Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės apimtos griežtesne švelnesnė ir paskirta subendrinta bausmės laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. M. J. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš M. J. priteista 100000 litų neturtinės žalos atlyginimui N. Š. .

Pripažinta N. Š. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Laikinas M. J. nuosavybės teisių į butus, esančius (duomenys neskelbiami), apribojimas pratęstas iki civilinio ieškinio, priteisto N. Š. , atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. birželio 2 d. apie 13 val. miško masyve , esančiame (duomenys neskelbiami) gatvėje 300 metrų nuo (duomenys neskelbiami), dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas negrąžinti 103000 Litų V. P. , tyčia jį nužudė, iš tyrimo nenustatyto šaunamojo ginklo šaudamas jam keturis kartus į krūtinės sritį ir padarydamas šautinius kulkinius krūtinės ląstos, pilvo ir abiejų plaštakų sužalojimus, su kairės pusės X- o šonkaulio lūžiu, tarpšonkaulinių raumenų pasieninės krūtinplėvės, kairio diafragmos kupolo, kepenų kairės skilties, blužnies, plonųjų žarnų ir jų pasaitų sužalojimais, dešinės plaštakos bevardžio piršto bei kairės plaštakos didžiojo piršto pirštakaulių lūžiais, vieną kartą šaudamas V. P. į galvą, tuo jam padarydamas šautinį kulkinį galvos sužalojimą, pasireiškusį kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulo lūžiais su galvos smegenų kamieno ir pailgųjų smegenų suardymu, dėl ko V. P. įvyko vietoje mirė.

Tai pat M. J. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą UAB „L“ turtą, būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX) direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už gautas materialines vertybes, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti UAB „L“ jam patikėtą turtą, 2004 m. sausio mėn. kaip užstatą už parduodamą UAB „L“ priklausantį nekilnojamąjį turtą - komercinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), surašydamas susitarimą, iš UAB „B“ direktoriaus H. N. UAB „L“ vardu paėmė 20 000 Lt, tačiau šių pinigų neįtraukė į UAB „L“ buhalterinę apskaitą bei nepanaudojo UAB „L“ tikslams, o pasisavino;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB „L“ turtą, būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX) direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už gautas materialines vertybes, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti UAB „L“ jam patikėtą turtą, pagal 2004-01-26 preliminariąją sutartį dėl UAB „L“ priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, iš UAB „B“ direktoriaus H. N. , 2004 m. sausio 26 d. UAB „L“ vardu paėmė 140 000 Lt, tačiau šių pinigų neįtraukė į UAB „L“ buhalterinę apskaitą bei nepanaudojo UAB „L“ tikslams, o pasisavino;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB „L“ turtą, būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX) direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už gautas materialines vertybes, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti UAB „L“ jam patikėtą turtą, pagal 2004-01-26 preliminariąją sutartį dėl UAB „L“ priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuo 2004-01-31 iki 2004-02-29 paėmė 50000 Lt, kuriuos 2004 m. sausio 28 d. UAB „B“ direktorius H. N. UAB „L“ jo nurodymu pervedė į I. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. XXXXXXXX, esančią AB bankas (duomenys neskelbiami), tačiau šių pinigų neįtraukė į UAB „L“ buhalterinę apskaitą bei nepanaudojo UAB „L“ tikslams, o pasisavino;

jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB „L“ turtą, būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX) direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už gautas materialines vertybes, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti UAB „L“ jam patikėtą turtą, pagal 2004 m. sausio 26 d. preliminariąją sutartį dėl UAB „L“ priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, iš UAB „B“ direktoriaus H. N. , surašydamas raštą, per kelis kartus iki 2004 m. gegužės 18 d. UAB „L“ vardu paėmė 60 000 Lt, tačiau šių pinigų neįtraukė į UAB „L“ buhalterinę apskaitą bei nepanaudojo UAB „L“ tikslams, o pasisavino.

Tokiu būdu M. J. , turėdamas vieningą tyčią, nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2004 m. gegužės 18 d., pasisavino UAB „L“ jam patikėtą didelės vertės turtą - pinigus, bendrai 270 000 (du šimtus septyniasdešimt tūkstančių) Lt sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. M. J. išteisintas. Teismo nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad M. J. buvo suimtas, vėliau sulaikytas ir neturėjo objektyvios galimybės grąžinti mobilaus ryšio telefono UAB „I". Aplinkybė, kad nuteistasis negrąžino telefono bendrovei, nėra vada pripažinti jo veiką nusikalstama.

Skunde pažymima, kad teismo argumentai dėl M. J. motyvų nužudyti V. P. yra grindžiami tik teismo nuomone, tačiau ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. V. P. vertėsi pinigų skolinimu, todėl teismo nurodytas motyvas, kad M. J. nužudė V. P. turėdamas tikslą išvengti grąžinti pinigus yra nepagrįstas, nes ir kiti skolininkai turėjo motyvą jį nužudyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad M. J. 98000 Lt skolą grąžino V. P. prieš pastarojo nužudymą. Teismo nuosprendyje vadovaujamasi tik įrodymais, kurie paneigia aplinkybes dėl pinigų grąžinimo, tačiau nutylima, kad tik praėjus pusei metų po įvykio, nukentėjusioji pusė, paliudijo, įvykio dieną mačiusi, kaip V. P. iš namų seifo paėmė 200.000 Lt, dokumentus ir viską sudėjęs į „portfelį" (kuris tyrimo metu nebuvo rastas), išsinešė.

Liudytojo V. Pi. parodymus prašoma vertinti kritiškai, nes jis taip pat buvo skolingas V. P. , nurodė ruošęsis jam grąžinti skolą, jo buvimo vieta nusikaltimo įvykdymo metu nenustatyta. Apeliantas skunde abejo ir liudytojos V. P. , nukentėjusiosios N. Š. parodymais, nes apie tai, jog jis ieškojo būdų susitikti su V. P. , davė tik po to, kai jis buvo sulaikytas. Nuteistasis pažymi, kad niekas nematė V. P. nužudymo, todėl teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo E. B. parodymus, kuris liudijo matęs nubėgantį asmenį, šviesiomis kelnėmis, priešinga kryptimi nuo įvykio vietos. Teismo argumentai teigiantys, jog nėra pagrindo pripažinti, kad liudytojas matė asmenį susijusį su įvykiu, rodo teismo šališkumą.

Nuteistojo teigimu, teismas be pagrindo reikšmingu įrodymu laiko LTEC medžiagų ir gaminių tyrimų skyriaus specialisto išvadą, kuria V. P. automobilyje aptiktos mikrodalelės bendro grupinio priklausomumo su M. J. drabužių pluoštais. M. J. neneigia sėdėjęs V. P. automobilyje. Teigia, kad drabužių mikrodalelės asmens neidentifikuoja.

Nuteistasis nesutinka su nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kad specialistų tyrimai, kurie yra objektyviai jį teisinantys - neinformatyvūs. M. J. teigimu specialistų išvados yra svarbios, nes jose nurodoma, kad ant M. J. batų nerasta įvykio vietoje buvusio dirvožemio pėdsakų; ant M. J. rūbų, rankų nenustatyta šūvio pėdsakų; jo nagų nuokarpose nerasta V. P. biologinių pėdsakų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis nenužudė V. P. .

Nuteistasis nurodo, kad bendru akcininkų sprendimu, H. N. pardavęs nekilnojamąjį turtą- patalpas (duomenys neskelbiami), gautų pinigų tinkamai neįformino įmonės buhalterinėje apskaitoje, surašė tikrovės neatitinkantį dokumentą, tokiu būdu tyčia vykdė aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau ne jam patikėto turto pasisavinimą. Tai patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. 222 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). M. J. teigia, kad apygardos teismas nuteisė jį antrą kartą, už tapačią veiką.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė, nukentėjusioji N. Š. ir jos atstovė advokatė Danutė Čivilienė prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji J. J. , nuteistasis M. J. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nužudymų bylų specifika yra ta, kad jose paprastai nebūna tokių tiesioginių įrodymų, kaip nukentėjusiojo parodymai (išskyrus tuos atvejus, kai nukentėjusysis neiškarto miršta ar pasikėsinimo nužudyti atvejais). Apie nusikalstamos veikos aplinkybes dažniausiai parodo tik įtariamieji (kaltinamieji) ir liudytojai. Šioje byloje nukentėjusysis V. P. nužudytas, M. J. neigia savo kaltę dėl V. P. nužudymo, liudytojų, betarpiškai mačiusių nusikaltimo padarymą, nėra. Todėl nesant asmenų pirminių parodymų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, labai svarbūs yra kitų rūšių įrodymai – faktiniai duomenys, užsifiksavę objektyvioje realybėje darant nusikalstamą veiką, aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį. Šie faktiniai duomenys nustatomi apžiūrint įvykio vietą, atliekant ekspertizes, specialistų tyrimus, apklausus asmenis liudytojais apie jiems žinomas aplinkybes, buvusias iki įvykio, nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykius ir kt. Tokiais įrodymais nustatomos tokios aplinkybės, kurioms trūksta tiesioginių ar pirminių įrodymų. Kaltinimas M. J. tyčiniu V. P. nužudymu dėl savanaudišku paskatų buvo grindžiamas liudytojų A. S. , R. P. , V. P. , J. M. , V. Pi. , nukentėjusiosios N. Š. parodymais, byloje esančiomis telefonų ryšių išklotinėmis, specialisto išvadomis ir kai kuriais kitais dokumentais. Liudytojo A. S. , R. P. parodymais nustatyta, kad nuteistasis M. J. įvykio dieną (tuo metu, kai buvo nužudytas V. P. ) nebuvo kartu su A. S. kavinėje (duomenys neskelbiami) ir nesusitiko prie ,,E“ su V. P. . Pagal A. S. parodymus, M. J. tik prašė jo, jog tuo atveju, jei kas nors teirautųsi, jis pasakytų, kad jie 2004 m. birželio 2 d. buvo kartu kavinėje (duomenys neskelbiami), o po to nuvažiavo kartu prie ,,E“, esančios netoli (duomenys neskelbiami) žiedo, kur M. J. sugrąžino skolą vienam vyrui (V. P. ). Liudytojas taip pat pažymėjo, kad prieš tai, 2004 m. birželio 1 d., M. J. paprašė jo, jog jie susikeistų automobiliais, tai yra, kad jis M. J. duotų pasinaudoti vienai dienai savo automobiliu, nepaaiškindamas tokio savo prašymo priežasčių. Liudytojos V. P. , nukentėjusiosios N. Š. parodymais nustatyta, kad V. P. 2004 m. birželio 2 d. vežant V. P. į anglų kalbos kursus pastarajam į mobilaus ryšio telefoną apie 11 val. 45 min. paskambino M. J. ir primygtinai prašė su juo susitikti Bukčiuose, kad šis pažiūrėtų žemės sklypą. V. P. su M. J. susitikti nenorėjo, paaiškino, kad dabar neturi laiko, siūlė susitikti vėliau, tačiau nuteistasis reikalavo, jog jie susitiktų dabar. Duomenimis, užfiksuotais V. P. įeinančių ir išeinančių skambučių nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2004 m. birželio 2 d. išklotinėje, nustatyta, kad įvykio dieną po pokalbio su M. J. V. P. 12.41 val. ir 12.42 val. skambino M. J. , po to, 12.59 val. V. P. skambino V. Pi. (t.4, b.l. 37-38). Apklausus liudytoja V. Pi. , jis patvirtino skambinęs įvykio dieną V. P. ir prašęs susitikti, tačiau pastarasis jam paaiškino, kad negali, nes šiuo metu yra (duomenys neskelbiami), sakė, jog susitiks sutartu laiku 13.30 val. pas notarę. Tas aplinkybes, jog susitikimo su V. P. metu, pastarajam į mobilaus ryšio telefoną skambino kažkoks vyriškis (kaip yra nustatyta liudytojas V. Pi. ) bei, jog nukentėjusysis V. P. atsilaisvinęs pats paskambino M. J. , po ko jie susitiko, savo parodymuose pripažino ir pats nuteistasis M. J. . Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu specialistui atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio AUDI A 6 v/n XXXX vairuotojo sėdynės, galinės sėdynės iš vairuotojo ir keleivio pusės bei ant saugos diržo rasti juodos spalvos medvilnės pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su M. J. marškinių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio AUDI A 6 v/n XXXX galinės sėdynės iš vairuotojo ir keleivio pusės bei ant saugos diržo taip pat rasti juodos-pilkos (margi) spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra bendro grupinio priklausomumo su M. J. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (t.2, b.l. 14-19). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie įrodymai atitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir sudaro objektyvų pagrindą juos vertinti kaip patvirtinančius nusikalstamos veikos buvimą ir M. J. kaltę padarius tuos veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. J. telefoniniai kontaktai su nukentėjusiuoju V. P. įvykio dieną (primygtiniai prašymai su juo susitikti nuošalioje, mažai žmonių lankomoje vietoje, po šių M. J. įkalbinėjimų sekęs V. P. skabutis M. J. ), atsisakymas susitikti su V. Pi. , motyvuojant tuo, kad šiuo metu turi reikalų Bukčiuose, M. J. elgesys iki V. P. nužudymo (M. J. susikeitimas automobiliais su A. S. prieš susitikimą su nukentėjusiuoju V. P. , skambinimas nukentėjusiajam ne iš savo, o iš liudytojo J. M. pasiskolinto mobilaus ryšio telefono), po nusikaltimo (prašymas A. S. patvirtinti nuteistojo alibi, - kad jie 2004 m. birželio 2 d. buvo kartu kavinėje Belmonte, o iš jos abu važiavo prie ,,E“ netoli (duomenys neskelbiami) žiedo, kur M. J. susitiko su vyru, jog sugrąžintų skolą), liudytojos R. P. parodymai, kad 2004 m. birželio 2 d. nuo 12-14 val. M. J. kartu su A. S. kavinėje ,,B“ nebuvo, M. J. rūbų pluoštai rasti V. P. automobilyje, tame tarpe tose vietose, kuriose pagal nuteistojo M. J. parodymus, jis nesėdėjo - ant vairuotojo sėdynės, galinės sėdynės iš vairuotojo pusės ir keleivio pusės, ant saugos diržo, duomenys apie M. J. finansinę būklę ir jo realias galimybes grąžinti V. P. skolą įvykio dieną, yra pakankami įrodymai, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, jog M. J. buvo susitikęs su V. P. (duomenys neskelbiami) ir, būtent, M. J. , o ne kuris nors kitas asmuo, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė V. P. . Nuteistasis M. J. savo apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas, vertinant įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir prašo jį išteisinti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad pirmiausia turi būti nustatyta ar įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistajam M. J. ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu patikrintas bei įvertintas įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis M. J. atžvilgiu, sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jų pakankamumo bei leistinumo požiūriu, esminių klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais - ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas nuteistąjį, liudytojus, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė visas tiek M. J. kaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, nuosprendyje pilnai išdėstyta visų įrodymų visetas, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, jos neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, aptartos ir M. J. versijos, kurios nurodytos jo parodymuose.

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, remiasi specialisto išvadomis Nr. XXXX, Nr. XXXX. Teigia, jog tą faktą, kad jis negalėjo nužudyti V. P. patvirtina, jog specialistai tyrimų metu ant jo batų nenustatė to dirvožemio pėdsakų, kuris buvo įvykio vietoje, nerado ant jo rūbų, rankų šūvio pėdsakų. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus, laiko, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu, jos nepaneigia M. J. kaltės dėl V. P. nužudymo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant patikrinti M. J. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti ekspertai J.Mincevičius, Ž.Ramanauskienė, davę specialisto išvadas. Ekspertai apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo duotas išvadas ir išsamiai jas paaiškino. Pagal eksperto J.Mincevičiaus paaiškinimus, tai, kad atlikto objektų tyrimo metu buvo gauti neigiami rezultatai, - ant lipdukų su mikrodalelių pavyzdžiais nuo M. J. rankų, trijų lipdukų su mikrodalelių pavyzdžiais iš automobilio AUDI A 6, tyrimui pateiktų šviesiai pilkos spalvos sportinių kelnių, juodos spalvos velvetinių kelnių, juodos spalvos su pilkos spalvos ornamentais maršinių ilgom rankovėm, geltonos spalvos pirštinių iš automobilio Nissan bagažinės, pilkos spalvos megztinio iš automobilio Nissan bagažinės, dviejų juodos spalvos medžiaginių pirštinių iš automobilio Mazda bagažinės, tamsiai mėlynos spalvos medžiaginės kepurės iš automobilio Mazda bagažinės, juodos spalvos odinių pirštinių, dviejų baltos spalvos purvinų medžiaginių pirštinių, pilkos spalvos džemperio, mėlynos spalvos marškinėlių, pilkos spalvos marškinėlių su trumpom rankovėmis, juodos spalvos džinsinių kelnių ,,Gucci“ šūvio pėdsakų neaptikta, - nepaneigia, jog M. J. nesinaudojo šaunamuoju ginklu. Eksperto teigimu, įvertinus tai, kad lipdukų pavyzdžiai nuo M. J. rankų buvo nuimti ne iškarto po V. P. nužudymo, praėjus ilgam laikui nuo įvykio (M. J. po V. P. buvo sulaikytas praėjus šešioms valandos), o po šūvio dalelių pėdsakai išlieka tik keletą valandų, buvo labai mažai tikimybės, jog bus rastos reikiamos elemetinės sudėties dalelės. Be to, ekspertas pažymėjo, jog visų mikrodalelių nuimti nuo drabužių yra neįmanoma, nes tyrimui pateiktų drabužių plotai yra dideli, o lipdukų, kuriais nuimami pavyzdžiai, dydis yra vienas kvadratinis centimetras. Tyrimui mikrodalelės yra nuimamos nuo tų drabužių vietų, kur yra tikimybė, kad gali būti rasti šūvio pėdsakų dalelių. Ekspertė Z.Ramanauskienė apeliacinės instancijos teisme, paaiškindama savo išvadas, patvirtino, kad ant pateiktų tyrimui M. J. batų ji rado dirvožemio mikropėdsakus bei pavienius dirvožemio mineralus, tačiau pažymėjo, kad negalėjo su šiais dirvožemio pavyzdžiais atlikti smulkesnio tyrimo, nes rastas kiekis buvo nepakankamas tyrimui.

Nuteistasis M. J. taip pat teigia, kad jis susitikimo su V. P. metu, prieš pastarojo nužudymą, grąžino V. P. 98000 Lt skolą, tai yra neturėjo motyvo V. P. nužudyti. Šie nuteistojo M. J. parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad M. J. nebuvo susitikęs su V. P. iki jo nužudymo (kaip M. J. teigė) prie ,,E“, esančios netoli (duomenys neskelbiami) žiedo. Apklausus nukentėjusiąją N. Š. , ji V. P. apibūdino, kaip labai skrupulingai tvarkiusį finansinius reikalus, asmenį. Pagal nukentėjusiosios parodymus, V. P. visus reikalus dėl paskolų suteikimo ir jų sugrąžinimo tvarkė per notarus, raštu. Byloje dokumentų, patvirtinančių, jog M. J. sugrąžino skolą V. P. 2004 m. birželio 2 d, nėra. Be to, kaip matyti iš liudytojų A. Č. , A. S. , V. S. parodymų apie M. J. finansinę padėtį, duomenų apie M. J. turėtas finansines prievoles, M. J. realiai net negalėjo grąžinti 2004 m. birželio 2 d. skolos, - jo išlaidos viršijo pajamas. Kolegija laiko įrodyta, kad M. J. nužudė V. P. , būtent, dėl savanaudiškų paskatų.

Nepagrįstas yra ir nuteistojo M. J. apeliacinio skundo teiginys, kad jo kaltę paneigia tai, jog nerasta ant pastarojo rūbų, rankų šūvio pėdsakų, nagų nuokarpose V. P. biologinių pėdsakų. Susipažinus su teismo medicinos specialisto išvadomis (t.1, b.l. 129-141) nustatyta, kad V. P. sužalojimų, būdingų savigynai, nėra, V. P. mirties priežastimi buvo šautinis galvos sužalojimas, pasireiškęs kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų lūžiais su galvos smegenų kamieno ir pailgųjų smegenų suardymu. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvadas (t.2, b.l. 2-7) V. P. galėjo būti šauta iš 1-1,5 metro atstumo. Trijų šūvių į V. P. metu ginklas ir šovusysis buvo iš nugaros ir iš kairės pusės, vieno šūvio metu iš dešinės pusės ir vieno šūvio į galvą metu, ginklas ir šovusysis buvo iš užpakalio ir nežymiai iš kairės pusės V. P. atžvilgiu. Dėl artimo kontakto tarp V. P. ir šovusiojo nebuvimo, nėra jokios galimybės nustatyti biologinių pėdsakų.

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde ginčija ir liudytojo V. Pi. duotų parodymų teisingumą. Pagrindinis apelianto argumentas tas, kad minėtas liudytojas taip pat buvo skolingas nukentėjusiajam ir turėjo motyvą pastarąjį nužudyti. Nuteistasis M. J. teisingai nurodo, kad V. Pi. buvo skolingas V. P. , tačiau, kolegija, laiko, jog vien ši aplinkybė, vertinant liudytojo V. Pi. parodymus, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, dar nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymais. Liudytojas V. Pi. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visada tvirtino, kad įvykio dieną jam paskambinus nukentėjusiajam V. P. į mobilaus ryšio telefoną, pastarasis atsisakė su juo susitikti pas notarę anksčiau. V. P. jam paaiškino, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbiami) ir yra užsiėmęs, pas notarę, jos biure, esančiame (duomenys neskelbiami), su juo galės susitikti tik 13.30 val. Tačiau pats notarę sutartu laiku V. P. neatvyko, į jo telefoninius skambučius neatsiliepė, paskambinus V. P. žmonai N. Š. į jos mobilaus ryšio telefoną, ši nežinojo, kur yra jos vyras. Tokie liudytojo parodymai byloje nėra paneigti. Priešingai, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Susipažinus su UAB ,,O“ pateiktais duomenimis, nustatyta, kad V. P. vieta, kur jį tuo metu pasiekė V. Pi. telefoninis skambutis, buvo 808 A celės veikimo zonoje – ties (duomenys neskelbiami) ar šios vietos prieigose 1 kilometro atstumu, tai yra šios celės veikimo zonos kryptis yra nukreipta link vietos, kurią savo parodymuose nurodė V. Pi. , - (duomenys neskelbiami). Nukentėjusioji N. Š. patvirtino, kad V. P. įvykio dieną 13.30 val. turėjo būti pas notarą ir, jog jai, po V. P. išvykimo iš namų, skambino kažkoks vyras ir teiravosi V. P. , sakė, jog šis sutartu laiku neatvyko į notarų biurą, nekelia mobilaus ryšio telefono. Pagal telefoninių skambučių išklotines nustatyta, kad N. Š. įvykio dieną skambinęs vyras ir teiravęsis V. P. , buvo V. Pi. .

Neatitinka objektyvios tiesos ir nuteistojo M. J. apeliacinio skundo teiginys, kad liudytoja V. P. , nukentėjusioji N. Š. parodymus apie tai, jog jis ieškojo būdų susitikti su V., davė tik po to, kai jis buvo sulaikytas. Susipažinus su liudytojos V. P. , nukentėjusiosios N. Š. apklausų protokoluose užfiksuotais parodymais, matyti, jog tokias aplinkybes jos nurodė iki M. J. sulaikymo, dar nežinodamos, kad dėl V. P. nužudymo įtarimai yra pareikšti, būtent, M. J. .

Ta aplinkybė, kad liudytojas E. B. matė nubėgantį asmenį, šviesiomis kelnėmis, nuo įvykio vietos, kur buvo nužudytas V. P. , taip pat nėra pagrindas netikėti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumu. Liudytojas E. B. betarpiškai nematė, kaip buvo nužudytas V. P. , jis į įvykio vietą atbėgo tik po to, kai išgirdo šūvius. Liudytojo E. B. parodymai nepaneigia liudytojų A. S. , R. P. , V. P. , J. M. , V. Pi. , nukentėjusiosios N. Š. parodymų, duomenų, užfiksuotų telefonų ryšių išklotinėse, specialisto išvadoje ir kitose dokumentuose, kuriais remiantis, vertinant juos kaip visumą, nustatyta, jog V. P. 2004 m. birželio 2 d. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė nuteistasis M. J. .

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 6 dalies nuostata, draudžianti už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu jis nuteistas už veiką dėl kurios padarymo jau buvo nuteistas Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu. Kolegija laiko tokį apeliacinio skundo argumentą nepagrįstu. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas „non bis in idem“ principas draudžia asmenį už tą pačią veiką bausti antrą kartą, jei jis jau buvo pripažintas kaltu apkaltinamuoju nuosprendžiu už tokią veiką ir nuteistas. Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir aplaidų apskaitos tvarkymą; Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu – pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 d. už jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Tai rodo, kad minėtais nuosprendžiais M. J. buvo nuteistas už skirtingas nusikalstamas veikas. Šios veikos skyrėsi savo padarymo aplinkybėmis, todėl kolegija nemato Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nepadarė esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pripažindamas N. Š. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir perduodamas klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44

straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje tokią teisę turėjo nukentėjusioji N. Š. . Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalis (civilinis ieškovas) privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis kaip savo reikalavimų pagrindu remiasi. Todėl nukentėjusioji N. Š. privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios pareigos N. Š. neįvykdė, todėl nebuvo galima apskaičiuoti turtinės žalos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 2 dalyje suteikta išimtine teise perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo M. J. apeliacinio skundo toje dalyje, kur prašoma panaikinti nuosprendį dėl neturtinės žalos (100000 Lt) priteisimo N. Š. . Kolegija laiko, kad nukentėjusiajai N. Š. priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš M. J. nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei civilinės teisės normų. M. J. nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, ji sukėlė labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, - nukentėjusioji N. Š. neteko savo vyro, vaikai (V. P. ir P. P. ) tėvo, V. P. turi problemų ir su mokslu, dėl patirto emocinio šoko nebaigė mokyklos, nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, turi finansinių nepatogumų, nes V. P. savo šeimą išlaikė materialiai. Todėl, esant tokiems duomenims, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, M. J. turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra neteisingas.

Apeliantas skunde taip pat prašo panaikinti jo nuosavybės teisių į butus, esančius (duomenys neskelbiami), laikiną apribojimą. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji N. Š. dėl M. J. nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos, jai teismo nuosprendžiu iš M. J. buvo priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistasis M. J. nukentėjusiajai N. Š. padarytos žalos neatlygino. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, panaikinti M. J. nuosavybės teisių į minėtus butus laikiną apribojimą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. J. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadarė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.