Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-149-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
A2.2.-149-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08146-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-149-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08146-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 41.1.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. G. surašytas už tai, kad jis 2013-12-04, apie 16.25 val., prekybos centre „Senukai“, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už dvi žarnas maišytuvui, kurių bendra vertė 14,94 Lt, tuo padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis parduotuvėje pasiėmęs du kranus, eidamas link kasų, pamatė, kad prie kranų nėra žarnelių. Grįžęs paėmė trūkstamas žarneles ir įsidėjo į dėžutę, nes nepilnai buvo sukomplektuoti kranai. Priėjus prie kasos, kasininkė jam pasakė, kad šios žarnelės nepriklauso šiam kranui, paskui salės darbuotoja padavė kitą dėžutę, nuskenavo ją ir paprašė E. G. palaukti, iškvietė apsaugos darbuotojus. Žarnelės, kurios buvo dėžutėje, liko nenuskenuotos gulėti ant prekystalio. Pro kasas praėjęs nebuvo, žarnelių vogti neketino, kadangi jau buvo įsigijęs reikiamus, pilnos komplektacijos kranus.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. buvo sulaikytas prie kasos, kuomet kasininkė, atidariusi dėžutę, pamatė, kad joje yra prekės, turinčios atskirus barkodus ir nepriklausančios šiai prekei, todėl ji iškvietė savo vadovę.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra apsaugos vadovė, tą dieną E. G. kėsinosi pavogti žarneles, kurias buvo įdėjęs į kitą prekę, pro kasas praėjęs jis nebuvo.

Byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pareiškimas (b.l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), apsaugos darbuotojo tarnybinis pranešimas (b. l. 8), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Pažymėtina, kad šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (žr. administracines bylas Nr. N62-800/2007, N556-1482/2008). Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą. Pažymėtina ir tai, kad ATPK nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

UAB „Senukų prekybos centras“ pareiškime nurodyta, kad E. G. bandė išsinešti prekę, nesusimokėjęs už ją (b. l. 4).

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. G. buvo sulaikytas po to, kai pagal savo valią galėjo naudotis nurodyta preke. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad E. G. inkriminuojama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas užgrobti svetimą turtą.

Todėl darytina išvada, kad E. G. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis būtų pagrobęs svetimą turtą – žarneles, nėra įrodyta.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., 288 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis