- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- ATP-1076-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06667-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1076-200/2013 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06667-2013-2
2013 m. spalio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato M. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kuriuo T. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. teismo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 30 d. ir tuo savo veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d.
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir T. K. už ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti 6000 Lt baudą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad T. K. veiksmuose nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir jį nubaudė tik 500 Lt pinigine bauda. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai pritaikė ATPK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, netinkamai individualizavo T. K. skirtą nuobaudą, todėl nutarimo skundžiamoje dalyje priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pasak apelianto, pagrindo šioje byloje taikyti ATPK 30¹ str. nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į K. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovas advokatas M. T. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarime pagrįstai nustatė, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytų sankcijų, piniginių baudų dydis teismo nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl T. K. atžvilgiu pagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir sumažintas jam skiriamos piniginės baudos dydis.
Šalies argumentai
K. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-7422-369/2013. Pareiškia, kad visos skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir priimtinos. Taip pat nurodė, kad neturi jokių pretenzijų T. K. dėl pavėluotai sušaukto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo ir pareiškia bei patvirtina, kad jokios jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teisės ar teisėti interesai pažeisti nebuvo, todėl neprieštarauja, kad T. K. apeliacinis skundas dėl skundžiamo nutarimo būtų patenkintas, o T. K. paskirta administracinė nuobauda būtų panaikinta. Taip pat K. K. patvirtina, kad 2013 m. gegužės 10 d. raštu savanoriškai sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas būtų rengiamas nesilaikant įstatuose nustatytų terminų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovas advokatas M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis atsakomybės teisėtumo principui. Apelianto nuomone, teismas, traukdamas T. K. administracinėn atsakomybėn, nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties visumos požymių, kuriems esant jo veiką galima traktuoti kaip administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantas nurodo, kad iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies matyti, kad ši norma numato atsakomybę būtent už pavėluotą susirinkimo sušaukimą, o ne už tai, kad susirinkimas įvyksta vėliau nei reikalauja įstatymas. Pasak apelianto, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 50⁵ str. 1 d., turėjo būti vertinamas bei analizuojamas būtent susirinkimo sušaukimo faktas ir laikas, o ne tai, kada akcininkų susirinkimas faktiškai įvyko. Apeliantas mano, kad teismas, norėdamas patraukti T. K. administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, privalėjo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus, t. y. kad jis pavėlavo sušaukti susirinkimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad T. K. atsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.3 punktą, kuriame įtvirtinta, kad eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (t. y. iki balandžio 30 d.). Pasak apelianto, T. K. nepraleido įstatuose nustatyto termino ir susirinkimą sušaukė tinkamu laiku, t. y. 2013 m. balandžio 29 d. Apeliantas pažymi, jog prieštarautų teisėtumo principui tai, kad T. K. būtų traukiamas atsakomybėn už tai, ko jis objektyviai negali užtikrinti (kas nepriklauso nuo jo valios). Juridiniai faktai, nepriklausantys nuo traukiamo atsakomybėn asmens valios, negali būti teisėtas pagrindas administracinei atsakomybei, nes tokiu atveju nebūtų įmanoma konstatuoti asmens kaltės, kuri yra privaloma administracinės atsakomybės sąlyga. Apeliantas nurodo, kad Bendrovės vadovas negali objektyviai užtikrinti, kontroliuoti, kad susirinkimas faktiškai įvyks tam tikru konkrečiu metu, nes susirinkimo realus įvykimas priklauso visų pirma nuo Bendrovės akcininkų valios ir veiksmų, taip pat nuo kitų aplinkybių, nepriklausomų nuo Bendrovės vadovo valios, todėl Bendrovės vadovas negali būti traukiamas atsakomybėn už tokius veiksmus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies norma yra gramatiškai visiškai aiški ir nedviprasmiška. Pasak apelianto, straipsnyje numatyta atsakomybė už pavėluotą susirinkimo sušaukimą, t. y. sprendimo sušaukti susirinkimą priėmimo ir pranešimo apie šaukiamą susirinkimą išsiuntimo Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 26 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. K. kaltu, aiškindamas, jog ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo sudėtis pasireiškia tuo, kad akcininkų susirinkimas neįvyksta nustatytu laiku.
Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad T. K., gavęs K. K. prašymą, nedelsdamas, 2013 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą sušaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir tą pačią dieną išsiuntė pranešimą apie šaukiamą susirinkimą. Apeliantas pabrėžia, kad T. K., siekdamas operatyvumo, norėjo susirinkimą sušaukti greičiau nei yra įtvirtinta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje, t. y. kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas arba įteiktas akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Pasak apelianto, T. K. atsižvelgė į tai, kad Bendrovėje yra tik du akcininkai bei į tai, kad susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatyti sudėtingi klausimai, kuriems pasiruošti reikėtų daugiau laiko nei įprastai. Vadovaudamasis tuo, T. K. nematė priežasčių, kodėl susirinkimas negalėtų įvykti anksčiau, taip sutaupant laiko. Apeliantas pabrėžia, kad pats K. K. sutiko ir neprieštaravo, nereiškė pretenzijų tam, kad susirinkimas vyktų nesilaikant ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, be kito ko, jis pats pasiūlė jam tinkančią susirinkimo datą, kada sėkmingai ir įvyko akcininkų susirinkimas. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino šios aplinkybės. Apeliantas pažymi, kad T. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tinkamai įvykdė jam įstatymo nustatytą pareigą, t. y. išsiuntė pranešimą apie akcininkų susirinkimą K. K., nepraleisdamas terminų. Apeliantas mano, kad vienareikšmiškai galima teigti, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas nei viešas, nei privatus interesas, nepasikėsinta į jokią ATPK saugomą vertybę, teisinį gėrį, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimui būtino požymio – objekto (ATPK 9 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato M. T. apeliacinį skundą K. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto argumentacija yra nenuosekli, nelogiška, paremta nepagrįstais ir melagingais kaltinimais, o argumentai prieštarauja vieni kitiems, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pasak K. K., apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad informacinio pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiuntimas per keturis mėnesius nuo finansinių metų pradžios šalina apelianto atsakomybę pagal ATPK 50⁵ str. K. K. pabrėžia, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. inter alia numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, o ne informacinio pranešimo apie šaukiamą susirinkimą neišsiuntimas.
K. K. pažymi, kad vertinant, ar buvo padaryta ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyta veika laiku nesušaukus uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės vadovo veiksmus reikia vertinti, vadovaujantis ABĮ 24 str. 1 d., kur nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš ATPK 50⁵ str. 1 d. matyti, kad ši norma nustato atsakomybę už tai, kad susirinkimas neįvyko įstatyme nustatytu laiku. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir išsiųsti pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, bet paties susirinkimo datą galėtų nustatyti, kad ir po metų ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės. Tačiau ABĮ 24 str. imperatyviai nustatoma, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti iki kalendorinių metų 4 mėnesio pabaigos. Pasak K. K., šiuo atveju būtina atsižvelgti į ATPK 50⁵ str. 1 d. tikslus. Šios normos tikslas nėra tiesiog nubausti asmenį, nes atlikus ATPK 50⁵ str. 1 d. veikas nukenčia privatūs interesai, todėl bausmė tuo pačiu veikia kaip ir prevencinė priemonė, kad asmuo nepažeistų privačių asmenų, kurie tokioje byloje laikomi nukentėjusiais, interesų. K. K. pažymi, kad vien pranešimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą išsiuntimas neužtikrina akcininko teisės į visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimą per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, nes pranešime apie šaukiamą akcininkų susirinkimą, susirinkimo data gali būti nurodyta ir vėlesnė, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko, dėl ko ir buvo pažeistos K. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teisės.
K. K. apeliacinis skundas nenagrinėtinas, T. K. atstovo advokato M. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl K. K. apeliacinio skundo.
Lietuvos Respublikos ATPK 302² str. numato, kad apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Taigi, apeliacinis procesas vyksta tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatyto subjekto paduotas apeliacinis skundas. Nagrinėjamu atveju K. K. pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-7422-369/2013. Pareiškė, kad visos skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir priimtinos. Atsižvelgiant į tai, K. K. apeliacinis skundas nenagrinėjamas.
Dėl T. K. atstovo advokato M. T. apeliacinio skundo.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d.
ATPK 50⁵ str. 1 d., be kita ko, įtvirtinta, kad uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.3 punkte numatyta, kad eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Įstatų 1.4 punkte numatyta, kad Bendrovės finansiniai metai laikomi kalendoriniais metais (b. l. 13-21), todėl nagrinėjamu atveju bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 30 d. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. vasario 14 d. protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2013 m. vasario 14 d. buvo išrinktas T. K. (b. l. 9-11). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. K. 2013 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. K., be kita ko, nurodydamas, kad kaip akcininkas nėra gavęs pranešimo apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir prašydamas informuoti, ar įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka bus šaukiamas eilinis visuotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas (b. l. 22). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. K. 2013 m. balandžio 26 d. informaciniu pranešimu apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris buvo išsiųstas 2013 m. balandžio 29 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. K. buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinis visuotinis UAB akcininkų susirinkimas įvyks 2013 m. gegužės 17 d. (b. l. 42). Iš šių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. K. Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. numatytų pareigų neįvykdė, t. y. iki 2013 m. balandžio 30 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog prieštarautų teisėtumo principui tai, kad T. K. būtų traukiamas atsakomybėn už tai, ko jis objektyviai negali užtikrinti (kas nepriklauso nuo jo valios). Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. K. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo negalėjo sušaukti laiku dėl objektyvių priežasčių. Pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). T. K., kaip bendrovės vadovas, turėjo žinoti savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų šiai pareigai įvykdyti. Dėl šios priežasties laikytina, kad T. K. kaltė įrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), ir minėtas pažeidimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas nei viešas, nei privatus interesas, nepasikėsinta į jokią ATPK saugomą vertybę, teisinį gėrį, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimui būtino požymio – objekto. Nagrinėjamu atveju T. K., laiku nesušaukdamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų teises.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavėluotą susirinkimo sušaukimą, t. y. sprendimo sušaukti susirinkimą priėmimo ir pranešimo apie šaukiamą susirinkimą išsiuntimo Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 26 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. K. kaltu, aiškindamas, jog ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo sudėtis pasireiškia tuo, kad akcininkų susirinkimas neįvyksta nustatytu laiku. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodytas visuotinio akcininkų susirinkimo sąvokos aiškinimas nepaneigia Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. nuostatos, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. per šį laikotarpį (iki balandžio 30 d.) jau turi įvykti akcininkų susirinkimas, o ne, kaip nurodo apeliantas, turi būti sušauktas, t. y. išsiųstas pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir išsiųsti pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, bet paties susirinkimo datą galėtų nustatyti vėlesnę ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturi reikšmės ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. K. 2013 m. gegužes 10 d. prašyme sutiko, kad visuotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimas būtų šaukiamas nesilaikant įstatuose nustatytų terminų, t. y. 2013 m. gegužės 17 d., 14.30 val. (b. l. 24), nes šią valią K. K. išreiškė jau pažeidus Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas, praleidus įsakmiai nustatytą terminą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad T. K. pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. K. atstovo advokato M. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.