- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-891-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12048-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Lietuvos skyriaus
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir sutuoktinio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Lietuvos skyriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. B. (toliau - Ieškovė) ieškinį atsakovui G. B. (toliau - Atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir sutuoktinio išlaikymo. 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Ieškovės prašymas, kuriame ji trečią kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Atsakovo piniginių lėšų, esančių bankuose ir kredito įstaigose, areštą ir Atsakovo vardu įgytų UAB ,,Finasta“ ir UAB ,,Paletti“ akcijų areštą. Prašyme Ieškovė nurodė, jog Atsakovas, sužinojęs apie skyrybų procesą, pasiūlė jai sutikti su jo keliamomis sąlygomis, o jei ji nesutiksianti su jo siūlomu jai išmokėti kompensacijos dydžiu, jis nuims visas pinigines lėšas iš banko sąskaitų ir parduos akcijas. Tokie Atsakovo teiginiai kelia realią grėsmę perleisti akcijas bei paslėpti pinigus. Tokiais veiksmais Atsakovas siekia paslėpti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovui perleidus akcijas, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Ieškovės prašymas dėl Atsakovo piniginių lėšų ir jo vardu registruotų akcijų arešto jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-12833-726/2012 ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi Ieškovės prašymas buvo atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 23 d. 2012 m.. lapkričio 29 d. Ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ji vėl prašė taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones dėl kurių jau yra priimta nutartis, t. y. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra išnagrinėtas teismo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi Ieškovės prašymas dėl Atsakovo piniginių lėšų ir jo vardu registruotų akcijų jau antrą kartą buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma, tad ir įsiteisėjusi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taip pat yra privaloma ir Ieškovei ir tas pats klausimas (dėl tų pačių, identiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Ieškovei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo tam pačiam teismui, pakartotinai nenagrinėjamas, nes jau yra teismo išnagrinėtas iki ieškinio pareiškimo pagal Ieškovės anksčiau pateiktą prašymą iki ieškinio pareiškimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Ieškovė nepateikė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad viešuose teisės registruose šio turto atžvilgiu yra įregistruotos Atsakovo nuosavybės teisės. Taip pat nepateikė naujų duomenų ir apie turimas Atsakovo pinigines lėšas bei kredito įstaigas, kuriose jos laikomos, ir nepagrindė teiginių, kurie leistų daryti išvadą, jog Atsakovas savo vardu yra įgijęs UAB „Finasta“ ir UAB „Paletti“ akcijas. Todėl nesant duomenų apie turtą, kurį prašo suvaržyti Ieškovė, bei to turto priklausomumą Atsakovui, teismas negali spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėto turto atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Ieškovė ieškinyje neprašė dalinti jokių pinigų ir akcijų, o prašė taikyti areštą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei Ieškovei nenurodžius naujų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas neareštavus Atsakovo piniginių lėšų ir jo vardu registruotų akcijų, Ieškovės prašymas teismo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį. Ieškovė teigia, kad įstatymas numato asmens teisę bet kuriuo proceso metu kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, kad negali pateikti duomenų apie areštuotiną turtą, kadangi jų tiksliai nežino. Ieškovė mano, jog Atsakovo grasinimai perleisti turimas akcijas, paslėpti pinigus, yra realūs, ir tokiais savo veiksmais Atsakovas siekia paslėpti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovui perleidus turimas akcijas, išreikalauti civilinės bylos metu padalintą ir priteistą sumą pasidarytų neįmanoma, t. y. pasunkėtų ar taptų neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeista. Pareiškia, jog Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, atkreipia dėmesį, jog Suomijos UAB „Paletti“ turimos akcijos, net ir norint realiai tai padaryti, negali būti greitai parduotos, nes tai – užsienio kapitalo įmonė. Ieškovės elgesys ir požiūris į vaikus, jų auklėjimą parodo, jog vaikai Ieškovei nerūpi. Pagrindinis santuokos nutraukimo motyvas – pinigai. Atsakovas pažymi visiškai sutinkantis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė netenkinti Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakyti areštuoti Atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose ir kredito įstaigose, bei Atsakovo vardu įgytas UAB ,,Finasta“ ir UAB ,,Paletti“ akcijas.
Iš teismui pateiktos kartu su atskiruoju skundu medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Ieškovės ieškinį Atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir sutuoktinio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų galimam būsimam teismo sprendimui užtikrinti, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nagrinėjamu atveju Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu (CPK 12, 144, 178 straipsniai). Visas Ieškovės prašymas remiasi nepatvirtintais faktais, tik jos pačios daromomis subjektyviomis išvadomis. Pažymėtina, kad Ieškovė kaskart teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui neteikia naujų įrodymų, kurie leistų spręsti apie jų taikymo būtinumą byloje. Be to, Ieškovė pateiktame ieškinyje prašomus areštuoti pinigus ar akcijas neįtraukė į dalintino turto sąrašą, t. y. klausimas dėl šio turto padalijimo nėra keliamas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Atsakovas finansiškai nepajėgus užtikrinti būsimo galimai Ieškovei palankaus teismo įpareigojimo vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tuomet kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (CK 3.65 straipsnis). Taigi šiuo atveju negalima neatsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 8 d. pateiktą išvadą Nr. A104-547, kurioje rašoma, jog dvi nepilnametės dukros gyvena kartu su Atsakovu, kuris jomis rūpinasi ir prižiūri. Areštavus Atsakovui priklausančias pinigines lėšas, apribojus disponavimą jomis, Atsakovas negalės užtikrinti vaikų interesų, jų teisių apsaugą, aprūpinimą normaliomis gyvenimo sąlygomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iš esmės tiesiogiai neapsunkins galimai palankaus Ieškovei sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Ieškovės E. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.