato srityje kairėje pusėje 0,7 cm x 0,3 cm dydžio padengtas aukščiau aplinkinės odos lygio šašu netaisyklingos formos nubrozdinimas. Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyriaus LOR konsultacijos lape užfiksuota, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus 2010-07-12, atlikus galvos rentgenogramą matyti nosies kaulų lūžimas be dislokacijos, diagnozuotas nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (1 t., 17). Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant (1 t., 85 b. l.). Medicinos ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad R. P. nustatytus sužalojimus žmogus griūdamas gali patirti, bet tai labai reti atvejai, tokie sužalojimai dažniausiai padaromi kietu buku daiktu (2 t., 58 b. l.).
Iš minėtų specialisto išvadų bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog R. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent tokiu būdu, kaip kad nurodė nukentėjusysis ir liudytoja V. K. (V. P.), t. y. suduodant smūgį ranka į nosį. Nors ekspertas neatmetė galimybės, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant, tačiau teisme apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, jog tokie sužalojimai dažniausiai padaromi kietu buku daiktu.
Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiojo ir jo dukters parodymai kelia daug abejonių, tačiau, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais abejoti, kadangi parodymus patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Nors nukentėjusiojo, liudytojos V. K. (V. P.) parodymuose yra smulkių neatitikimų, tačiau jie, įvertinus įvykio aplinkybes, yra visiškai suprantami – įvykio metu buvo švenčiamos V. K. (V. P.) vestuvės, į kurias paryčiais atvyko didelė kompanija nekviestų asmenų, po to kilo konfliktas su R. P. ir V. K. (V. P.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tyrimo metu buvo paneigta nuteistojo versija, jog R. P. susižalojo griūdamas po to, kai V. S. R. P. pastūmė. Kolegija laiko nelogiškais nuteistojo teiginius, kad nuo stumtelėjimo ranka į krūtine nukentėjusysis griuvo kaire veido puse į kelkraštį, kur buvo žvyruota danga, kadangi mažai tikėtina, kad nuo smūgio į krūtinę žmogus galėtų kristi ne ant nugaros, o ant veido, taip pat pažymėtina, kad jokių kitų nubrozdinimų ant veido, išskyrus nosies pamato srities kairėje pusėje 0,7 cm x 0,3 cm esantį nubrozdinimą, šiuo atveju nebuvo nustatyta. O atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tvirtino, jog R. P. krito kaire veido puse į žvyruotą kelio dangą, yra pagrindas manyti, kad R. P. veide turėjo būti padaryti daug didesnį nubrozdinimai, nei nustatytas nežymus 0,7 cm x 0,3 cm nubrozdinimas. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad R. P. griuvo labiau dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, kad jo suduotas smūgis R. P. į krūtinę buvo stiprokas (1 t., 52 b. l.), ir tai, teismo nuomone, tik dar labiau paneigia nuteistojo teiginius, kad R. P. po smūgio galėjo kristi ant veido, o ne ant nugaros. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausiami A. J., S. S., A. V. nurodė, kad R. P. po nuteistojo pastūmimo nugriuvo ant žemės, tačiau nė vienuose parodymuose neužfiksuota, kaip nukentėjusysis nugriuvo – ant veido ar ant nugaros (1 t. 34–35, 63–64, 65–66 b. l.). Ir tik teisiamajame posėdyje A. V. nurodė, kad R. P. nugriuvo veidu į žemę (2 t., 47 b. l.), A. J. nurodė, kad R. P. nugriuvo veidu į skaldą (2 t., 47 b. l.), A. V. neprisiminė, kokia kūno pozicija R. P. nuvirto (2 t., 49 b. l.), S. S. paaiškino, kad nukentėjusysis nugriuvo ant žvyrkelio (2 t., 49 b.l.), todėl teismui kyla abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų teisingumo. Taip pat kolegija pažymi, kad R. P. nosies pamato srities kairėje pusėje nustatytas nubrozdinimas labai mažas, ir jis, labiau tikėtina, galėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu į nosį. Atsižvelgiant į aptartus byloje esančius įrodymus, kolegija nuteistojo versiją dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo galbūt jam pačiam griūvant ant veido į žvyruotą kelio dangą atmeta kaip nepagrįstą ir mažai tikėtiną. Taip pat pažymėtina, kad duodamas paaiškinimus ekspertas nepaneigė to, kad kraujosruvos akių srityje galėjo būti padarytos ir nuo vieno smūgio į nosies pamato sritį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, t.y. pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą, nenagrinėjo klausimo dėl būtinosios ginties, kadangi, jo teigimu, pastumdamas R. P. jis reagavo į gresiantį realų pavojų jo žmonai, nepagalvodamas, kad nuo jo smūgio R. P. gali kristi ir susižaloti, t. y. nesiekė tyčia padaryti jam kokių nors sužalojimų.
Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas nustato LR BK 28 straipsnis. Būtinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis). Reikalavimus gynybai nulemia kėsinimosi pobūdis. Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: ginantis žala gali būti padaryta tik besikėsinančiam asmeniui, ji padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.
Susipažinusi su bylos medžiaga, kolegija daro išvadą, kad V. S. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų jau vien dėl to, kad bylos tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo ir kartu su juo buvusių liudytojų parodymus, kad įvykio metu R. P. mėtė akmenis į V. S. žmoną, kurie būtų galėję ją sužaloti, kadangi iš byloje užfiksuoto įvykio vietos foto nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje kelias padengtas suspausto asfalto drožlių danga, ant kelio ir šalikelėse stambesnių akmenų nėra (1 t., 172–179 b. l.). S. S. teismo posėdyje paaiškinimo, kad R. P. ją vadino necenzūriniais žodžiais, į ją mėtė iš akmenų ir vienas iš akmenų pataikė jai į ranką, akmuo petyje paliko mėlynę, tačiau dėl to ji niekur nesiskundė (2 t., 48 b. l.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė buvus jo žmonos S. S. sveikatai pavojingą situaciją, o teigė, kad pastumdamas nukentėjusįjį jis siekė, kad R. P. akmenimis nepataikytų kam nors iš asmenų, buvusių kartu su juo (1 t., 40 b. l.). Tačiau net ir konstatavus, jog R. P. keikė atvykusius asmenis necenzūriniais žodžiais, varė iš kiemo, galbūt mėtė į atvykėlis akmenimis, tokio R. P. elgesio negalima laikyti akivaizdžiu nukentėjusiojo kėsinimusi į asmenų, buvusių su nuteistuoju, sveikatą, nes iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, kad nuteistasis ir kartu su juo buvę asmenys atvyko nekviesti į R. P. šeimos šventę, prašomi R. P. nepaliko sodybos teritorijos, konfliktavo su R. P. dukra, byloje nėra įrodymų, kad kuriam nors iš atvykusių būtų padarytas kokio nors pobūdžio sužalojimas. Todėl, kolegijos nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, jog V. S., panaudodamas smurtą R. P. atžvilgiu, turėjo pagrindą gintis arba ginti kartu su juo įvykio vietoje buvusius asmenis.
Įvertinusi aptartus faktinius duomenis, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam R. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti dėl tyčinių V. S. nusikalstamų veiksmų, suduodant nukentėjusiajam smūgį kumščiu į nosį. Daryti priešingą išvadą kolegija neturi jokio pagrindo.
Skirdamas nuteistajam V. S. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsiradusias pasekmes, kaltės formą, kaltininko asmenybę, ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo V. S. apeliaciniame skundė išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.