Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 44 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-12-09, apie 12 val., adr. Metalo g. 29, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurias vartojo be gydytojo paskyrimo.

J. A. apie teismo posėdžio laiką (2016-12-29, 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laivės pr. 79A, Vilnius) informuotas tinkamai J. A. į teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį, byla nagrinėjama nedalyvaujant pažeidėjui (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pritaikyti ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad J. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, yra grindžiama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog minėtą dieną buvo sulaikytas J. A., kuris pats prisipažino vartojęs narkotines medžiagas, taip pat paties J. A. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kur jis sutiko su pažeidimu ir nurodė, kad vartojo narkotinę medžiagą – heroiną.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta specialisto išvada, kuri neginčijamai patvirtintų, kad J. A. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas. Nors surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. prisipažino vartojęs narkotines medžiagas, tačiau nagrinėjamu atveju to negalima vertinti kaip jo kaltės įrodymo, kadangi jis neturi specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma tik tai, jog J. A. buvo sulaikytas kaip įtariamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole tik daroma prielaida, kad J. A. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad nei policijos pareigūnai, nei J. A. nėra asmenys, turintys specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas, ir galintys nustatyti faktą, jog asmuo tikrai vartojo narkotines medžiagas ir kokias. Teismas atkreipia dėmesį, kad fakto, jog asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad J. A. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad J. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą