- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-1032-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- B. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9729-375/2009 pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl šalių pakeitimo vykdomojoje byloje ir vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu (b. l. 5-8) prašė išduoti vykdomąjį raštą su pakeistomis šalimis pagal 1975 m. rugpjūčio 22 d. teismo sprendimo vykdomąjį raštą, taip pat išduoti vykdomojo rašto dublikatą pagal 1982 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą su dabartinio skolininko ir išieškotojo rekvizitais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi (b. l. 9-10) nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, jog ji yra ieškovų M. M. ir B. M. teisių perėmėja, nurodyti kokios konkrečios naujos šalys ir vietoj kokių šalių įstojo į bylos nagrinėjimą, įvardinti aplinkybes bei pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku, ar teismų sprendimai, kuriuose pareiškėja prašo išduoti vykdomuosius raštus, buvo vykdomi priverstinai. Kadangi pareiškėja pateikė teismui 1975-08-22 teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, todėl ji gali prašyti ne išduoti vykdomąjį raštą, o pakeisti šalis, ką teismas turi teisę padaryti priimdamas nutartį (CPK 596 str.). Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti ir prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo pagal 1982-12-23 priimtą teismo sprendimą, t. y. patikslinti kada ir kokiomis aplinkybėmis vykdomasis raštas buvo prarastas, ir, ar iš viso jis buvo išduotas ir vykdomas. Teismas konstatavo, kad teismui nepakanka Kauno apskrities archyvo 2008-10-01 pažymos, kadangi joje nurodyta tik tai, kad vykdomieji raštai archyvui nebuvo perduoti. Jei vykdomasis raštas nebuvo išduotas, jis negalėjo būti ir perduotas saugoti. Teismas nurodė, jog pareiškime minimi teismo sprendimai yra priimti prieš pakankamai daug laiko, o tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 387 straipsnis nustatė tik 3 metų terminą, per kurį vykdomieji dokumentai gali būti pateikiami vykdymui. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad kreiptis dėl šalių pakeitimo ar dublikato išdavimo tikslinga tik tuo atveju, jeigu nėra praleistas vykdomojo rašto pateikimo vykdymui terminas.
Šalies argumentai
2009-04-14 pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą (b. l. 15-18), kuriuo prašė pakeisti šalis pagal 1975 m. rugpjūčio 22 d. teismo sprendimo vykdomąjį raštą, taip pat išduoti vykdomąjį raštą pagal 1982 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą su dabartinio skolininko ir išieškotojo rekvizitais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. l. 19-20) pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad įvertinus patikslinto pareiškimo turinį bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti (CPK 185 str.). Patikslintame pareiškime pareiškėja vėl pateikė nekonkretų reikalavimą formuluodama jį „pakeisti šalis pagal nurodytus rekvizitus“, pareiškėja nepateikė faktinio ir juridinio pagrindimo dėl naujojo skolininko, nors pagal 1975 m. teismo sprendimą atsakovu buvo ne tik A. I., bet ir V. I., tačiau pareiškime atsakovu įvardijamas tik A. I.. Pagal 1982 m. teismo sprendimą atsakovu buvo Kauno m. Panemunės rajono LDT VK, todėl pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, kad A. I. yra šio atsakovo teisių perėmėjas. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepatikslino aplinkybės, ar nėra praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminas. Neaišku ir dėl kokių priežasčių pareiškėja nepateikė teismui jos turimo vykdomojo rašto Nr.2-806/1975 antrojo lapo. Paprastai antrajame lape yra daromos atžymos apie vykdymą, todėl jame turėtų būti reikšmingos informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja patikslintame pareiškime pakeitė reikalavimą ir prašė išduoti ne dublikatą, o vykdomąjį raštą, kadangi 1982 m. priimtas teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti geranoriškai, bet vykdymas nepabaigtas. Teismas konstatavo, kad iš pareiškimo turinio galima daryti išvadą, jog atsakovui geranoriškai vykdant teismo sprendimą, vykdomasis raštas net ir nebuvo išduotas. Teismo nuomone, pateikimo vykdymui termino praleidimas yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį raštą vykdymui (CPK 651 str. 2 d. 4 p.), todėl pareiškėja, net ir turėdama vykdomuosius raštus, nepasiektų jokio teisinio rezultato.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 23-26) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui vykdomųjų raštų išdavimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. teismas nutartimi, kuria nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją tik patikslinti pasikeitusių šalių rekvizitus ir įrodyti, kad pareiškėja yra M. M. turto ir turtinių teisių perėmėja, ką pareiškėja ir padarė patikslintame pareiškime;
2. teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškime yra nurodyti ne visi atsakovai, kadangi prie pareiškimo pridėti dokumentai patvirtina, kad tik atsakovas A. I. buvo ginčo turto savininkas;
3. dalis 1975 m. teismo sprendimo yra įvykdyta, todėl laikytina, kad vykdomasis dokumentas buvo laiku pateiktas vykdyti ir jo vykdymo procesui senaties terminas negali būti taikomas;
4. pareiškėjos nuomone, 1975 m. vykdomojo rašto vykdymas gali tęstis ir nesant antrojo lapo, kadangi iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas teismo sprendimą įvykdė tik iš dalies;
5. teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neišlikus duomenų apie tai, kad nebuvo išduoti vykdomieji raštai dėl 1982 m. teismo sprendimo priverstino vykdymo, pripažino, kad vykdomieji raštai nebuvo išduoti, dėl ko pateikimo vykdymui terminas nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjos B. Š. pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 185 straipsnio, 387 straipsnio (1964 m. įstatymo redakcija) ir 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepatikslino šalių ir nepateikė šiam reikalavimui pagrįsti leistinų įrodymų, taip pat nepatikslino pareiškimo trūkumo dėl galimai praleisto termino vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui (b.l. 19).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Aptartame kontekste teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje netikrinamas, tai įrodyti turi pats ieškovas (pareiškėjas) arba paneigti atsakovas (skolininkas) bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio (pareiškimo) elementus, kadangi būtent ieškinio (pareiškimo) dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Pareiškėja, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, išieškotoju nurodė save, o skolininku – A.S. I.. Pareiškėjos teisė nurodyti proceso šalį (šalis) sietina su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu ir tokia teisė teismo negali būti ribojama, juolab, kad teismas bylos nagrinėjimo metu gali naudotis CPK 45 straipsnyje įtvirtintomis šalių pakeitimo taisyklėmis.
Minėta, kad įrodymų nepateikimas, kaip ir įstatymuose numatytų senaties terminų praleidimas, negali būti pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti, o tik spręsti, ar ieškinys (pareiškimas) yra pagrįstas. Todėl 2009 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas parduotinas teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos B. Š. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.