Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-03 · Byla Nr. A2.6.-2611-270/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
A2.6.-2611-270/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01129-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
C. F. N.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2611-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01129-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1;2.1.2;2.7.10;2.14.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant vertėjai Katerinai Chvatovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs C. F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

C. F. N. 2015-12-05, 03.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais C. F. N., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo C. F. N. apklaustas teisme kaltę pripažino, paaiškino, kad Lietuvoje jis gyvena nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio, turi leidimą gyventi Lietuvoje. Nigerijoje licencija vairuoti transporto priemones jam išduota 2015-01-26. Iš jo pateiktų užklausimų dėl pažymėjimo keitimo, jis suprato, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, kurį jis turi teisę pasikeisti per 6 mėnesius nuo automobilio įsigijimo momento. Taip pat paaiškino, kad jis bandė įvykdyti reikalavimus, kad jam būtų suteikta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau mokymasis jam buvo per brangus, todėl išvyko į Nigeriją, o grįžęs vėl pradėjo tvarkytis dokumentus.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-12-05, apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Nigerijos Respublikos pilietis C. F. N., turintis leidimą gyventi Lietuvoje, vairuotojas pateikė Nigerijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, paaiškindamas, kad Lietuvoje jis gyvena jau du metus, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet nežinojo, kad jam gyvenant Lietuvoje reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į galiojantį Lietuvos Respublikoje (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, tačiau paaiškino, jog turėdamas tarptautinį vairavimo leidimą (International driving permit) (b.l. 9) ir Nigerijos Respublikos nacionalinį vairuotojo pažymėjimą (National drivers licence) (b.l. 8), kuriuos pateikė policijos pareigūnams, jis manė galintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, o teisę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą jis turi per 6 mėnesius nuo automobilio įsigijimo momento.

Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. priimtas „Saugaus eismo įstatymas“ numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai (22 str. 3 d.). Šio Įstatymo 13 str. 5 d. numato, kad „<...>.Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.“ Tokiu būdu, įstatymas numato sąlygą, kad kitų šalių nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūrai teismui pateikė leidimą laikinai gyventi, iš kurio matyti, jog C. F. N. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-08-30. Apklaustas teismo posėdžio metu C. F. N. taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jis gyvena apie tris metus nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, jog C. F. N. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2014-04-04 (b.l. 6). Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, jog C. F. N. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog C. F. N. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Nigerijos Respublikoje C. F. N. išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino manęs, jog vairuotojo pažymėjimą jis turi pasikeisti per 6 mėnesius nuo automobilio įsigijimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-976/2015). Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi asmenims, turintiems tarptautinį ir savo šalies nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepašalina jo administracinės atsakomybės.

C. F. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b.l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad C. F. N. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Nigerijos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nėra savaime galiojantis. Dėl savo, kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje, C. F. N. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, C. F. N. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad C. F. N. 2015-12-05, 03.30 val., Maironio g., Vilniuje, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi neįvykdė Lietuvos Respublikos VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimus (Valstybės Žinios, 2008-09-16, Nr. 106, dokumento Nr. 4060) ir šiais veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas administracine nuobauda.

C. F. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pažeidimą pripažino ir gailisi. C. F. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis – administracine tvarka nebaustas (2015-11-17 protokolas su administraciniu nurodymu, kurį jis laiku įvykdė (baudą sumokėjo) pagal teismų praktiką asmeniui neužtraukia baustumo), daro išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant C. F. N. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 286-287 str.,-

nutaria:

C. F. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).

Teisėjas (parašas) Olegas ZaicevasNuorašas tikras:Teisėjas Olegas Zaicevas