Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2019-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs ir paleistas į laisvę 2019 m. balandžio 19 d.;

2) 2019-05-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 90 parų arešto, bausmę atlikęs ir paleistas į laisvę 2019 m. liepos 30 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d., laikotarpyje nuo 6.50 val. iki 18.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atlenkdamas vinis ir išimdamas namo langą, įsibrovė į E. N. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti A. A. priklausantį turtą – megztinį 15,00 eurų vertės, palaidinę 5,00 eurų vertės, sportines kelnes 10,00 eurų vertės, virtuvinį peilį 2,50 eurų vertės, žirklutes 2,50 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas ir sulaikytas nusikaltimo vietoje nukentėjusiojo A. A..

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įėjo į kambarį, pasiėmė nuo stalo duonos, batoną, mėsos, dešros, atsigėrė kavos, pavalgė. Jis nežinojo, kam priklauso namas. Į namą įėjo per langą, nes vienas langas buvo pritvirtintas su vinimi, atlenkė vinį, išėmė langą ir įlipo į namo vidų. Į namą lindo dėl to, kad buvo tamsu, lijo lietus, rūkas, norėjo apsisaugoti nuo lietaus. Su savimi nieko nepasiėmė ir iš namo nieko neišsinešė, tik pavalgė. Namo viduje pasiėmė daiktus, tai yra, megztinį, palaidinę, sportines kelnes, peilį, žirkles, tačiau jų neišsinešė, nes į namus grįžo namo šeimininkas. Tyrėjai davė teisingus parodymus, kuriuos tvirtina, pasirašė po apklausos protokolu. Dėl savo elgesio gailisi. Sutinka, kad viskas kuo greičiau būtų baigta. Prašo skirti mažesnę bausmę, negu pasiūlė prokurorė.

Po kaltinamojo D. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant kaltinamajam, sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pasikėsino pagrobti svetimą A. A. priklausantį turtą, įsibrovęs į E. N. priklausantį gyvenamąjį namą.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir į bausmių skyrimo ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje.

Kaltinamasis D. P. per penkių mėnesių laikotarpį teisiamas trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką nuosavybei, kurią pasikėsino padaryti, tik 2019 m. liepos 30 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus po arešto bausmės atlikimo, būdamas recidyvistu (b. l. 94-96, 97, 98-104, 106-108), pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 str. 4 d.), yra atvykęs Latvijos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos (b. l. 89, 110-111), nevedęs, nedirbantis, kas rodo, jog neturi jokių socialinių ryšių bei pragyvenimo šaltinio, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, kaip linkusią nusikalsti asmenybę, kuriam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41, 50, 61, 64¹ str., BVK 62, 63 str.).

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 135-137).

Bausmės atlikimo pradžia D. P. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kaltinamajam D. P. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- nukentėjusiajam A. A. priklausantys megztinis, marškinėliai, peilis, nagų karpymo žirklutės, grąžinti jam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiojo neribotai nuosavybei (b. l. 35-42, BPK 94 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- sportinės kelnės, saugomos pakete Nr. 1., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (b. l. 43-51, BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- nukentėjusiajam A. A. priklausančius megztinį, marškinėlius, peilį, nagų karpymo žirklutes, ir grąžintus jam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiojo neribotai nuosavybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- sportines kelnes, saugomas pakete Nr. 1., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.