- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eI-3-575/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovei Jurgitai Šerpatauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymą priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3-575/2026 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno pareiškimą dėl 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-559 ,,Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ patvirtintų 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuostatų teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtame nagrinėti pareiškime pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas prašė ištirti, ar 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – ir Bendrieji ugdymo planai), patvirtintų Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559 ,,Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ 84 punktas ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.