Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03975-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2006 m. lapkričio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2007 m. spalio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2008 m. vasario 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2010 m. birželio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2014 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2015 m. sausio 23 d.;

6) 2015 m. gruodžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2016 m. balandžio 29 d.;

7) 2016 m. lapkričio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 10 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2020 m. sausio 26 d. apie 20.30 val., prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia, be rimtos dingsties, sudavė smūgį delnu nukentėjusiajam N. B. į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam N. B. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje, datos neprisimena, dienos metu vartojo raminančių vaistų, o kiek vėliau – nemažai alaus. Gerokai apsvaigo. Vakaro metu, laiko nepamena, nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) . Stovėdamas eilėje prie kasos, buvo su ausinėmis, klausėsi radijo telefone, kai prie jo pamatė tik iš matymo žinomą jauną vyrą, kuris į jį keistai pažiūrėjo. Kadangi buvo su ausinėmis, pagalvojo, kad vyras jam kažką pasakė. Todėl jo paklausė kažkaip panašiai „Ko nori, ką žiūri“. Nežino, ar vyras ką nors atsakė, bet jo įdėmus ir keistas žvilgsnis išprovokavo pyktį, todėl jam dešiniu delnu smogė į galvą. Į kurią tiksliai galvos vietą smogė, nepamena, prisimena, kad tikrai trenkė ir smūgio metu stovėjo priešais šį vyrą. Ar kokius nors dar veiksmus prieš jį atliko, ar vyras nuo smūgio suklupo, neprisimena. Mano, kad šis konfliktas vyko parduotuvėje, o ne prie jos. Prie parduotuvės jis vyrui dar kažką šaukė, bet ką, dėl apsvaigimo neprisimena. Praėjus kuriam laikui, naršydamas socialiniame tinkle „Facebook“, aptiko nuotrauką vyro, kuriam sudavė smūgį delnu į galvos sritį. Taip sužinojo, kad jis yra N. B. ir su juo susisiekęs atsiprašė. Blaivus taip nepadarytų. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką (b. l. 68-70, 72-73).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2020 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta vietovė prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 23-27).

Nukentėjusiojo N. B. apklausos protokolais nustatyta, kad N. K. iki šio įvykio nepažinojo, bet žinojo kaip gyvenantį Jonavoje asmenį. Su N. K. anksčiau bendrauti neteko, todėl ir konfliktinių situacijų nebuvo kilę. 2020 m. sausio 26 d. apie 20.30 val. su N. K. susitiko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Jam įėjus į parduotuvę, N. K. ėmė į jį įdėmiai ir piktai žiūrėti. Kodėl, nebuvo aišku, tačiau kadangi su šiuo žmogumi jokių reikalų neturėjo, nekreipė dėmesio, pasiėmė skardinę energetinio gėrimo ir priėjo prie prekystalio, kad už jį susimokėti. Tuo tarpu N. K. taip pat stovėjo prie prekystalio, N. B. už nugaros maždaug metro atstumu, ir kalbėjo su pardavėja. Ar jis buvo su ausinėmis, nepastebėjo. Susimokėjo už gėrimą ir iš parduotuvės ketino išeiti, bet prieš išeidamas, dar kartą žvilgtelėjo į N. K., o šis pasakė „Ko čia žiūri, kad čia daugiau tavęs nematyčiau“. Kadangi stovėjo prie pat N. K., jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Matydamas, kad žmogus išgėręs ir, jo supratimu, neadekvatus, nusprendė su juo nieko nesiaiškinti, iš parduotuvės išeiti. Iš parduotuvės išėjo pirmas, N. K. išėjo tuojau pat paskui jį. Nespėjus nuo parduotuvės atsitraukti, išgirdo N. K. vėl sakant maždaug tuos pačius žodžius „Ko čia žiūri, kad daugiau tavęs čia nematyčiau“. Paspartino žingsnį, norėdamas kuo greičiau pasišalinti, bet tuo pat metu jam iš nugaros N. K. ranka sudavė smūgį į pakaušio sritį. Smūgis buvo stiprus, nuo jo apsvaigo galva, suklupo, bet nepargriuvo, todėl atsistojo ir nuskubėjo link savo darbinio automobilio, kurį buvo pastatęs (duomenys neskelbtini) . Pasišalindamas girdėjo, kad N. K. jam garsiai šaukė „Lochas, kad daugiau čia nebesirodytum“. Vengdamas daugiau bet kokių kontaktų su šiuo vyru, sėdo į automobilį ir, galvodamas, kad jis gali vytis, nuvažiavo į netoliese esančią (duomenys neskelbtini) gatvę ir apie užpuolimą pranešė bendrajam pagalbos centrui, prašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Parduotuvės patalpose tarp jo ir N. K. jokio apsistumdymo nebuvo. Smūgį jis sudavė ne parduotuvėje, o iš jos išėjus. Žino, kad smūgį N. K. jam sudavė ranka, bet kadangi smūgiavo iš nugaros, negali pasakyti, kuria ranka jis sudavė. Sprendžiant pagal pojūčius, galvoja, kad smūgis buvo suduotas ne kumščiu, o delnu. N. K. jo nesužalojo, todėl medikų pagalbos neprireikė, tačiau N. B. sukėlė fizinį skausmą. Praėjus kuriam laikui po įvykio, N. K. per „Mesenger“ programėlę susisiekė su jo drauge K. K.. Jis trumpai rašė apie tai, kaip parduotuvėje jį užpuolė sumaišęs su kitu asmeniu, ir siūlė dėl to jai „neimti į galvą“. Jo N. K. neatsiprašė ir susisiekęs nebuvo (b. l. 1-5, 36-38).

2020 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad N. B. atpažino N. K. kaip asmenį, kuris 2020 m. sausio 26 d. apie 20.30 val., Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, ranka sudavė jam smūgį į galvą. Žino, kad jo vardas (duomenys neskelbtini) , o po įvykio sužinojo ir pavardę (b. l. 41-45).

Liudytojos R. P. apklausos protokolu nustatyta, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė. Bendrovė turi parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) . Parduotuvėje ji dažnai atlieka pardavėjos pareigas ir jas atlikinėjo 2020 m. sausio 26 d. Vakaro metu, tiksliau laiko nurodyti negali, į parduotuvę atėjo jai iš matymo žinomas jauno amžiaus vyras, vardu (duomenys neskelbtini) , pavardės nežino. Vyro elgsena visada keistoka, jis labai daug kalba, mėgsta dalintis įvairiais ateities planais. Matėsi, kad N. K. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, o ar ketino kažką pirkti, neprisimena. Pamena, kad norėjo pasikalbėti, todėl atsistojo prie prekystalio ir ėmė pasakoti, kad planuoja atidaryti restoraną. N. K. tebebūnant parduotuvės patalpose, į parduotuvę atėjo dar vienas jauno amžiaus vyras, kurio jokių duomenų nežino, tačiau jį taip pat žino iš matymo kaip pirkėją. Be to, parduotuvėje apsipirkinėjo dar vienas pirkėjas, todėl apie konflikto tarp jaunų vyrų pradžią nieko konkretaus pasakyti negali. Parduotuvės prekybos salėje vietos labai nedaug. Matė, kad abu vyrai stovėjo greta ir girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) sakė „Ko čia žiūri“ ar kažką panašaus, o tada vyrai tarpusavyje lyg ir apsistumdė. Kadangi jokių rimtų muštynių nevyko, šio konflikto nesureikšmino ir jo nestebėjo, todėl negali pasakyti, ar N. K. sudavė kitam konflikto dalyviui smūgį, ar jo nesudavė – to tiesiog nepastebėjo. Negali pasakyti, ar vyrai iš parduotuvės išėjo vienas paskui kitą ir kuris pirmas išėjo, bet jiems išėjus, lauke prie parduotuvės jokio triukšmo negirdėjo (b. l. 57-59).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada 2020 m. kovo 5 d. Nr. 93TPK-321/2020 nustatyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios N. K. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl įtariamajam N. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Nagrinėjamu atveju, N. K. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad viešoje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia, be rimtos dingsties, sudavė smūgį delnu nukentėjusiajam N. B. į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam N. B. fizinį skausmą. N. K. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Minėti veiksmai pasireiškė fiziniu smurtu be jokios dingsties, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis N. K. tyčia smurtavo viešoje vietoje ir toks jo smurtas vertinamas įžūliu elgesiu, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis N. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 129-131). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. N. K. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 94-105), baustas administracine tvarka (b. l. 118-128), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre įskaita nesilankė, nesigydė. Laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. 6 kartus gydytas (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 117).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam N. K. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. K. 8 (aštuonis) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.