- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- I1-3874-811/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01937-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo M. M. skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11–12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Nuo pirmųjų pareiškėjo atvykimo dienų į šią įstaigą, prasidėjo įvairūs nemalonumai su kitais nuteistaisiais bei nesutarimai su įstaigos pareigūnais. Dėl to pareiškėjas patyrė daugybę neigiamų emocijų, dvasinių kančių, buvo sutrikdyta jo fizinė bei psichinė sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad priklauso lengvai nuteistųjų grupei, nuolat stengiasi ugdyti savo asmenybę, dalyvauti įkalinimo įstaigos renginiuose bei pats juos organizuoti. Tačiau atvykęs į Vilniaus pataisos namus patyrė kitų kalinių pavydą ir greitai suprato, kad nepritampa esamoje aplinkoje, o kai kurie nuteistieji ketina su juo susidoroti, tačiau pareigūnai nekreipia jokio dėmesio į susidariusią situaciją.
Matydamas, kad situacija tik blogėja, raštu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją ir pranešė apie patiriamą psichologinį smurtą, prašydamas pervesti jį į kitus pataisos namus, kad ramiai ir netrukdomai galėtų atlikti jam skirtą bausmę. Siekdamas sumažinti galimybę provokacijoms ir galimus konfliktus su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas atsisakė vaikščioti į bendras valgyklos patalpas ir, taip pat, apie šį sprendimą raštu informavo įstaigos administraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus pataisos namų administracija atliko paviršutinį tyrimą dėl jo skundo ir nusprendė, kad pareiškėjui negresia joks pavojus, prieš pareiškėją nėra naudojamas psichologinis smurtas, todėl jo prašymas perkelti pareiškėją į kitą laisvės atėmimo vietą nebuvo patenkintas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sutiko su tokiu Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimu.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vidinis tyrimas Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas atmestinai, t. y. pareigūnai nesistengė įsigilinti į situaciją, neklausė pareiškėjo paaiškinimų ir pan. Pasak pareiškėjo, buvo apklausti keli nuteistieji, kuriuos jis nurodė, tačiau jiems paneigus, kad persekioja ir naudoja psichologinį smurtą prieš pareiškėją, tyrimas buvo baigtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad buvo šokiruotas tokių tyrimo išvadų, visą šį laiką gyvena nervinėje įtampoje, jaučia stresą ir baimę dėl savo saugumo. Pareigūnai į jo situaciją nekreipia dėmesio net jam atsisakius lankytis Vilniaus pataisos namų valgykloje ir nepasiūlė alternatyvios galimybės maitintis įstaigos maistu.
Pareiškėjas mano, kad visiškai natūralu, jog nei vienas nuteistasis neprisipažins dėl savo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nes jiems grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.
Pažymi, kad nuo pirmos atvykimo dienos į Vilniaus pataisos namus yra žeminami jo garbė ir orumas, jaučia nuolatinį stresą, baimę, smarkiai sutriko pareiškėjo miego ritmas, jaučia pasikartojančius galvos skausmus.
Pareiškėjas nurodo, kad iš valstybės yra reikalaujama neatsižvelgiant į logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą taip, kad būtų užtikrinamas ir gerbiamas žmogaus orumas. Saugios sveikatai, saugumui gyvenamosios aplinkos sudarymas yra pagrindinis reikalavimas, kurį valstybės privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo ir nėra užtikrinta teisė į saugią aplinką, dėl ko jis neabejotinai patiria emocinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias bei patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes jame keliami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.
Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė nei jokių konkrečių situacijų, nei konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo žodžius. Pareiškėjo teiginiai, kad, neva jis, Vilniaus pataisos namuose patiria psichologinį smurtą bei bandymą su juo susidoroti yra visiškai nekonkretūs ir nepagrįsti jokiais realiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių, jo teiginius patvirtinančių duomenų.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ame kriminalinės žvalgybos skyriuje 2020 m. balandžio 9 d. buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas teigia, kad jis negali saugiai atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose, nes kiti nuteistieji prieš jį naudoja psichologinį smurtą, t. y. šmeižia pareiškėją ir gali kitaip jam pakenkti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą Nr. 2S-1661, nurodoma, kad 2- ojo Kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie pareiškėjui gresiantį pavojų ar būtų kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgus į turimus duomenis, manytina, kad pareiškėjas gali saugiai tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Vilniaus pataisos namuose. Minimame rašte pasisakytina, jog pareiškėjo teiginiai, kad kiti nuteistieji daro jam psichologinį spaudimą yra neatitinkantys tikrovės. Be to, Vilniaus pataisos namų turima informacija, kad ne prieš pareiškėją, o pats pareiškėjas naudojo psichologinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Aukščiau minėto 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 2TP-87 „Dėl Vilniaus pataisos namų 2-o būrio nuteistojo M. M. elgesio“ yra nurodoma, kad vadovaujantis surinkta dokumentine medžiaga darytina išvada, kad 2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. kovo 29 d., Vilniaus pataisos namuose, I- o nuteistųjų gyvenamojo korpuso, antrame aukšte esančioje gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 ir koridoriuje, 2-o būrio nuteistasis M. M. naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis M. M. tokiu savo elgesiu, t. y. naudodamas psichinį smurtą prieš kitą nuteistąjį, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, o dėl tokio pareiškėjo pažeidimo Vilniaus pataisos namų direktoriui buvo teiktas siūlymas jį nubausti.
Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas savo skunde nenuosekliai ir visiškai neišsamiai aiškina aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą iš Vilniaus pataisos namų. Pareiškėjo skundas paremtas ne objektyviais įrodymais ir faktais, o tik jo samprotavimais ir asmeniniu įsitikinimu, jog Vilniaus pataisos namuose esantys kiti nuteistieji bando su juo susidoroti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde minimi nepagrįsti ir abstraktūs teiginiai negali būti tinkamu pagrindu priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą. Pareiškėjo skunde nurodytų teiginių nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos t. y. pasipelnyti iš valstybės. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau jis nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos.
Atsakovės atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių Vilniaus pataisos namų kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis, o Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kuris neturtinę žalą sieja su aplinkybe, jog atsakovės atstovas netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į kitą laisvės atėmimo įstaigą.
Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi buvo pasiūlyta pareiškėjui formuluoti reikalavimus, susijusius su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2S-1661 (b. l. 4–5), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-1953/2013, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3122-520/2019).
Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 323-1062/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019, ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. atlieka 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 25).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-asis kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas R. J. 2020 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 2TP-87 „Dėl Vilniaus pataisos namų 2-o būrio nuteistojo M. M. elgesio“ (toliau – Išvada) (b. l. 23–24). Išvadoje nustatyta, kad „Vadovaujantis išdėstytu ir surinkta dokumentine medžiaga darytina išvada, kad laikotarpyje 2020 m. kovo 28 d. ir 29 d. dienomis I-o nuteistųjų gyvenamojo korpuso, 2-ame aukšte esančioje gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 ir koridoriuje, 2-o būrio nuteistasis M. M. naudojo psichinį smurtą nuteistojo A. D. atžvilgiu. <...> Nuteistasis M. M. tokiu savo elgesiu, t. y. naudodamas psichinį smurtą prieš nuteistąjį A. D., pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –LR BVK) 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus“. Išvadoje be kita ko, buvo pasiūlyta Vilniaus pataisos namų direktoriui pareiškėją nubausti už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą.
Kaip matyti iš byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2S-1661, pareiškėjas 2020 m. balandžio 9 d., t. y. kitą dieną po Išvados surašymo, pateikė prašymą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ajam kriminalinės žvalgybos skyriui, kuriame nurodė, kad negali saugiai atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose, kadangi šiuose pataisos namuose kiti nuteistieji prieš pareiškėją naudoja psichologinį smurtą, t. y. šmeižia jį visokiais išsimanymais ir melagystėmis ir dėl to gali jam pakenkti. Prašyme nurodė, kad yra lengvoje nuteistųjų grupėje, ir kad jam asmeniškai ne vienas nuteistasis yra pasakęs, jog „išmes iš lengvos grupės ir užmūris į drausmės grupę“. Taip pat teigė, kad su pareiškėju tokiu būdu ketinama susidoroti, todėl negali eiti į valgyklą, kad išvengtų provokacijų. Prašė tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus (b. l. 3, 21–22).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyba pareiškėjui 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2S-1661 nurodė, kad 2-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad jam grėstų pavojus ar kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose, ir prašymo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, netenkino (b. l. 3, 21–22).
Pažymėtina tai, kad šioje byloje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 2S-1661 nėra ginčijamas (b. l. 11–12). Nesant ginčo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į kitus pataisos namus, nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, veiksmų.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur neturtinės žalos negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.