Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde aptariamas kratos, kaip procesinės prievartos priemonės, teisinis reglamentavimas ir su šiuo procesiniu veiksmu susijusi teismų praktika.

Nurodo, kad nei jis (pareiškėjas), nei jo sutuoktinė nebuvo informuoti apie jokį tyrimą. Kratos metu nebuvo surasti nutartyje nurodomi daiktai. Jam įtarimai nėra pareikšti. V. M. vertinimu, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, ir jis pats neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu prieš jį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo teigimu, tokių pagrindų ir būti negali, nes jis jokiose neteisėtose veikose nedalyvauja, yra senyvo amžiaus, turi negalią. Mano, kad šiuo atveju teismas leido daryti kratą, vadovaudamasis vien subjektyvia prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nuomone, spėliojimais ar prielaidomis, nes tiki, kad jokia pirminė, nepatikima ir subjektyvi, informacija nebuvo tikrinama, o iš karto, neatlikus duomenų patikslinimo, buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratos sankcionavimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo kreiptasi nei į jį, nei į jo sutuoktinę dėl ieškomų daiktų, dokumentų pateikimo ar pasinaudota kitomis švelnesnėmis priemonėmis gauti minėtus objektus, dėl to buvo pažeistas proporcingumo principas. Be to, kratos metu nedalyvavo buto savininkė M. M. ar kviestiniai, nors tai buvo galima užtikrinti. Po kratos atlikimo pareigūnai susisiekė su M. M. telefonu ir nurodė dalyvauti atliekant analogišką tyrimo veiksmą kitose patalpose, ji net nebuvo informuota, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute atliekama krata. Todėl mano, kad buvo pažeistas BPK 145 str. 4 d. reikalavimas, kad kratos metu dalyvautų buto ar kitų patalpų savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutartis yra pagrįsta, o krata, dėl kurios buvo priimta skundžiama nutartis, atlikta nepažeidžiant procesinių teisės normų. Naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

BPK 145 str. 1 d. numato, jog, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.

BPK 145 str. 3 d. numato, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. To paties straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis <...>. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais.

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, prokurorė prašyme teismui dėl leidimo daryti kratą pas V. M., gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbiami), kurių savininkė yra V. M. žmona – M. M., detaliai apibrėžė ieškotinų objektų sąrašą, pateikė informaciją apie tyrimą bei motyvavo, kokie bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad ieškotini objektai gali būti susiję su nurodoma vieta.

Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, įvertinusi pateiktus duomenis, prokuroro prašymą dėl kratos nutarties priėmimo patenkino priėmusi motyvuotą nutartį, kurioje nurodė tiek detalų ieškotinų objektų sąrašą, tiek ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie leido pagrįstai manyti, jog jie gali būti nurodomoje vietoje. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai ir dokumentai galėjo būti gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbiami).

Be to, kaip matyti iš 2015-12-29 kratos protokolo, jos metu buto, adresu (duomenys neskelbiami), Visagine, tualeto spintelėje buvo rasta ir paimta 30 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 8 vnt. pakelių cigarečių „ NZ Gold super slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Buto svetainėje po lova, patalynės dėtuvėje rasta 80 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Buto balkone ant palangės rastas vienas pakelis cigarečių „NZ Gold super slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurio pakuotė pažeista, jame 12 vnt. cigarečių.

Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2016-01-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl kratos metu surastų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 324,78 Eur (8,624 MGL), dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo pažeidžiant nustatytą tvarką, galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 2 d., požymiai, todėl tikslinga V. M. patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2016-01-19 Visagino miesto apylinkės teismui perduota V. M. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 163² str. 2 d. bylos medžiaga.

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad buto savininkės jo sutuoktinės – M. M. nedalyvavimas kratos atlikimo metu turėtų būti vertinamas kaip BPK 145 str. 4 d. pažeidimas, o pats procesinis veiksmas laikytinas neteisėtu. Su tokiais argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. Vadovaujantis BPK 145 str. 4 d., darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kratos atlikimo metu bute, adresu Sedulinos al. 3-47, Visagino buvo ir kratą atliekant dalyvavo pats V. M., tai yra buto savininkės šeimos narys BPK 38 straipsnio prasme. Jokių prašymų ar pastabų dėl šio procesinio veiksmo kratos atlikimo metu jis neišreiškė. Jis buvo supažindintas tiek su skundžiamos nutarties, kuria leista daryti kratą, tiek su kratos protokolo turiniu.

Todėl, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus duomenis, aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad prokurorė be pagrindo kreipėsi į teismą dėl kratos gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbiami)., nutarties priėmimo bei abejoti tuo, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės prašymą ir leisdamas atlikti kratą minėtame bute, turėjo pakankamai duomenų, leidusių manyti, kad toje vietoje gali būti tyrimui reikšmingų objektų. Šiuo atveju aplinkybė, kad kratos metu nebuvo surasti nutartyje nurodyti daiktai, o rasti ir paimti kiti daiktai, kurie galimai laikyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nedaro nei nutarties, kurios pagrindu atliktas aptariamas procesinis veiksmas, nei paties procesinio veiksmo - kratos neteisėtais. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad krata buvo atlikta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad šiuo atveju buvo galima taikyti ir kitus tyrimo veiksmus, metodus, pavyzdžiui, kreiptis tiesiogiai dėl ieškomų daiktų išreikalavimo ar pateikimo, taip pat taikyti poėmį. Nors BPK 97 str. numato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau ši norma imperatyviai nenumato įpareigojimo šia teise pasinaudoti. Pažymėtina, kad prokuroro statusas nulemia tai, jog jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti ar veiksmą atlikti – būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 164 str. 1 d., 170 str. 5 d.), ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 str. 4 d.).

Skundo argumentai dėl kratos neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Žmogaus teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotos praktikos bei BPK nuostatoms yra nepagrįsti. Tiriant nusikalstamas veikas galimas įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas, tačiau šios priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Siekiant išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atliekant kratą gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbiami), procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Svarstydamas procesinės prievartos priemonės klausimą skundą nagrinėjantis teismas nevertina byloje ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo klausimo, esančių įrodymų ir nesprendžia asmens procesinio statuso ar kaltės klausimų. Taip pat neanalizuoja pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kratos metu paimtų objektų gražinimu jam, nes aptarti duomenys patvirtina, kad šių objektų klausimas bus išspręstas išnagrinėjus V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad naikinti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-21 nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.