Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, kaltinamojo gynėjui advokatui A. S., kaltinamajam V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2017-11-13, apie 08.55 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), turinčios negalią A. P. paprašytas nupirkti vaistų ir tam tikslui iš jos gavęs A. P. vardu išduotą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Luminor bank“ išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją svetima tikra elektronine mokėjimo priemone - A. P. vardu AB „Luminor bank“ išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, t. y. be A. P. žinios parduotuvėje ja atsiskaitė už prekę - degtinės butelį, į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą įdėjęs A. P. vardu išduotą AB „Luminor bank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedęs A. P. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą.

Be to, jis 2017-11-13, apie 09.00 val., būdamas prie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) turinčios negalią A. P. paprašytas nupirkti vaistų ir tam tikslui iš jos gavęs A. P. vardu išduotą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Luminor bank“ išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, neteisėtai, be A. P. žinios, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Luminor bank“ A. P. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą - perdavė dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims,

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tikslai datos nepamena, kaimynė A. P. paprašė jo nueiti į parduotuvę ir nupirkti sidro, davė jam kortelę su kodu. Tą dieną jis buvo išgėręs. Prie parduotuvės sutiko du nepažįstamus vyrus, kuriu paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti sidro ir alaus. Tuo metu jis nuėjo į tualetą. Grįžęs tų vyrų nerado ir daugiau jų nematė. Ar parduotuvėje pirko butelį degtinės ir atsiskaitė su A. P. kortele tiksliai nepamena, bet tikriausiai pirko. Dėl savo veiksmų gailisi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, kaltinamasis parodė, kad tyrėjas teisingai užrašė jo parodymus.

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-07, apie 09.00 val. į butą atėjo kaimynas V. M., jo paprašė nueiti į vaistinę ir nupirkti vaistų, jam padavė savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą. Juo pasitikėjo, nes jau ne pirmą kartą jis pirkdavo vaistus ir produktus. Yra invalidė ir negali vaikščioti, padeda kiti, tame tarpe ir kaimynas V. M. Šį kartą V. M. vaistų nenupirko, banko kortelės negrąžino. Kortelėje buvo 300 Eurų. 2017-11-20 paskambino į banką ir pasakė, jog likutis yra 23 Eurai. Padaryta 277 Eurų turtinė žala (t. I, b. l.44).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad prieš tris metus ištiko insultas, po kurio nustojo kalbėti ir judėti, visiškai sutriko kūno dešinės pusės koordinacija, taip pat buvo visiškai sutrikusi kalba, o prieš kurį laiką nukrito ir susilaužė dešinę koją, tad judėti visiškai negali. Gyvena savo bute viena, tačiau kartais atvažiuoja aplankyti, padėti giminaičiai, kartas nuo karto ateina kaimynai. Lieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu. Visą laiką naudojosi tik AB „Luminor bank“, kuris ankščiau vadinosi „DnB“, paslaugomis, tik tame banke turėjo mokėjimo (debeto) kortelę ir tik tame banke turėjo sąskaitas. Banko kortelė, kurią davė kaimynui V. M. 2017-11-07, buvo prijungta prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), būtent į tą sąskaitą ateidavo invalidumo pašalpa, buvo nuskaičiuojami mokėjimai už paskolą, kurią ėmė anksčiau, ja atsiskaitinėjo, iš tos sąskaitos ir dingo pinigai po to, kai ją davė V. M.. Po to, kai 2017-11-07 ją davė tam kaimynui, o jis jos negrąžino, po poros dienų paskambino į „DnB“ banką ir paprašė užblokuoti sąskaitą ir kortelę, tačiau, kadangi skambino pati, o dėl po insultinio kalbos sutrikimo blogai kalba, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesuprasta. Po to paprašė savo sesers, kuri maždaug po savaitės paskambino patikrinti ar sąskaita su kortele užblokuotos. Tuomet paaiškėjo, kad neužblokuotos ir paprašė užblokuoti kortelę, išduoti naują kortelę. Sesuo skambino prie pačios. Visą laiką kalba su banku buvo apie banko kortelės, o ne sąskaitos blokavimą. Po sesers skambučio kortelė buvo užblokuota ir netrukus buvo išduota nauja kortelė. Visų šių veiksmų datų neprisimena, tik apytiksliai. Taip pat laikotarpiu nuo 2017-11-07 iki banko kortelės užblokavimo nuo banko sąskaitos buvo nuimta 369,54 Eurų. Iki kortelės davimo V. M. sąskaitoje buvo 10 Eurų, o 2017-11-07 buvo pervesta invalidumo pašalpa – 382,54 Eurai, o po banko kortelės užblokavimo sąskaitoje liko 23 Eurai. Padaryta žala 369,54 Eurai. Pirmos apklausos metu nurodė apytiksliai padarytą žalą, o dabar visą tiksliai paskaičiavo. Per visą tą laiką matė V. M. tik du kartus, kadangi nebuvo namie, jis taip pat nustojo pas pačią vaikščioti. Jis negrąžino pinigų, nors žadėjo, negalėjo paaiškinti kur banko kortelė, suprato, kad jis ją pametė, jis labai daug meluoja, juo netiki. Apie banko kortelės naudojimą ir jos likimą jis aiškino labai neaiškiai, sakė, kad nežino kur ji yra. Po įvykio jį matė tik 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje ir vakar, t. y. 2018-05-14. Konfliktų su juo nėra, supranta, kad jis pinigų negrąžins, nes jis yra asmuo labai piktnaudžiaujantis alkoholiu, jis jau seniai valkatauja, šeima su juo nebendrauja, jis niekur nedirba jau daug metų, pinigų neturi, nes anksčiau nuolat jų prašė pačios alkoholiui. Paprašė jo panaudoti banko kortelę, kad nupirktų prašomus daiktus, nes nežinojo, kad ja negalima naudotis net banko kortelės savininkui leidus, kadangi nesidomi teisės aktais. Ją davė konkrečių daiktų pirkimui, V. M. turėjo grąžinti kortelę tą pačią dieną, tačiau to nepadarė. Civilinio ieškinio nereikš, nes neturi tam nei noro, nei jėgų, tačiau prašo patraukti V. M. baudžiamojon atsakomybėn už padarytą veiką (t. 1, b. l.57-60).

Liudytoja I. V. apklausos metu parodė, kad A. P. yra sesuo, ji prieš 3 metus išgyveno insultą, jos kūno dešinė dalis yra visiškai paralyžiuota, o kairė – sutrikusio funkcionavimo, A. P. negali savarankiškai vaikščioti, nejudina dešinės rankos, o ji yra dešiniarankė, stipriai sutrikusi jos kalba, tačiau ji gyvena viena savo bute, o pati, dukra ir kaimynai ją periodiškai lanko ir jai padeda. Seniai pažįsta V. M. kaip sesers kaimyną, asmeniškai nebendrauja, yra tik pažįstami. Jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialų gyvenimo būdą, meluoja, nuolat ieško būdų įsigyti alkoholio, jo išsižadėjo ir nepalaiko su juo jokių ryšių net jo šeima, pastoviai mato jį girtą. Sesuo alkoholiu nepiktnaudžiauja, gyveno normalų, socialų gyvenimo būdą iki insulto, juo labiau dabar. Jai kartais prireikia įsigyti tam tikrų prekių arba paslaugų buityje, o nieko iš artimųjų nėra šalia, nes visi dirbantys, todėl ji kartais prašydavo V. M. nupirkti jai reikalingų daiktų ir tuo tikslu duodavo jam pinigų, kaip sužinojo vėliau, ir savo banko kortelę. Ji turi jos vardu išduotą banko kortelę, į kurios sąskaitą jai buvo pervedama invalidumo pašalpa, ji yra II gr. invalidė. Sesuo gyvena 4 aukšte, visiškai negali vaikščioti, o su ramentais ar invalido vežimėliu savarankiškai pasiekti parduotuvės neįmanoma, todėl ji ir prašė užeinančių kaimynų jai padėti įsigyti norimų prekių. Apie įvykį gali pasakoti tik iš sesers žodžių, nes šalia tuo metu nebuvo. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, sesuo pasakė, kad buvo namie viena, pasibaigė nuolat vartojami vaistai nuo depresijos „Finlepsin“ 5 Eurų vertės, tuo metu ji neturėjo grynųjų pinigų, tik banko kortelę, užėjo V. M. kaip visada prašyti pinigų, kurių ji jam nedavė, o paprašė nueiti į vaistinę vaistų, tam tikslui jam davė savo banko „Luminor“, tuo metu vadinosi „DnB“, mokėjimo kortelę, užrašiusi ir priklijavusi ant jos PIN kodą. Jis turėjo nueiti į vaistinę ir atnešti vaistus bei grąžinti banko kortelę per protingą laiko tarpą, jis negrįžo tą dieną pas sesę, banko kortelės negrąžino iki šiol. Po to jis ilgai vartojo alkoholį, vengė sesers ir jos artimųjų, pvz., pamatęs ją iš tolo, iš karto nueidavo į kitą pusę. Porą kartų jį matė nuo įvykio iki šiol, matydavo bendrajame bendrabučio koridoriuje, kur gyvena sesuo, bet nebendravo, nes jis vengė. Sesuo sakė, kad po įvykio V. M. jai pasakė, jog jis nusipirko alkoholio, ką ir už ką nežino, o po to, neva, pametė kortelę, tačiau kokiomis aplinkybėmis nesakė. Girdėjo iš bendrabutyje gyvenančių žmonių, iš ko būtent jau neprisimena, tuomet visi kalbėjo, kad jis pirmą savaitę, gavęs banko kortelę, girtuokliavo. Mano, kad už sesers banko kortelėje buvusius pinigus, kadangi kitą dieną po banko kortelės perdavimo V. M. seseriai buvo pervesta invalidumo pašalpa, sesuo sakė, kad perdavimo metu banko kortelėje buvo 10 Eurų. Sesuo sakė, kad iš viso iš kortelės buvo nuimta 369,54 Eurai. Sesuo skambino jau, atrodo, kitą dieną į banką, kad užblokuotų banko kortelę, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, dėl kalbos sutrikimo buvo netinkamai suprasta, todėl banko kortelė nebuvo užblokuota. Po savaitės maždaug nusprendė patikrinti užblokavimo faktą ir sužinojo, kad kortelė neužblokuota, tad pati paprašė ją užblokluoti ir ji tik tada buvo užblokuota. V. M. iki šiol seseriai neatlygino žalos, jis nuolat iki šiol girtuokliauja ir, kiek žino, pas sesę daugiau neužeina. (t. 1, b.l.83-86).

Liudytoja A. K. apklausos metu parodė, kad A. P. yra motina, su ja gyvena skirtingose vietose, ji gyvena bendrabučio tipo namo bute viena, periodiškai ją lanko. Mama yra II grupės invalidė, ji maždaug prieš 3 metus išgyveno insultą, po kurio yra judėjimo ir kalbos defektai, t. y. ji negali savarankiškai judėti, jos kūno dalis yra paralyžiuota, ji labai komplikuotai kalba, nuo to laiko ji periodiškai gydoma ligoninėse ir namie. Apie 2017 m. lapkričio mėnesį įvykusį įvykį žino tik iš mamos žodžių. Kadangi mama yra nevaikščiojanti, pas ją kartas nuo karto užsuka jos pažįstami arba kaimynai, kurių ji paprašo nueiti į parduotuvę ką nors nupirkti, nes ji pati iki parduotuvės fiziškai nuvažiuoti negali. Kokiu būdu ji atsiskaito su jai padedančiais žmonėmis nežino, niekada nesidomėjo: grynaisiais pinigais ar banko mokėjimo kortele, kadangi ji įprastai turi ir grynųjų pinigų. Ji AB „Luminor bank“ bankas turi savo vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuri visada yra pas ją. Vienas iš tokių kartais ateinančių kaimynų yra tame pačiame aukšte su mama gyvenantis V. M. Jį pažįsta tik iš matymo, asmeninių santykių su juo neturėjo, nieko apie jį nežino, juo nesidomėjo, tik su juo kartais sveikinuosi ir tiek, jis akivaizdžiai yra piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo. Mama, kai atsitiko tas įvykis, apie jį iš karto nepasakė, pasakė apie tą įvykį gal praėjus mėnesiui ar daugiau, tiksliai neprisimena. Ji pasakė, kad 2017 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios datos nesakė, pas ją užėjo V. M., kurio ji paprašė nueiti į parduotuvę kažką jai nupirkti, ji nesakė ką būtent, tam tikslui ji jam davė savo banko kortelę ir pasakė ar parašė, tiksliai nežino, jam kortelės prisijungimo kodus. Jis išėjo ir atgal negrįžo, t. y. nei mokėjimo kortelės negrąžino, nei prašytų prekių jai nepristatė. Mama bandė nesėkmingai užblokuoti kortelę banke, bet jai nepavyko, vėliau tai padarė teta - mamos sesuo. Mama kreipėsi į policiją dėl šio įvykio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek žino, V. M. mamai pinigų ir kortelės negrąžino iki šiol. Po to įvykio jį matė bendrabučio koridoriuje, bet nebendravo su juo. Apie tą įvykį daugiau nieko nežino. (t. 1, b.l.94-95).

2017-12-28 AB „Luminor bank“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuo 2017-11-07 iki 2017-12-27 duomenimis nustatyta, kad 2017-11-13 13.05 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje A. P. išduota AB „Luminor bank“ kortele atsiskaityta, sumokant 5,10 Eurų (t.1, b. l.68,71).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. M. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, neteisėtai iniciavo vieną finansinę operaciją, atsiskaitydamas nukentėjusios A. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele, po ko kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku neteisėtai elektroninio mokėjimo priemonę – A. P. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, A. P. sąskaitos išrašai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje realią sutaptį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą pripažinti V. M. padarytas nusikalstamas veikas mažareikšmėmis ir BK 37 straipsnio pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 214 straipsnio 1dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).

Nagrinėjamoje byla nustatyta, kad kaltinamasis V. M. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalyje), kuriais buvo pažeista finansų sistema, inicijuota finansinė operacija panaudojant kito asmens vardu išduotą mokėjimo instrumentą taip klaidinant ne tik nukentėjusiąją bet ir prekes parduodantį ūkio subjektą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, nors šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad V. M. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims atlikti kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių nukentėjusioji A. P. patyrė 369,54 eurų turtinę žalą (t. I, b. l. 57-60). Įvertinus nukentėjusios turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, socialinį pažeidžiamumą, teismas sprendžia, kad 369,54 eurų žala yra reikšminga ir negali būti laikoma mažareikšme. Svarbu akcentuoti ir tai, kad dėl V. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. P. turėjo rūpesčių dėl sąskaitos užblokavimo, naujo mokėjimo instrumento išdavimo, kas atsižvelgiant į jos sunkią sveikatos būklę, vertintina kaip reikšminga žala A. P. asmeniui.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkiančias aplinkybes (BK 61 straipsnio 2 dalies). Teismas įvertina V. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veikos padarytos esant neblaiviam, neatsakingai elgiantis su jam patikėta svetima mokėjimo priemone. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki veikų padarymo administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Nurodytos aplinkybės bei įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad pirmą kartą už apysunkius nusikaltimus teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis), sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam minimui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 eurų) bauda;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 140 MGL (5272,40 eurų) baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti 210 MGL (7908,60 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. (V. M.) skirti 140 MGL (5272,40 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.