Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnį, socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (137 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (137 straipsnio 6 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą <...> (1371 straipsnio 1 dalis). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą <...> (1371 straipsnio 2 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika buvo patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 punkte išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 papunktis), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 papunktis) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 papunktis). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (angl. k. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtino socialinio tyrimo išvados formas ir tokios išvados rengimo metodines rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 5 punkte išvardyti socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmai: informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti surinkimas (5.1 papunktis), kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas (5.2 papunktis), nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas (5.3 papunktis) ir socialinio tyrimo išvados surašymas (5.4 papunktis).

Teismas, išanalizavęs aptartą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas gali būti įvairių procedūrų (pvz., tiek individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo, tiek socialinio tyrimo išvados parengimo) dalis. Iš teismui pateiktos 2021 m. spalio 1 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-195, matyti, jog tyrimas buvo atliktas rengiant dokumentus Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AS-737-756/2021), sprendė, kad atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tarpinis procedūrinis veiksmas, o tokio vertinimo rezultatai, užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje, patys savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam), todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir kuriais išspręstas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).