- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- II-250-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01577-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J., Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius J. P. 2017-05-09 surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, kad atlikus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2017-03-10 surašė Patikrinimo ataskaitą Nr.7VM320021M, kuria nustatė, kad į Bendrovės laisvąją zoną buvo įvežtos ne Sąjungos prekės pagal išorinio tranzito (Tl) deklaracijas. Tranzito procedūra užbaigta, įforminus laisvosios zonos procedūrą, įtraukiant duomenis į įmonės laisvosios zonos apskaitos registrus. Išgabenant prekes iš laisvosios zonos, įmonės muitinės tarpininkas V. J. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui (muitinės procedūros kodas 1000) pateikė iš viso 9 (devynias) eksporto deklaracijas, kurios muitinės poste buvo įformintos, suteikus muitinės registracijos (duomenys neskelbtini) Bendrovės muitinės tarpininkas V. J., pateikęs ne Sąjungos prekes negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Nurodoma, kad tokiais veiksmais V. J. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Muitinė) 2017-05-31 nutarimu Nr. MD-VM00N-102299628-17 (toliau – ir Nutarimas) V. J. nubaustas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame skunde V. J. prašė nutarimą panaikinti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., nes jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Pažymi, kad Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracijomis buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygeles bei tranzito lydinčius dokumentus ir papildomai Įformintos eksporto deklaracijos. Taigi, įvertinus minėtas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, veikos kvalifikavimas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. yra negalimas. Aplinkybė, kad buvo Įforminta perteklinės eksporto deklaracijos, neturi ir negali būti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal 209¹ str. 1 d. 2 p., nes kaip jau buvo minėta prekės atgabentos į laisvąją zoną tą pačią dieną buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka. Kita vertus 2016 metų gegužės-birželio mėnesiais muitiniam įforminimui pateikdamas perteklines eksporto deklaracijas nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Atsakomybė pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. jai galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad prekės apskritai nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, tačiau kaip jau buvo minėta eksporto deklaracijos buvo pateiktos tik kaip papildomi dokumentai prie TIR knygelių ir tranzito lydinčiųjų dokumentų. Tokie VTM veiksmai, kuomet nustatyta tvarka prekes deklaravus Sąjungos tranzito procedūrai (TIR knygelės ir tranzito deklaracijos), vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas, nei VTM, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie Sąjungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad laisvojoje zonoje pateikęs papildomas eksporto deklaracijas negalėjo numatyti, kad toks jo veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado. Be to, papildomai pateiktos eksporto deklaracijos, kurias beje įformino muitinės pareigūnai, nesudaro pagrindo teigti, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka. Dar daugiau, Bendrovė 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui ir nesant laisvųjų zonų veiklos sąlygas tikslinančių nacionalinių teisės aktų, 2016-05-23 raštu Nr. R-16.45 kreipėsi į VTM prašydama, be kita ko išaiškinti, kokias muitinės procedūras galima atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne Sąjungos prekės prieš tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvąją zoną ir atlikus komercinius sandorius išvežamos iš laisvosios zonos į trečiąsias šalis. VTM, atsakydama į minėtą Bendrovės paklausimą, 2016-05-26 rašte Nr. (8.1/18)-2V-9060 nurodė, kad paklausimas dėl eksporto formalumu užbaigimo padedant prekes j laisvąja zoną išaiškinimo pateikimo, persiustas Muitinės departamentui. Pastarasis 2016-06-06 raštu Nr. (17.3/1 )3B-6266 atsakydamas į prašymą pažymėjo, kad klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumu atlikimo pateikti E. K. Mokesčiu ir muitu sąjungos generaliniam direktoratui ((duomenys neskelbtini)), todėl apie E. K. atsakymą informuos vėliau. 2016-08-22 rašte Nr. (173/15)3B-8628 Muitinės departamentas, atsakydamas į Bendrovės 2016-05-23 paklausima Nr. R-16.45 leido išvežti iš laisvosios zonos ne Sąjungos prekes, pateikiant eksporto deklaraciją 2016-10-11 raštu Nr. (17.3/15)313-10374 Muitinės departamentas ši leidimą sustabdė. Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, nei VTM, nei Muitinės departamentas nežinojo kaip turi būti aiškinamos ir taikomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad vertinti jo (V. J.) atliktus veiksmus (eksporto deklaracijų pateikimus), kaip prieštaraujančius nustatytai deklaravimo tvarkai ir pažeidžiančius laisvosios zonos veiklos ir eksporto formalumų atlikimo tvarkos sąlygas, nėra jokio pagrindo. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad nurodytos eksporto deklaracijos muitinėje buvo įformintos 2016 metų gegužės - birželio mėnesiais t. y. visos deklaracijos buvo registruotos muitinės programoje ir šie duomenys buvo žinomi VTM tuo pačiu metu. Vykdant VTM viršininko 2016-05-16 įsakymą Nr. 3V-59, iš Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus darbuotojų sudarytos komisijos iki 2016-10-28 tikrino Bendrovės laisvojoje zonoje 2016 m. gegužės - birželio mėn. įformintas procedūras. Nors komisijos pirmininkė, MPPS vyr. inspektorės I. Č. 2016-10-28 tarnybiniame pranešime Nr. 4V-10525 nurodyta, kad patikrinimo metu Bendrovės laisvojoje zonoje nustatyta daug pažeidimo atvejų („daugiau nei keliolika“), surašyti tik 8 ATPP muitinės tarpininkų atstovams, nurodant po vieną pažeidimo atvejį. Vadovaujantis 2015-06-25 Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. Xll-1869 5 str. 1 d. nuostatomis turėtų būti taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatyti terminai, t. y. šeši mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos. Teismo prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-102299628-17 ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, nurodė, kad įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti tik nustatyta tvarka. V. J. dirba deklarantu, yra muitinės tarpininko atstovas, išklausęs mokymus apie muitinės procedūras, prekių deklaravimą ir pan., išlaikęs atitinkamus egzaminus. Deklarantas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas. Tas faktas, kad 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - SMK), įsigaliojo tik 2016-05-01, nepanaikina asmens atsakomybės už padarytus veiksmus. Kaip tik priešingai, deklarantas privalo domėtis naujais teisės aktais, reglamentuojančiais su muitiniu įforminimu susijusius klausimus, jų taikymo sąlygas, nes tokių teisės aktų žinojimas ir išmanymas yra jo darbo pagrindas. Be to, būtina pabrėžti, jog naujas SMK jokių naujovių, susijusių su eksporto procedūrų taikymų, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios - eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms tik Sąjungos prekėms ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). V. J. skunde nurodo, kad jis prekes tinkamai deklaravo tranzito procedūrai, tik papildomai dar įformino joms eksporto deklaraciją. Nesuprantamas yra tikslas „papildomai" forminti perteklinę muitinės procedūrą. Tai daryti yra draudžiama. Tinkamas prekių deklaravimas šiuo atveju būtų buvęs, jeigu po laisvosios zonos procedūros prekės būtų išvežamos į trečiąsias šalis tiesiog įforminus tranzito procedūrą. Nagrinėjamu atveju SMK numato sąlygas, kada ir kaip įforminamos atitinkamos procedūros. Šioje situacijoje pagrindinė sąlyga yra ta, kad eksporto procedūra įforminama tik Sąjungos prekėms ((duomenys neskelbtini) str. ir 270 str. 1 d. b p.). Deklaravimo tvarka ir sąlygos nustatytos SMK, kuris taikomas tiesiogiai. Įforminęs ne Sąjungos prekėms eksporto procedūrą, V. J. savavališkai pakeitė prekių muitinį statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. „Perteklinės" eksporto procedūros įforminimas sukėlė labai rimtas pasekmes - tokiu būdu buvo pakeistas prekių statusas iš ne Sąjungos į Sąjungos. O prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas tik įforminus išleidimo į laisva apyvartą procedūrą (SMK 5 str. 1 d. 23 p. b) įtrauka). Todėl dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusą, įforminus „perteklinę" eksporto deklaraciją ir neįvykdžius atitinkamų sąlygų, atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). Be to, ne Sąjungos prekės neteisėtai buvo paimtos iš muitinės priežiūros, kuri pagal (duomenys neskelbtini) str. joms yra privaloma. Muitinė taip pat nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl bausti už prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka negalima. Pažymėtina, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedūros. Muitinės procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos M. T. akivaizdu, kad forminant vieną ar kitą muitinės procedūrą, visų pirma reikia vadovautis tiesiogiai taikomu teisės aktu - M. B. jame yra nustatytos šiai bylai reikšmingos muitinės procedūrų įforminimo taisyklės - kaip jau minėta, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitu teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, taigi ne Sąjungos prekėms ši procedūra negalėjo būti forminama. Taigi nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad atsakomybė negali kilti iš nenustatytos tvarkos - tvarka tiek dabar, tiek ir anksčiau yra nustatyta reglamentu, kuris yra, kaip minėta, tiesioginio taikymo teisės aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisės aktų. Taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtintos bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Muitinė pabrėžia, kad teisės aktus reikia aiškinti sisteminiu būdu, o ne ištraukus vieną nuostatą iš konteksto. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, ir, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju yra specialioji ir taikytina būtent nagrinėjamu atveju. Be to, kaip žinia, viešojoje teisėje, priešingai nei privačioje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta. Visa kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Tai yra imperatyvas, todėl jeigu teisės aktas nustato, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, tai reiškia, kad jokioms kitoms prekėms ši procedūra negali būti taikoma. Tai pat svarbu pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priešingai, nei jis teigia, ne „kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įformino ir eksporto deklaraciją", o tranzito deklaraciją jis įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, tokiu būdu, kaip jau minėta, pakeisdamas prekių muitinį statusą, kas sąlygojo tai, jog prekės į trečiąsias šalis išvažiavo jau kaip E. S. prekės. V. J. skunde nurodo, kad pateikdamas muitiniam įforminimui perteklines eksporto deklaracijas, jis nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t.y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. Toks savo veikos suvokimas yra ydingas. Šioje byloje buvo įrodyta asmens kaltė ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymu, kuri pasireiškė neatsargumu - asmuo numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. V. J., būdamas pakankamai apdairus, turėjo žinoti, kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekėms atitinkamai procedūrai, jis turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo įsigilinti į SMK (viešai skelbiamas teisės aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis. Pabrėžtina ir tai, kad asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam yra ypač svarbus, o įforminęs netinkamą procedūrą prekėms, prisiėmė visą suklydimo riziką ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. Skunde nurodomas argumentas, kad ginčijamą eksporto deklaraciją įformino pats muitinės pareigūnas, todėl darytina išvada, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkrečioje situacijoje, vertinamas kritiškai, kadangi pareigūnų padarytos klaidos nepašalina deklaranto atsakomybės už atliktus priešingus teisei veiksmus. Netaikyti administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju prilygtų savivalės toleravimui, juk priešingas teisei veikimas turi sukelti atitinkamas įstatyme numatytas pasekmes. Teigti, kad jokiu neigiamų pasekmių dėl eksporto procedūros įforminimo ne Sąjungos prekėms neatsirado, yra nepagrįsta, juk, kaip jau ne kartą minėta, toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą. Toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas. Be to, prekių statuso pakeitimas sąlygojo ir tai, kad toms prekėms buvo taikoma visiškai kita priežiūra ir rizika, kadangi pagal dokumentus jos jau buvo laikomos Sąjungos prekėmis. Būtina pabrėžti, kad ne Sąjungos prekėms taikomi žymiai didesni priežiūros, rizikos vertinimo, procedūrų užbaigimo kontrolės standartai, todėl akivaizdu, kad toks deklaranto priešingas teisei elgesys yra žalingas muitinės procedūrų kontrolės atžvilgiu. Kaip minėta, ne Sąjungos prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, tačiau išgabenant jas į trečiąsias šalis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jas pateikė eksporto procedūrai ir tokiais veiksmais neteisingai suteikė šioms prekėms Sąjungos prekių statusą, t.y. neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros. Pažymėtina, kad net E. T. Teismas 2010-01-14 sprendime sujungtose bylose C-430/08 ir C431/08 yra pabrėžęs, kad kai deklaracijose prekėms priskiriamas Bendrijos prekių statusas, kurio jos negali turėti, dėl to ne Bendrijos prekės išvengia muitinės priežiūros, kuri joms yra privaloma pagal Muitinės kodeksą. Taigi akivaizdu, kad nors ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių atsiradimo, tai situacija, kuomet pažeidimo padarymas sukėlė realias pasekmes, negali būti toleruotina ir vienareikšmiškai prieštarauja muitų teisės aktams. V. J. skunde taip pat nurodo, kad Bendrovė 2016-05-23 raštu kreipėsi Į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu išaiškinti teisės normų taikymą dėl laisvųjų zonų veiklos, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė šį raštą persiuntė Muitinės departamentui, o šis kreipėsi į E. K. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą. Tai, anot apelianto, reiškia, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju. Muitinė, atsikirsdama į šį skundo argumentą, pažymį, kad tai, jog buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir į E. K. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, visiškai nereiškia, kad muitinė nežinojo, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo forminti eksporto deklaracijos. Įmonės rašte buvo užduota daug klausimų, o tai, kad muitinė kreipėsi į aukštesnes institucijas rodo tik norą tinkamai ir visapusiškai atsakyti į iškilusius klausimus. Pabrėžiame, kad tiek pagal senąjį Bendrijos muitinės kodeksą, tiek pagal naująjį SMK, ne Sąjungos prekėms, būtų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedūra negalėjo būti įforminama. Ne Sąjungos prekėms gali būti taikoma tik reeksporto procedūra. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad Bendrovė, kurioje dirba V. J., dėl išaiškinimo pateikimo kreipėsi tik 2016-05-23, prieš tai ne kartą netinkamai deklaravę prekes eksporto procedūrai. SMK įsigaliojo 2016-05-01, ir tam buvo ruošiamasi, juk visi muitinės procedūras įforminantys asmenys žinojo kada įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu būtų kilę klausimų dėl jo taikymo, rūpestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo išsiaiškinti prieš atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai. Tačiau dar kartą pabrėžiame tai, kad jokių papildomų tvarkų šiais klausimais muitinės nustatyti neturėjo ir neturi. Skunde, be kito, nurodyta, kad, jo nuomone, pažeidimai dėl kurių jam surašytas ATPP buvo nustatyti 2016-10-28 Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės tarnybiniame pranešime Nr. 4V-10525 ir todėl jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, t.y. šeši mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su minėtu argumentu, kadangi Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo inicijuotas ūkio subjekto atitinkamo laikotarpio ūkinės veiklos patikrinimas. Atlikus patikrinimą 2017-03-10 buvo surašyta patikrinimo ataskaita, kurioje užfiksuoti visi netinkami eksporto deklaracijų pateikimo (įforminimo) atvejai. Tai reiškia, kad protokole išvardintų eksporto deklaracijų netinkamo įforminimo (pažeidimo) nustatymas yra patikrinimo ataskaitos surašymas 207-03-10 ir dėl to ATPK 35 str. numatyti administracinėn atsakomybėn patraukimo terminai nėra suėję. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 35 str. numatytų taisyklių taikymą, yra pasisakęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 str. 1 d., o pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai buvo atliktas patikrinimas ir surašytas atitinkamas aktas. Taip pat iš teismo nurodomu motyvų matyti, kad jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo (akto surašymo) nėra praėję vieneri metai, administracinė nuobauda teisėtai ir pagrįstai gali būti paskirta per 6 mėn. laikotarpį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu nuobauda skiriama už 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytą pažeidimą, todėl nuobaudos paskyrimo terminui taikomos analogiškos taisyklės, t. y. terminas nuobaudai paskirti yra 6 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau nei vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į visus byloje surinktus įrodymus, mano, kad 2017-05-31 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-102299628-17, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Prašo V. J. skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. J. paaiškino, kad buvo įforminti pertekliniai eksportai. Prekės į laisvą sandėlį buvo atvežtos su tranzito deklaracijomis. Tranzito deklaracijoje buvo nurodyta D. B.. Klientas atveža prekes ir jis gali tiksliai nenurodyti iš kur jos yra. Importo deklaracijos neformino, nes matė, kad prekės yra iš E. S.. Pažymi, kad nemato pirmos šalies, iš kurios prekės yra atgabentos. Prekės yra atvežamos iš antros ar trečios šalies. Nurodo, kad muitinės procedūrą įformina ne vienas asmuo. Dokumentai atkeliauja pas vadybininkus ir tik paskui į laisvą sandėlį. Pažymi, kad tuo metu turėjo visus dokumentus, kurie buvo reikalingi iki gegužės 1 d. Puikiai žino tvarką, kaip veikia laisvasis sandėlis. Per laisvą sandėlį importo deklaracijos nedaro. Sutinka, kad pasikeitus sandėlių statusui, buvo kilę abejonių ar įforminimo procedūra nepasikeitė. Mano, kad prekės buvo įformintos teisingai ir valstybė nuostolių nepatyrė. Teismo prašo panaikinti jam skirtą baudą, kadangi jau yra baustas už tą patį, be to, žala niekam nepadaryta.
Teismo posėdžio metu Muitinės atstovė paaiškino, kad į laisvąjį sandėlį, kuris turi teisę veikti kaip laisvoji zona, atvyko prekės, neturinčios Sąjungos prekių statuso. Jos buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio apskaitą – joms buvo įforminta laisvojo sandėlio procedūra. Nepakeitus priekių statuso, neįforminus importo, iškarto buvo įformintas eksportas. Prekės buvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos. Prekės atvyko iš trečiųjų šalių arba iš sandėlių. Iš pradžių prekėms buvo įforminta laisvosios zonos procedūra, paskui prekės iš laisvojo sandėlio buvo eksportuotos į ne E. S. šalis. Pažymi, kad prekių savininkas pasirenka procedūrą. Jeigu prekių savininkas norėjo prekes eksportuoti, reikėjo įforminti importą iš trečiųjų šalių, o paskui eksportą iš Sąjungos teritorijos. Reeksportas prekių statuso nekeičia. Pažeidimo atveju, prekių statusas pakeistas – jos laikomos, kaip E. B. prekės. Beveik visoms prekėms taikomi importo mokesčiai. Čia labai svarbus deklaracijos 40 langelis – iš jo Muitinės pareigūnas supranta, kokį statusą turi prekės. Jei nurodytas sąskaitos numeris, vadinasi prekės turi Sąjungos prekių statusą ir jas galima eksportuoti. Jei būtų nurodytas laisvosios zonos procedūros kodas, kurio pradžia ZZZ, Muitinės pareigūnas eksporto procedūros nebūtų įforminęs. Prekės privalo būti deklaruotos teisingai. Šiuo atveju mano, kad prekės yra deklaruotos neteisingai. Nori pažymėti, kad krovinys atvyksta su deklaracija, kuri teikiama Muitinei. Šiuo atveju negali pasakyti, ar muitinės procedūra buvo įforminta vieno asmens, bet pagal eksportinę deklaraciją aiškiai matosi, kad formino V. J.. Sutinka, kad V. J. turėjo apskaitos lapą, kuris atitiko laisvosios zonos procedūrą. Nurodo, kad pasikeitus laisvų zonų statusui, įforminimo procedūra nepasikeitė. Deklaracijų forminimo tvarka nepasikeitė – tokia pati buvo ir iki gegužės 1 d. Prekių deklaravimas išliko toks pat – negalima iškarto ne Sąjungos prekių deklaruoti eksporto procedūrai. Laisvosios zonos procedūros prekės į trečiąsias šalis galėjo būti išvežtos su tranzitinėmis deklaracijomis. Šiuo konkrečiu atveju importo mokesčiai nebuvo sumokėti. Todėl darytina tokia prielaida, kad iš to buvo gauta nauda, tačiau nežinant kokie sandoriai buvo įvykdyti, to negalima tvirtinti. Aiškinant T1 sąvoką, nurodo, kad tai tranzito deklaracija. Su šia deklaracija atvyksta krovinys ir tarpininkas, kuriam keliami padidinti reikalavimai, negali nežinoti apie šį dokumentą. Apibendrinant nori pažymėti, kad spalio 28 d. nebuvo nustatytas šis pažeidimas, buvo nustatyti kiti pažeidimai. Įtariant, kad tokių pažeidimų gali būti daugiau, Muitinė atliko ūkinės– komercinės veiklos patikrinimą. Buvo nustatyti 9 atvejai, kai V. J. neteisingai deklaravo prekes. 1000 – tai eksporto procedūros kodas. Eksporto procedūra forminama tik Sąjungos muitinės prekių statusą turinčioms prekėms. 40 langelyje nurodomas sąskaitos numeris, tai leidžia daryti išvadą, kad, neva, buvo forminamos Sąjungos muitinės statusą turinčios prekės. Pats direktorius pripažino, kad šios eksporto deklaracijos buvo anuliuotos, jų pačių prašymu. Vadinasi, jie deklaravo neteisingai. Galbūt, tolimesnis tyrimas būtų nustatęs, kad atsiranda skola Muitinei. Šiuo atveju skola Muitinei neatsirado. Pateiktais dokumentai ir paaiškinimai norima teismą nukreipti nuo esmės. Sąjungos muitinės kodeksas pakeitė anksčiau galiojusį Bendrijos muitinės kodeksą. Juose aiškiai reglamentuojama, kaip deklaruojamos ne Sąjungos muitinės statusą turinčios prekės. Pasikeitė tik straipsnių numeriai. Prekių statusas pakeičiamas įforminant importą ir sumokant importo mokesčius. Prekės, kurioms įformintas importas, įgyja Sąjungos prekių statusą. Nagrinėjamu atveju turėjo būti tranzitas. Tranzitas yra forminamas iki sienos. Prekės buvo išgabentos su eksporto deklaracija, 40 langelyje nurodytas INVOICE, taip pat nurodytas procedūros kodas, kuris taikomas Sąjungos muitinės prekėms. Vadinasi, prekės įformintos neteisingai. V. J. pareiga – tinkami įforminti procedūras, tinkamai nurodyti informaciją. Todėl prašo palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad jis yra Bendrovės generalinis direktorius. Nuo 2016-05-01, įsigaliojus S. M. kodeksui, pasikeitė laisvojo sandėlio statusas – jis tapo laisvąja zona. Kodekse numatyta, kad prekių įvežimas į laisvąją zoną turi tapti Muitinės procedūra. Laisvosios zonos išskirtos iš Bendros muitų teritorijos. Valstybėms narėms suteikta teisė savo teritorijose nustatyti laisvųjų zonų ribas. Nuo gegužės 1 d. į Muitinės klasifikatorių įvesta laisvos zonos procedūra, eksportas. Pagal bendrą Muitinės teisę kiekviena procedūra pradedama užbaigus prieš tai esamą. Laisvosios zonos teritorija yra fiziškai atskirta. Tiek prekių patekimas į laisvąją zoną, tiek ir išvežimas Muitinės yra kontroliuojamas. Pati teritorija yra filmuojama. Prekės, kurios iš trečiųjų šalių patekdavo į Muitinės priežiūrą, Muitinės būdavo patikrinamos ir nukreipiamos į laisvąją zoną. Laisvojoje zonoje galėdavo įvykti sandoriai. Jei prekes perpirkdavo E. S. subjektas, jis formindavo eksporto procedūrą, laisvoje zonoje ją užbaigdavo ir prekės būdavo išvežamos. Prekės iš trečiųjų šalių atvažiuodavo į laisvąją zoną ir išvažiuodavo iš laisvosios zonos į trečiąsias šalis. Eksporto procedūra būdavo forminama tam, kad Muitinė įformintų paskutinį sandorį. Jis Lietuvai nereikalingas. Nei viena prekė neliko E. S. ir žala niekam nepadaryta. Nurodo, kad kilo ginčai ir Teritorinė muitinė gegužės mėnesį sudarė komisiją. Komisija dirbo iki spalio 28 d. Tai komisijai buvo teikiama visa informacija – pateiktos gegužės, birželio mėnesio ataskaitos. Pateikta informacija apie perteklines deklaracijas. Komisijos pirmininkė fiksavo keliolika pažeidimų, surašė 8 protokolus. Protokolas buvo surašytas ir V. J.. Į protokolą buvo įtraukta tik po vieną atvejį. Ši informacija Muitinei buvo žinoma ir dokumentų pateikimo ir pirmo tyrimo, kai dirbo specializuotas skyrius, metu. Lygiagrečiai buvo atliekamas įmonės ūkinės– komercinės veiklos patikrinimas. Dirbo ūkio subjektų patikrinimo skyrius, kuris gal daugiau tikrino mokestinius registrus, bet į patikrinimo ataskaitą jis įtraukė ir to skyriaus darbą, t. y. tą informaciją, kuri buvo žinoma iki spalio 28 d. Nurodo, kad dokumentas, kuris atspindi, kad pažeidimai galimai padaryti iki spalio 28 d., tai I. Č. tarnybinis pranešimas. Ir kadangi t. y. apibendrintas tarnybinis pranešimas, 2017-05-15 buvo kreiptasi į Muitinę, prašydami leisti susipažinti su visa komisijos patikrinimo medžiaga, tačiau tokia teisė nebuvo suteikta. Be to buvo tokia situacija, kai Teritorinės muitinės pareigūnai skirtingai suvokė Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymą. Pažymi, kad rugpjūčio 22 d. buvo gauta viena formuluotė, o spalio mėnesį jau paneigiančią. Aiškinant deklaracijoje nurodytus kodus, nori pažymėti, kad eksporto deklaracijoje nurodytas procedūros kodas yra 1000, o ne 1078. Nors klasifikatoriuje nurodytas kodas – 1078, bet pati Muitinės programa neleido nurodyti 1078 kodo. Popierinis leidimas nesutapo su kompiuterine programa. Buvo priimtas toks sprendimas forminti su kodu – 1000. Apibendrindamas nurodo, kad laisvojoje zonoje importo procedūra yra negalima. Iš laisvosios zonos į trečiąją šalį prekės buvo išvežtos tranzito procedūra. Eksporto procedūra buvo įforminta laisvoje zonoje. Taip pat laisvojoje zonoje eksporto procedūra prekėms iškarto buvo uždaryta, atidarant tranzito procedūrą. Tuo metu jokio išaiškinimo nebuvo. Su gegužės 23 d. raštu buvo kreiptasi į Muitinę. Rugpjūčio mėnesį Muitinė leido forminti eksportą. Po dviejų mėnesių pakeitė savo nuomonę ir savo sprendimą pakeitė. Vadinasi ir Muitinės pozicija irgi buvo neaiški.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 209¹ str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas – laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo 1 448 iki 2 896 Eur su prekių (daiktų) konfiskavimu.
Analogiškas pažeidimas yra numatytas nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 str. 1 d. 2 p., kuriame sakoma, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas – laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo 900 iki 1 500 Eur.
Byloje esančiai įrodymai nustatyta, kad V. J. skundžiamu Nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dėl to, kad jis būdamas Bendrovės muitinės tarpininku, ne E. S. prekėms, atgabentoms pateikiant išorinio tranzito (T1) deklaracijas, tranzito procedūras užbaigė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui (muitinės procedūros kodas 1000) pateikdamas iš viso 9 (devynias) eksporto deklaracijas, kurios muitinės poste buvo įformintos, suteikus muitinės registracijos numerius (MRN): (duomenys neskelbtini)
2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir SMK), 269 str. 1 d. numatyta, kad eksporto procedūra (procedūros kodas 1000) įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. V. K. D. R. (ES) 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 119 str. 1 d. c p., prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą netaikoma, prekėms, kurioms, įforminta viena iš specialiųjų procedūrų. Nagrinėjamu atveju minėtose eksporto deklaracijose nurodytos prekės neturėjo E. S. prekių muitinio statuso, joms negali būti įforminta eksporto procedūra (proc. kodas 1000) (b. l. 71–123). Todėl V. J., šioms prekėms negalėjo užbaigti išorinio tranzito procedūros įformindamas eksporto deklaracijas, nes prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas tik įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą (SMK 5 straipsnio 1 d. 23 p b įtrauka).
Ginčo atveju yra reikšmingi Vilniaus apygardos teismo 2017-02-13 (adm. teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)365/2017) nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas analogiško pobūdžio pažeidimas pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad SMK nuostatomis naujos tvarkos, susijusios su eksporto procedūrų taikymų, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios – eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms tik Sąjungos prekėms. Eksporto procedūros formalumų atlikimo (deklaravimo) tvarka yra sąlygų ir taisyklių, susijusių su eksporto procedūros taikymo, visuma. Šios sąlygos yra nustatytos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nustatnt, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Eksporto procedūros įforminimo sąlygos buvo analogiškai reglamentuotos ir anksčiau galiojusiame 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 161 str. 1 d., kuriame buvo apibrėžta, kas yra laikoma eksporto procedūra – „įforminus eksporto procedūrą leidžiama Bendrijos prekes išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos”. Taigi eksporto procedūros įforminimo sąlygos liko tokios pačios – tai Sąjungos prekėms (Bendrijos prekėms), kurios išgabenamos už Sąjungos (Bendrijos) muitų teritorijos ribų, įforminama procedūra. Todėl teigti, kad muitinė nenustatė laisvojoje zonoje laikomų prekių eksporto formalumų atlikimo tvarkos yra nepagrįsta, eksporto procedūra reglamentuota tiesioginio taikymo teisės aktu – SMK, ir yra vienoda deklaruojant eksportuojamas prekes, nepriklausomai nuo to, yra jos laisvojoje zonoje, ar kitoje vietoje.
Taigi, V. J. tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui nebuvo aiškios įvežamų prekių įforminimo procedūros, todėl buvo kreiptasi į muitinę dėl išaiškinimo, yra atmestini.
Nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu galiojusio ATPK 35 str. 1 d., be kita ko, buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso 209¹ str. numatytu pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti atlikus Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo surašyta 2017-03-10 patikrinimo ataskaita Nr. M. S. Nutarimas priimtas nepažeidus ATPK 35 str. 1 d. nurodytų terminų, todėl pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas administracinės nuobaudos senaties termino taikymas, yra atmestini.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Nutarimu V. J. administracinėn atsakomybėn už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą patrauktas iš esmės pagrįstai ir teisėtai.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje.
Kaip minėta, ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytas pažeidimas atitinka visus (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra lygus 1 200 Eur ir yra mažesnis už ATPK 209¹ str. 1 d. numatytą 2 172 Eur baudos vidurkį. Todėl V. J. padarytas ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. pažeidimas perkvalifikuotinas į (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį nusižengimą.
S. N. nurodoma, kad V. J. administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu.
Įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, padaryto nusižengimo pobūdį, tai, jog žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, teismas daro išvadą, kad V. J. už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatyto nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio, t. y. 900 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus teritorinė muitinė 2017-05-31 nutarimą Nr. MD-VM00N-102299628-17 – V. J. padarytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 17067988836.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.