Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei E. B. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir permokėtos 43,63 Eur socialinės pašalpos sumos iki šiol negrąžino.

Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota viešo paskelbimo specialiame internetiniame teismų tinklapyje būdu. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės 43,63 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė E. B. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Prašyme nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba, išmokų ir pašalpų negauna. Prašymu-paraiška atsakovė patvirtino pateiktos informacijos teisingumą ir įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. SP1-4486 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ atsakovei nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. paskirta 350 Lt socialinė pašalpa, kurios 50 procentų, kaip paaiškino prašyme pareiškėja, buvo pervedama į atsakovės asmeninę sąskaitą AB „Danske Bank A/S“, o kita pusė socialinės pašalpos teikta kortele, skirta pirkti UAB „Maxima LT“ parduotuvėse parduodamas prekes.

Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. SP1-4773 „Dėl permokėtos socialinės paramos E. B.“ nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nustatyta permokėta 150,65 Lt (43,63 Eur) socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iki 2015 m. sausio 1 d., pervedant ją į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą. Minėtas įsakymas atsakovei išsiųstas kartu su 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-8841, kuriuo atsakovė raginama grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą iki 2015 m. sausio 1 d. Atsakovė socialinės paramos permokos negrąžino, todėl Socialinės paramos skyriaus 2015 m. kovo 31 d. priminimu Nr. (23.45.)-SP13-2679 bei 2016 m. gegužės 30 d. priminimu Nr. (23.45.)-SP13-4733 buvo pakartotinai informuota dėl negrąžintos permokėtos 43,63 Eur (150,65 Lt) socialinės pašalpos sumos bei pakartotinai siūloma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą bei informuota, kad negrąžinus permokėtos sumos iki nurodytos datos, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė permokėtos socialinės pašalpos sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, akto redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš šių sąlygų, dėl kurių skiriama piniginė socialinė parama, yra ta, jog asmenys turi būti įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

SODROS duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog atsakovei už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo išmokėta nedarbo draudimo išmoka. Kaip ir minėta, atsakovė 2014 m. rugsėjo 24 d. teikdama Socialinės paramos skyriui prašymą piniginei socialinei paramai gauti nurodė, kad jokių išmokų ir pašalpų negauna bei savo parašu patvirtino, kad jos pateikta informacija teisinga. T. y., atsakovė, prašydama socialinės pašalpos, Socialinės paramos skyriui nenurodė visos teisingos informacijos ir neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytos pareigos. Atsakovei nepateikus visos ir teisingos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, atsakovė už šį laikotarpį turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. SP-4773 atsakovei buvo nurodyta grąžinti permokėtą 150,65 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2015 m. sausio 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Šis įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus pagrįsti jį objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 43,63 Eur (150,65 Lt) socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos (pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą) neįvykdymą bei nustačius, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos (Socialinės paramos skyriaus 2015 m. kovo 31 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. spalio 25 d. raštai patvirtina, kad atsakovei piniginė socialinė parama laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. spalio mėnesio buvo išmokėta ir atsakovės negrąžinta), pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės priteistina 43,63 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 43,63 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 63 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.